Matematinė indukcija: apibrėžimas, įrodymo žingsniai ir pavyzdžiai

Matematinė indukcija yra vienas iš pagrindinių būdų įrodyti teiginius, kurie teisingi visiems natūraliesiems skaičiams. Paprastai ji taikoma, kai reikia parodyti, kad tam tikra savybė galioja visiems teigiamiesiems sveikiesiems skaičiams. Idėja labai paprasta: jei galime įrodyti, kad savybė galioja pirmajam skaičiui, ir parodome, kad iš jos teisingumo bet kuriam skaičiui seka teisingumas kitam (dažniausiai n+1), tai ši savybė galioja visiems skaičiams.

Idėja trumpai

  • Įrodome, jog teiginys galioja pradiniam skaičiui (dažniausiai n = 1).
  • Parodome, kad jei teiginys galioja už tam tikrą n, tai jis galioja ir n + 1.
  • Iš šių dviejų žingsnių seka, kad teiginys galioja visiems natūraliems skaičiams.

Formali indukcijos struktūra

  • Nurodykite, kad įrodymas bus atliekamas indukcijos būdu per n {\displaystyle n}n . (n {\displaystyle n}n yra indukcinis kintamasis.)
  • 1) Pradinis žingsnis (base case): parodykite, kad teiginys teisingas, kai n {\displaystyle n}n yra 1.
  • 2) Indukcinė prielaida (inductive hypothesis): tarkime, kad teiginys teisingas už tam tikrą natūralųjį skaičių n {\displaystyle n}n.
    • 3) Indukcinis žingsnis (inductive step): įrodykite, kad iš prielaidos, jog teiginys galioja n, seka jog teiginys galioja ir n + 1 {\displaystyle n+1}{\displaystyle n+1}.

Jei pradinis žingsnis įvykdomas ir indukcinis žingsnis įrodomas, tai teiginys galioja visiems natūraliems skaičiams: pirmiausia turime 1, tada pagal indukciją galioja 2, iš 2 seka 3, ir taip toliau.

Pavyzdys: skaičių 1+2+...+n suma

Įrodykime, kad visiems natūraliesiems skaičiams n galioja formulė

1 + 2 + 3 + . . . . + ( n - 1 ) + n = 1 2 n ( n + 1 ) {\displaystyle 1+2+3+....+(n-1)+n={\tfrac {1}{2}}n(n+1)} {\displaystyle 1+2+3+....+(n-1)+n={\tfrac {1}{2}}n(n+1)}

Įrodymas indukcija (vienas iš įprastų variantų):

  1. Pradinis žingsnis (n = 1):
    Patikrinkime formulę n = 1 atveju:

    2 ∑ k = 1 1 k = 2 ( 1 ) = 1 ( 1 + 1 ) {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{1}k=2(1)=1(1+1)} {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{1}k=2(1)=1(1+1)}

    Taigi formulė teisinga n = 1 atveju.
  2. Indukcinė prielaida:
    Tarkime, kad formulė teisinga už tam tikrą n = n0:

    2 ∑ k = 1 n 0 k = n 0 ( n 0 + 1 ) {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{n_{0}}k=n_{0}(n_{0}+1)} {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{n_{0}}k=n_{0}(n_{0}+1)}

  3. Indukcinis žingsnis:
    Rodykime, kad tada formulė teisinga ir n = n0 + 1 atveju. Pradėkime nuo kairės pusės:

    2 ∑ k = 1 n 0 + 1 k {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{{{n_{0}}+1}k}} {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{{n_{0}}+1}k}

    Galime perrašyti sumą kaip anksčiau turėtos sumos ir papildymo vienu nariu:

    2 ( ∑ k = 1 n 0 k + ( n 0 + 1 ) ) {\displaystyle 2\left(\sum _{k=1}^{n_{0}}k+(n_{0}+1)\right)} {\displaystyle 2\left(\sum _{k=1}^{n_{0}}k+(n_{0}+1)\right)}

    Pagal indukcinę prielaidą pakeičiame 2∑_{k=1}^{n0}k išraiška:

    Kadangi 2 ∑ k = 1 n 0 k = n 0 ( n 0 + 1 ) , {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{n_{0}}k=n_{0}(n_{0}+1),} {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{n_{0}}k=n_{0}(n_{0}+1),}

    2 ∑ k = 1 n 0 + 1 k = n 0 ( n 0 + 1 ) + 2 ( n 0 + 1 ) = ( n 0 + 1 ) ( n 0 + 2 ) {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{n_{0}+1}k=n_{0}(n_{0}+1)+2(n_{0}+1)=(n_{0}+1)(n_{0}+2)} {\displaystyle 2\sum _{k=1}^{n_{0}+1}k=n_{0}(n_{0}+1)+2(n_{0}+1)=(n_{0}+1)(n_{0}+2)}

    Padaliję iš 2, gauname reikiamą formą:

    ∑_{k=1}^{n0+1} k = (n0+1)(n0+2)/2, t. y. formulė galioja ir n = n0 + 1 atveju.

Taigi pradinis žingsnis ir indukcinis žingsnis užtikrina, kad teiginys teisingas visiems natūraliesiems skaičiams. Įrodymas yra baigtas.

