Pakrantės dreifas: kas tai, kaip veikia ir kaip jį kontroliuoti
Pakrantės dreifas: sužinokite, kaip veikia, kaip formuoja paplūdimius ir kokios nebrangios, veiksmingos kontrolės priemonės (groinos, prevencija) bei praktiniai sprendimai.
Pakrantės dreifas – tai procesas, kai vandenyno srovės ir bangos smėlį bei kitas medžiagas plukdo palei paplūdimį, sukeliančios ilgalaikį pakrantės nuosėdų judėjimą.
Kaip susidaro pakrantės dreifas
Pagrindinis mechanizmas yra paplūdimio bangavimas ir grįžtamasis nuotėkis. Bangos, kurios paprastai atplaukia ne statmenai krantui, vandenį ir nuosėdas atneša ant paplūdimio kampu – tai vadinama „swash“. Kai vanduo grįžta atgal – „backwash“ – jis juda žemyn statmenai pagal gravitaciją ir dalį medžiagos nuneša atgal į jūrą. Kiekvienas šių veiksmų ciklas perkelia smėlį truputį pašonėje, todėl per laiką medžiagos juda zigzagu palei krantą.
- Bangos atneša smėlį ir akmenis ant paplūdimio kampu, todėl nuosėdos dalinai pasislenka į šoną.
- Grįžtamasis nuotėkis (gravitacija) nuneša dalį medžiagos tiesiai atgal į jūrą arba dalį palieka paplūdimyje, priklausomai nuo bangos stiprumo ir paplūdimio nuolydžio.
- Šis ciklas kartojasi— dėl to per ilgą laiką susidaro pastebimas smėlio judėjimas palei krantą.
Faktoriai, lemiantys pakrantės dreifą
Dreifo intensyvumas ir kryptis priklauso nuo kelių veiksnių:
- bangų kampo į krantą (dažniausiai sutampa su dominuojančiu vėju);
- sezoninių pokyčių ir audrų, kurios stiprina bangavimą ir didina nuosėdų pernešimą;
- kranto reljefo, uolų, įlankų ir molų buvimo – fiziniai objektai gali sustabdyti arba sutelkti smėlį;
- žmogaus veiklos: uostų statiniai, groynai, krantinės ir kitos konstrukcijos keičia natūralų sedimentų judėjimą.
Poveikis krantui
Ilgalaikis pakrantės dreifas gali sukelti:
- eroziją vienose vietose ir smėlio kaupimąsi kitose (accumulation);
- pliažų pločio svyravimus, keičiančius rekreacines sąlygas ir infrastruktūros saugumą;
- poveikį uostams, žvejybos infrastruktūrai ir natūraliai pakrantės ekologijai.
Kaip kontroliuoti ir valdyti pakrantės dreifą
Yra daug metodų – nuo paprastų ir nebrangių iki didelių inžinerinių sprendimų. Kiekvienas būdas turi privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas priklauso nuo konkrečios pakrantės, finansinių galimybių ir norimos ilgalaikės strategijos.
- Groynai (groyne) – ilgos sienelės statomos statmenai krantui, kad sulaikytų smėlį. Jie efektyvūs kaupimui toje vietoje, bet gali sukelti didesnę eroziją žemyn pakrantės (nuo groyno iki groyno).
- Breakwater'ai ir bangolaužiai – uždari arba daliniai statiniai toliau nuo kranto mažina bangavimą ir apsaugo nuo erozijos, tačiau keičia sedimentų skilimą ir gali būti brangūs.
- Krantų sutvirtinimas (seawalls, revetments) – apsaugo infrastruktūrą, bet dažnai atmuša bangų energiją, dėl ko paukštė nuosėdų pabaigoje paplūdimys siaurėja.
- Pliažų papildymas (beach nourishment) – smėlio atvežimas ir paskirstymas siekiant atkurti paplūdimio plotį. Tai natūralesnis sprendimas, bet reikia periodinių papildymų.
- Dunų atstatymas ir pakrantės augalija – stabilizuoja smėlį, mažina eroziją ir gerina ekologinę vertę.
- Valstybės ir planavimo priemonės – valdymas per zonavimo taisykles, infrastruktūros vietos planavimas arba „managed retreat“ (kontroliuojamas atitraukimas) ten, kur kaina ir poveikis yra pernelyg dideli.
Matavimas ir stebėjimas
Pakrantės dreifą galima stebėti ir vertinti naudojant:
- aerofotografijas ir palydovinius vaizdus;
- smėlio žymėjimą fiziniais markeriais ar GPS sekimais;
- hidrodinaminius modelius, prognozuojančius bangų ir srovių poveikį;
- ilgametes stebėjimo programas, leidžiančias analizuoti sezoninius ir metinius pokyčius.
Renkantis sprendimus, svarbu įvertinti ir ilgalaikes pasekmes – kai kurie inžineriniai sprendimai suteikia trumpalaikę apsaugą, bet blogina sąlygas kitose pakrantės dalyse. Kuo natūralesni, integraciniai sprendimai (pvz., pliažų papildymas kartu su dunų atstatymu) dažnai yra tvaresni ir draugiškesni aplinkai.
Pajūrio dreifas – tai grynasis (vidutinis) smėlio grūdelių judėjimas per paplūdimį zigzagais, susidarantis dėl bangų kampo ir pakartotinio swash–backwash ciklo.
Schema, rodanti kranto dreifą 1= paplūdimys 2=jūra 3= pakrantės srovės kryptis 4=atvykstančios bangos 5=plaukimas 6=atbulinės bangos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kranto dreifas?
A.: Kranto dreifas - tai procesas, kai vandenyno srovės plukdo smėlį ir kitas medžiagas į paplūdimį.
K.: Kas lemia medžiagos judėjimą, kai vyksta kranto dreifas?
A: Pirmiausia medžiagą į sroves įtraukia grįžtamosios bangos, o paskui ją atgal į paplūdimį stumia bangos.
K: Kuria kryptimi juda kranto dreifas?
A: Pakrantės dreifas visada juda pagrindinio vėjo kryptimi.
K.: Kaip bangos į paplūdimį kelia uolienas?
A: Bangos uolienas į paplūdimį kelia kampu.
K: Koks yra grynasis smėlio grūdelių judėjimas per paplūdimį, kai vyksta kranto dreifas?
A: Smėlio grūdelių judėjimas per paplūdimį, esant kranto dreifui, vyksta zigzaginiu judesiu.
K: Koks yra labiausiai paplitęs būdas kontroliuoti kranto dreifą?
A.: Dažniausiai paplitęs kranto dreifo kontrolės būdas yra marios, t. y. medinės sienos, prie kurių kaupiasi smėlis.
K: Kodėl kai kurie žmonės nemėgsta grotų?
A.: Kai kurie žmonės nemėgsta grotų, nes jos trukdo vaikščioti paplūdimiu ir gražinti paplūdimio vaizdą.
Ieškoti