Loginis programavimas
Loginis programavimas - tai matematinės logikos naudojimas kompiuterių programoms rašyti. Yra specializuotų programavimo kalbų, kuriose naudotojas gali tiesiogiai įvesti loginius teiginius. Bene žinomiausia iš šių kalbų vadinama Prolog. Alonzo Churchas naudojo tokią loginio programavimo formą, kuri šiandien vadinama lambda skaičiuote. Loginis programavimas taip pat buvo naudojamas LISP.
Programas sudaro taisyklių ir faktų rinkinys. Daugeliu atvejų loginiame programavime naudojamas vadinamasis neigimas kaip nesėkmės arba silpnasis neigimas: Tai reiškia, kad jei iš faktų ir taisyklių neįmanoma išvesti tam tikros sąlygos p {\displaystyle p}, 
sistema darys prielaidą, kad jos paneigimas yra teisingas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra loginis programavimas?
A: Loginis programavimas - tai programavimo metodas, kai kompiuterių programoms rašyti naudojama matematinė logika.
K: Kokios yra kelios programavimo kalbos, kuriose naudojamas loginis programavimas?
A: Kai kurios programavimo kalbos, kuriose naudojamas loginis programavimas, yra Prolog ir LISP.
K: Koks taisyklių ir faktų vaidmuo loginiame programavime?
A: Loginio programavimo programas sudaro taisyklių ir faktų rinkinys.
K: Kas yra neigimas kaip nesėkmė loginiame programavime?
A: Neigimas kaip nesėkmė - tai loginio programavimo sąvoka, kai, jei iš faktų ir taisyklių neįmanoma išvesti tam tikros sąlygos, sistema daro prielaidą, kad jos neigimas yra teisingas.
K: Kas yra silpnasis neigimas loginiame programavime?
A: Silpnasis neigimas - tai kitas terminas, reiškiantis neigimą kaip nesėkmę, kuris yra loginio programavimo sąvoka.
K: Kas naudojo loginio programavimo formą lambda skaičiuotę?
A: Alonzo Churchas naudojo loginio programavimo formą, kuri šiandien žinoma kaip lambda skaičiuoklė.
K: Kuri iš žinomiausių programavimo kalbų leidžia naudotojams tiesiogiai įvesti loginius teiginius?
A: Prologas yra bene geriausiai žinoma programavimo kalba, leidžianti naudotojams tiesiogiai įvesti loginius teiginius.
