Moralinė rizika – ekonomikoje plačiai vartojamas terminas, aprašantis situaciją, kai asmuo ar organizacija priima sprendimus dėl rizikos dydžio, o neigiamos pasekmės tenka kitam. Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas moralinę riziką apibrėžia kaip "bet kokią situaciją, kai vienas asmuo priima sprendimą dėl to, kiek rizikuoti, o kažkas kitas prisiima išlaidas, jei reikalai klostosi blogai". Kitaip tariant, moralinė rizika atsiranda, kai asmuo, kuris gali elgtis rizikingai, nesusiduria su pilnu savo veiksmų kainos našta.
Pavyzdžiai
- Draudimas ir asmeninė atsakomybė. Asmuo perka draudimą nuo automobilio vagystės. Turėdamas apsaugą, jis gali būti mažiau atsargus rakindamas automobilį arba palikdamas jį neprižiūrimą – nes dalį nuostolių padengs draudimo bendrovė. Tai klasikinis moralinės rizikos pavyzdys.
- Bankininkystė ir "per didelis, kad žlugtų". Jei bankai tikisi, kad valstybė juos gelbės bankroto atveju, jie gali imtis drąsesnių investicijų arba skolinti rizikingiau. Tokia praktika didina sisteminę riziką visai ekonomikai.
- Agentų ir principalų problema. Darbdaviai (principalai) samdo darbuotojus arba vadovus (agentus). Jei agentai negauti tinkamų paskatų ar priežiūros, jie gali elgtis taip, kad prioritetu taptų jų asmeninis komfortas ar trumpalaikė nauda, o ne įmonės interesai.
- Sveikatos draudimas. Kai pacientas žino, kad gydymo išlaidos dengtos, jis gali rečiau rūpintis profilaktika arba dažniau kreiptis į brangų gydymą. Tai didina sveikatos priežiūros išlaidas sistema.
- Garantijos ir grąžinimai. Pirkėjas, žinodamas, kad prekę galima lengvai grąžinti ar kad garantija apims visus defektus, gali elgtis mažiau atsargiai su įsigytais daiktais.
Pasekmės
- Moralinė rizika gali skatinti rizikingesnį elgesį, mažinti prevencinių veiksmų skaičių ir didinti nuostolius.
- Ji gali iškreipti rinkos rezultatus: padidinti draudimo įmokas, sumažinti pasitikėjimą, pakenkti konkurencijai ir sukelti rinkos fiasko atvejus.
- Didelės moralinės rizikos atvejai (pvz., bankų gelbėjimai) gali sukelti plataus masto sistemines pasekmes ekonomikai.
Kaip mažinti moralinę riziką
- Savarankiškoji dalis (deductible) ir bendraatsakomybė (co-payment). Draudimo polisuose taikant savarankišką dalį ar pacientui mokant dalį išlaidų, skatinama atsargesnė elgsena.
- Patikrinimai ir stebėsena. Įdiegus auditus, priežiūrą ar ataskaitų sistemą, sumažėja galimybės netinkamai elgtis nepastebėtam.
- Veiklos pagrindu mokama kompensacija. Paskatos, susijusios su rezultatais (premijos, akcijų pasirinkimo programos), suderina agentų interesus su principalų interesais.
- Kontrakto struktūrizavimas. Aiškios sutartys, garantijos, sankcijos už netinkamą elgesį bei reikalavimai užstatu mažina riziką.
- Patirties vertinimas (experience rating). Draudėjams priskiriant didesnes įmokas už praeities nuostolius, skatinama atsargesnė elgsena.
- Reguliavimas ir kapitalo reikalavimai. Finansiniame sektoriuje priežiūra, likvidumo ir kapitalo reikalavimai mažina galimybes per daug rizikuoti.
- Reputacija ir informacijos skaidrumas. Viešas atskleidimas ir reputacijos rizika verčia elgtis atsakingiau ilgalaikėje perspektyvoje.
Skirtumas nuo "nepalankaus pasirinkimo"
Moralinė rizika – elgesio pokytis po to, kai sutartis sudaryta (pavyzdžiui, daugiau rizikos po draudimo įsigijimo). Tuo tarpu nepalankus pasirinkimas (adverse selection) susijęs su informacijos asymetrija prieš sutartį: rinkoje lieka labiau rizikingi dalyviai (pvz., ligoti žmonės dažniau perka sveikatos draudimą). Abi problemos dažnai egzistuoja kartu, bet sprendžiamos skirtingomis priemonėmis.
Moralinė rizika yra tam tikra atvirkštinė paskata (iškreipta paskata). Suprasdami šią sąvoką ir taikydami tinkamas valdymo priemones, organizacijos ir politikos formuotojai gali sumažinti neigiamas pasekmes ir skatinti atsakingesnį elgesį.