Asgardas — Æsirų karalystė šiaurės mitologijoje (Valhalla, Bifröst)
Asgardas — Æsirų karalystė: Valhalla, Bifröst, Yggdrasilo viršūnė, dievų puotos, senovės šiaurės mitų paslaptys ir galingos legendos.
Asgardas (senąja norvegų kalba Ásgarðr - "Æsirų apsuptis; Ásų dvaras") - viena iš devynių šiauriečių mitologijos karalysčių, kurioje gyvena dievybių gentis, vadinama Æsir. Asgardas yra aukščiausių Yggdrasilo šakų viršūnėje, o vienintelis dalykas, jungiantis Asgardą su Midgardu, yra mistinis vaivorykštės tiltas Bifröst.
Asgardo centre yra dosnus Iðavöllr laukas; ten Æsir renkasi puotauti, linksmintis ir aptarti svarbių klausimų. Vyriškosios lyties dievai renkasi salėje, vadinamoje Glaðsheimr, o deivės - salėje Vingólf. *Pagal poemą Grímnismál (esančią Poetinėje Eddoje), Glaðsheimr yra laukas, kuriame buvo įsikūrusi Valhalla.
Struktūra, gyventojai ir svarbiausios vietos
Asgardas vaizduojamas kaip tvirtai apjuosta, aukštų sienų ir rūmų vieta, kurioje gyvena pagrindiniai šiauriečių dievai — Æsir. Tarp žinomiausių rūmų ir vietų yra:
- Valaskjálf – Odino rūmai, kuriuose stovi jo aukštasis sostas Hlidskjalf, iš kurio Odiną mato pasaulius.
- Valhalla – didingoji salė, į kurią Valkirijos atveda žuvusius narsius karo karius (einherjar). Ten jie gauna maistą ir gėrimus, ruošdamiesi paskutiniam mūšiui - Ragnarök.
- Glaðsheimr ir Vingólf – vyriškųjų ir moteriškųjų dievų susirinkimų salės, minimos Poetinėje Eddoje.
- Iðavöllr – laukas Asgardo centre, vieta susirinkimams, puotoms ir svarbiems sprendimams.
Bifröst, sargas Heimdallas ir apsauga
Bifröst dažnai vaizduojamas kaip vaivorykštės tiltas, jungiantis Asgardą su Midgardu. Jį saugo Heimdallas, budrus dievas, turintis nepaprastą regėjimą ir klausą; jis taip pat turi pūsti Gjallarhorn, kai ateis Ragnarök. Poetiniuose šaltiniuose rašoma, kad Bifröst susprogs arba sudils per Ragnarök, kai pro jį stos milžinai ir kitos jėgos.
Mitai apie Asgardo statybas ir sienas
Vienas žinomesnių pasakojimų apie Asgardą – apie milžino (jötunn) statytojo paslaugas: milžinas pažadėjo pastatyti neįveikiamas Asgardo sienas mainais už deivę Freją (taip pat už saulę ir mėnulį, priklausomai nuo varianto). Dievai sutiko, tačiau vėliau, kai statybos greitavo labiau, Loki pavogė milžino arkliui dėmesį, paversdamas save kumečiu ar kumečiais panašia būtybe (skirtinguose pasakojimuose variacijos skiriasi). Architektūros darbai nebuvo pabaigti, todėl dievai nepatyrė pažado praradimo. Iš šių įvykių kilęs ir mitas apie arkliuką Svaðilfari bei Loki, vėliau pagimdžiusį aštuonkojį Odinui dovanotą žirgą Sleipnir.
Vietos santykiai ir politinė dinamika
Asgardas – Æsirų būstinė. Kitą dievų giminę, Vanir, dažniau sieja su Vanaheim, tačiau po karo tarp Æsir ir Vanir daugelis Vanirų persikėlė arba palaikė ryšius su Asgardu (pavyzdžiui, Njörd ir jo vaikai). Asgardas taip pat palaiko sudėtingus santykius su kitais pasauliais: kartais dievai draugauja arba kovoja su jötunn, elfs ir kitomis būtybėmis.
Valhalla, einherjar ir paskirtis
Valhalla yra centrinė Asgardo karo šlovės vieta. Valkirijos pasirenka narsius, žuvusius mūšiuose, ir atveda juos į Valhallą, kur jie tampa einherjar — kariais, kurie treniruojasi ir rengiasi padėti dievams Ragnarök metu. Valhalloje vyksta puotos, mūšių atkūrimas ir pasirengimas galutiniam susidūrimui su pasaulio priešais.
Asgardo vaidmuo Ragnarök metu
Šiauriečių mitologijoje Asgardas ir jo gyventojai užima svarbią vietą pasaulio pabaigos – Ragnarök – siužete. Per Ragnaröką Asgardas patirs išbandymus: Bifröst sudils, dievai kovos su milžinais ir kitomis jėgomis, dalis dievų žus, o po mūšio - pasaulis atgims naujas. Einherjar ir dievai susijungs paskutiniame mūšyje, kad gintų savo būstą ir likusį pasaulį.
Interpretacijos ir kultūrinė reikšmė
Asgardas šiuolaikiniuose pasakojimuose ir populiariojoje kultūroje dažnai interpretuojamas įvairiai: nuo tradicinių mitologinių aprašymų iki modernių adaptacijų komiksuose, filmuose ir literatūroje. Nepaisant interpretacijų skirtumų, Asgardas išlieka pagrindine šiauriečių pasaulio sfera — dievų namais, valdžios ir karo simboliu, taip pat vieta, kur susitinka dieviškieji sprendimai ir likimas.
Populiarioji kultūra
Mokslinės fantastikos seriale "Žvaigždžių vartai SG-1" ir jo antriniame seriale "Žvaigždžių vartai Atlantida" "Asgardas" yra labai pažangios, išgalvotos nežemiškos kilmės būtybių rasės pavadinimas.
Asgardas dažnai pasirodo "Marvel" komiksuose. Panašiai kaip ir originali mitologinė vieta, tai viena iš Devynių karalysčių, kurioje gyvena būtybių rasė, vadinama Asgardiečiais, kuriuos germanų tautos (ypač norvegai) kadaise garbino kaip dievus. Ji dažnai matoma ir minima filmuose ir televizijos laidose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Asgard?
A: Asgardas yra viena iš devynių šiauriečių mitologijos karalysčių, kurioje gyvena dievybių gentis, vadinama ئsir.
K: Kas sieja Asgardą su Midgardu?
A: Vienintelis dalykas, jungiantis Asgardą su Midgardu, yra mistinis vaivorykštės tiltas Bifrِst.
K: Kur Asgarde susitinka ئsir?
Atsakymas: ئsirai susitinka Iًavِllr, Asgardo centre esančiame dosniame lauke.
K: Kur Asgarde susitinka vyriškosios lyties dievai?
A: Vyriškieji dievai susitinka salėje, vadinamoje Glaًsheimr.
K: Kur Asgarde susitinka deivės?
A: Deivės susitinka salėje, vadinamoje Vingَlf.
K: Kurioje poemoje minima Glaًsheimr?
A: Glaًsheimr minima poemoje Grيmnismلl, kurią galima rasti Poetinėje Eddoje.
K: Kas, pasak Grيmnismلl, yra Glaًsheimr?
A: Pasak Grيmnismلl, Valhalla buvo Glaًsheimr.
Ieškoti