1997 m. lordų‑leitenantų įstatymas (Jungtinė Karalystė) – apibrėžimas
Sužinokite apie 1997 m. Lordų‑leitenantų įstatymą (JK): pareigas, ceremonines grafystes, taikymą Anglijoje, Velse ir Škotijoje bei leitenantų paskyrimo taisykles.
1997 m. Leitenantų įstatymas (1997 c. 23) yra Jungtinės Karalystės parlamento įstatymas. Juo konsoliduojama ir suvienodinama teisė, reglamentuojanti lordų‑leitenantų paskyrimą ir teritorines jų pareigų sritis Didžiojoje Britanijoje. Įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d.
Lordas leitenantas yra monarcho (tuomet — karalienės) atstovas grafystėje arba kitoje nustatytoje teritorijoje. Tai — cereminės, reprezentacinės ir koordinavimo pareigos: lordas leitenantas atstovauja Karūnai vietos renginiuose, organizuoja ir priima karališkas vizitus, teikia apdovanojimus ir medalius, palaiko ryšius su vietinėmis karinėmis pajėgomis bei remia labdaros ir savanoriškas veiklas.
Pagrindinės įstatymo nuostatos
Įstatyme apibrėžtos teritorinės vienetų ribos, kurioms skiriami lordai‑leitenantai, ir nustatyta, kaip nustatomos šios teritorijos Didžiojoje Britanijoje. Anglijoje ir Velse teritorijų sąvoka dažnai sutampa su vadinamomis ceremoninėmis grafystėmis: Velse jos paprastai vadinamos „ceremonialinėmis grafystėmis“ arba „išsaugotomis grafystėmis“ (preserved counties). Anglijos teritorijų sąrašą žr. skyriuje Anglijos apeiginės grafystės.
Škotijoje leitenantūros ribos ir kitos praktinės detalės dažniausiai nustatomos atskiromis statutinių instrumentų nuostatomis, parengtomis atitinkamų ministrų (t. y. teisės aktai, priimami be pilno parlamento proceso). Taip užtikrinama lankstumas pritaikyti leitenantūras vietinei valdžios struktūrai — paprastai tai būna viena vietinės tarybos teritorija, nors kai kurios teritorijos yra per mažos arba per didelės vienam lordui leitenantui.
Paskyrimas, pavaduotojai ir amžiaus riba
Lordai‑leitenantai skiriami Karūnos valia (teisėtai — monarcho) pagal Vyriausybės rekomendacijas. Dažnai kandidatai yra vietos visuomenės ar buvę karininkai, turintys ryšį su kraštu. Įstatymas taip pat numato vice‑leitenanto ir pavaduotojų (deputy lieutenants) paskyrimą: vice‑leitenantas veikia kaip pagrindinio leitenanto pavaduotojas, o pavaduotojai padeda vykdyti kasdienes ceremonines ir viešąsias užduotis.
Pavaduotojų skaičius dažniausiai proporcingas teritorijos gyventojų skaičiui, o pavaduotojai paprastai eina pareigas iki nustatyto amžiaus limito — iki 75 metų. Įstatymas nustato administracines sąlygas paskyrimams, atleidimams ir pareigų vykdymui, tačiau konkrečias kasdienes užduotis leitenantai atlieka pagal tradiciją ir vietos praktikas.
Praktinė reikšmė
Leitenantų įstatymas suteikė aiškumą teritorijų nustatymui ir paskyrimų procedūroms po vietos valdymo reformų 1990‑aisiais ir 1990–1996 m., taip padedant išsaugoti Karūnos atstovų vaidmenį vietos bendruomenėse. Nors įstatymas daugiausia reglamentuoja struktūrą ir ribas, lordų‑leitenantų pareigos išlieka daugiausia ceremoninės ir bendruomenės palaikymo pobūdžio.
Papildoma pastaba: nors šiame tekste aptariamos Didžiosios Britanijos (Anglijos, Velso ir Škotijos) taisyklės, Šiaurės Airijoje irgi egzistuoja atitinkamos tradicijos ir paskyrimų praktikos, kurios gali būti reglamentuojamos kitais teisės aktais.
Ieškoti