Pastabos, variacijos ir patarimai

  • Stiprioji indukcija: kartais naudinga manyti prielaidą, jog teiginys galioja visiems mažesniems nei n skaičiams, ir remiantis tuo įrodyti atvejį n+1. Tai vadinama stipriąja indukcija ir matematiškai ekvivalentiška įprastinei indukcijai, bet praktiškai patogesnė tam tikroms problemoms (pvz., dalijamumo savybėms, Fibonacci tipo eilutėms).
  • Dažnos klaidos:
    • Neaiškus arba praleistas pradinio žingsnio patikrinimas.
    • Indukcinio žingsnio klaida: neaiškus, kaip prielaida naudojama naujame žingsnyje arba pamirštama parodyti, kad iš prielaidos tikrai seka reikalingas teiginys.
    • Neteisingas kintamojo nustatymas (pvz., praleidimas apie tai, už kokių n teiginys laikomas teisingu).
  • Praktiniai patarimai: visuomet aiškiai pažymėkite pradinį atvejį ir įrašykite indukcinę prielaidą su atitinkamu n0. Rinkdamiesi indukcijos procedūrą, pagalvokite, ar norite tiesioginės indukcijos (iš n į n+1) ar stipriosios indukcijos.

Apibendrinimas

Matematinė indukcija yra galingas ir formalus metodas, leidžiantis per bazinį atvejį ir indukcinį žingsnį apimti begalinį skaičių atvejų vienu nuosekliu argumentu. Ji taikoma algebrai, kombinatorikai, skaičių teorijai ir daugelyje kitų sričių, kuriose reikia parodyti tvirtinimų galiojimą visiems natūraliems skaičiams.

Panašūs įrodymai

Matematinė indukcija dažnai nurodoma su pradine reikšme 0 (o ne 1). Iš tikrųjų ji taip pat gerai veikia ir su įvairiomis pradinėmis reikšmėmis. Štai pavyzdys, kai pradinė reikšmė yra 3. N {\displaystyle n} nkraštinių daugiakampio vidinių kampų suma yra ( n - 2 ) 180 {\displaystyle (n-2)180} {\displaystyle (n-2)180}laipsnių.

Pradinė pradinė reikšmė yra 3, o trikampio vidiniai kampai yra ( 3 - 2 ) 180 {\displaystyle (3-2)180} {\displaystyle (3-2)180}laipsnių. Tarkime, kad n {\displaystyle n} nkraštinių daugiakampio vidiniai kampai yra ( n - 2 ) 180 {\displaystyle (n-2)180} {\displaystyle (n-2)180}laipsnių. Pridėkite trikampį, kuris figūrą padaro n + 1 {\displaystyle n+1} kampu. {\displaystyle n+1}kampų skaičius padidėja 180 laipsnių ( n - 2 ) 180 + 180 = ( n + 1 - 2 ) 180 {\displaystyle (n-2)180+180=(n+1-2)180}{\displaystyle (n-2)180+180=(n+1-2)180} laipsnių. Įrodyta.

Yra labai daug matematinių objektų, kuriems įrodymai matematinės indukcijos būdu yra veiksmingi. Techninis terminas yra gerai sutvarkyta aibė.

Indukcinis apibrėžimas

Ta pati idėja gali būti taikoma ir apibrėžti, ir įrodyti.

Apibrėžkite n {\displaystyle n}-tojo laipsnio pusbroliusn:

  • 1{\displaystyle 1}{\displaystyle 1} 1 {\displaystyle 1} laipsnio pusbrolis yra tėvų brolio ar sesers vaikas.
  • N + 1 {\displaystyle n+1}{\displaystyle n+1} pirmojo laipsnio pusbrolis yra tėvų n {\displaystyle n} ntrečiojo laipsnio pusbrolio vaikas.

Natūraliųjų skaičių aritmetikai taikomas matematine indukcija pagrįstas aksiomų rinkinys. Jis vadinamas Peano aksiomomis. Neapibrėžtieji simboliai yra | ir =.

  • | yra natūralus skaičius
  • Jei n {\displaystyle n}n yra natūralusis skaičius, tai n | {\displaystyle n|}{\displaystyle n|} yra natūralusis skaičius
  • Jei n | = m | {\displaystyle n|=m|}{\displaystyle n|=m|}, tada n = m {\displaystyle n=m} {\displaystyle n=m}

Tuomet matematinės indukcijos būdu galima apibrėžti sudėties, daugybos ir kt. veiksmus. Pavyzdžiui:

  • m + | = m | {\displaystyle m+|=m|} {\displaystyle m+|=m|}
  • m + n | = ( m + n ) | {\displaystyle m+n|=(m+n)|} {\displaystyle m+n|=(m+n)|}

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra matematinė indukcija?


Atsakymas: Matematinė indukcija yra specialus matematinės tiesos įrodymo būdas, kuriuo galima įrodyti, kad nuo tam tikro momento kažkas yra teisinga visiems natūraliesiems skaičiams arba teigiamiesiems skaičiams.

K: Kaip vyksta indukcinis įrodymas?


A: Įrodymas indukcijos būdu paprastai vyksta nurodant, kad įrodymas bus atliekamas per n, parodant, kad teiginys teisingas, kai n yra 1, darant prielaidą, kad teiginys teisingas bet kuriam natūraliajam skaičiui n, ir tada parodant, kad jis teisingas kitam skaičiui (n+1).

Klausimas: Ką reiškia daryti prielaidą indukciniame žingsnyje?


A: Indukciniame žingsnyje ką nors daryti prielaidą reiškia priimti teiginį kaip teisingą, nepateikiant įrodymų ar įrodymų. Tai tarnauja kaip pradinis taškas tolesniam tyrimui.

K: Kokie skaičiai naudojami matematinėje indukcijoje?


A: Matematinėje indukcijoje paprastai naudojami natūralieji arba teigiamieji skaičiai nuo tam tikro momento.

Klausimas: Kaip įrodyti, kad kažkas yra teisinga kitam skaičiui (n+1)?


A: Norėdami įrodyti, kad kažkas yra teisinga kitam skaičiui (n+1), pirmiausia turite įrodyti, kad tai yra teisinga, kai n=1, o tada, naudodamiesi indukcijos žingsnio prielaida, įrodyti, kad tai teisinga ir n+1.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3