Astarte (Aštoreth) – kanaaniečių deivė: meilės, karo ir kulto reikšmė
Astarte (Aštoreth), dar rašoma Athtart, Ashtoreth arba Ashtart, yra viena iš svarbiausių senovės Semitų ir Kanaano religijų deivių, dažnai vadinama meilės, vaisingumo ir karo deive. Jos garbinimas minimas įvairiuose Artimųjų Rytų šaltiniuose (pvz., Jeremijo knygoje), o archeologiniai radiniai ir dainų / mitų fragmentai iš Ugarito, Egipto, Hetitų ir Asirijos rodo plačią jos reikšmę ir regioninius variantus.
Pavadinimas ir kilmė
Vardas Astarte siejamas su semitine žodžių šaknimi, susijusia su žvaigžde ir astraliniam aspektui (Venera). Jos akadų ir babiloniečių atitikmuo yra Ištar (Inanna sumeryje), bet Astarte vystėsi savarankiškai kanaaniečių ir Feničijos kultūrose, turėdama vietinių bruožų. Hebrajų Biblijoje deivei skiriamas vardas Aštoreta (dažnai daugiskaita), o izraelitų tekstuose kartais jaučiama panieka pagoniškoms apeigoms — pavyzdžiui, kai senoviniai pavadinimai buvo pakeičiami pejoratyviais terminais (panašiai kaip „Boshet“ reiškiančiu „gėda“ kai kada vartotas vietoje dievų vardų), todėl kai kurie tyrinėtojai aptaria kultūrinį ir lingvistinį konfliktą tarp Izraelio monoteistinių tendencijų ir kanaaniečių tradicijų.
Garbinimo centrai ir paplitimas
Astarte buvo garbinama plačiai: svarbūs jos šventyklų ir kulto centrai buvo Tyre, Sidonas ir kiti Feničijos uostai, taip pat Ugaritas (šiaurės Sirija), Kanaanas, Egiptas ir kai kurios Anatolijos teritorijos. Egipte ji buvo priimta kaip kariška figūra — kartais vaizduojama su chariot’ais ir ginklais — ir sincretizuota su vietinėmis dievybėmis. Vakarų semitų regione jos kultą liudija votyviniuose radiniuose randamos moteriškos statulėlės, rozetės, žvaigždžių simboliai ir dedicacijos ant akmenų bei molinių plokštelių.
Funkcijos ir ikonografija
Astarte turėjo daug aspektų:
- Meilė ir vaisingumas: siejama su moteriška vaisingumu, santuoka ir erotine galia; dėl to vėlesniuose Graikijos ir Romos šaltiniuose ji dažnai lyginama su Afroditė.
- Karys ir globėja: kai kuriose tradicijose ji vaizduojama kaip karinga dievybė, kuriame dalyvauja mūšiuose ar teikia karinius atributus.
- Astrologinis aspektas: Astarte dažnai siejama su Venera, ryškia saule nakties dangaus, todėl turėjo tiek sakralinių, tiek astralinių reikšmių.
Ikonografiškai ji kartais vaizduojama stovinti ar sėdinčia moters figūra, su rozetėmis, žvaigždėmis ar liūtų atributika; Egipto ir Viduržemio meno įtaka pridėjo chariot’ų ir kariškų skylių motyvų.
Mitai, literatūra ir santykiai su kitomis deivėmis
Ugarito tekstuose Aštart (Aštartu) ir jos santykiai su kitomis dievybėmis, pvz., Anat ar Baalu, rodo sudėtingą panteoną, kuriame dievų pareigos kartais persidengia arba keičiasi pagal regioną. Aštart ir Anat turėjo panašias funkcijas (karo ir vaišingumo elementai), todėl kai kur gali pasirodyti kaip „seserys“ arba artimi kultiniai partneriai, bet originalūs epitetai ir mitai jas aiškiai atskiria.
Sincretizmas: Ištar, Atargatis, Izidė ir graikų-romėnų interpretacijos
Astarte dažnai sincretizuojama su kitomis regioninėmis dievybėmis. Semitų Ištar / sumerinė Inanna yra akadinės tradicijos atitikmuo, o vėliau sirų deivė Atargatis parodo, kaip Astarte elemento dalys persikėlė į vietinius kultus. Egiptiečiai ją kartais sulygino su Izide arba Hathor, o Graikijos ir Romos autorių interpretacijoje Astarte buvo lyginama su Afroditė (meilė) arba su kitomis moteriškomis dievybėmis pagal lokalinius bruožus (pvz., Artemis ar Juno).
Apeigos, ritualai ir klaidingi supratimai
Archeologai surado daug altorių, votyvinių statulėlių ir įrašų, liudijančių gausias aukas ir atnašas Astartės kultui. Ankstyvoji literatūra kartais mini seksualinius ritualus, kuriuos XIX–XX a. tyrinėtojai interpretavo kaip „šventąją prostituciją“, tačiau šiuolaikinė mokslinė analizė rodo, kad šis reiškinys yra gerokai sudėtingesnis: daug vertinimų yra netikslūs arba paremti graikų-romėnų iškreiptais pasakojimais. Daug specialistų dabar įspėja prieš vienareikšmius teiginius apie ritualinę seksualinę praktiką — tiesioginių įrodymų trūksta, o daugelis šaltinių yra ideologizuoti arba heteronominiai tolimesnių interpretacijų produktai.
Astarte Biblijoje ir jos kulto vertinimas Izraelio tradicijoje
Hebrajų Biblijoje Aštoreth (Aštarot) minima kaip viena iš kanaaniečių ir fenicijų dievybių, kurių garbinimas buvo kritikuojamas ir kartais draudžiamas. Terminas Aštarotė (daig. forma) kartais tapdavo bendresne nuoroda į svetimas deives ar pagonybę apskritai. Izraelitų autoriai savo raštuose naudojo įvairias lingvistines priemones, kad parodytų atmetimą ar panieką svetimoms religijoms, todėl religinė polemika atsispindi ir žodyno pasirinkime.
Paveldas ir reikšmė
Astarte paliko ryškų pėdsaką Artimųjų Rytų religijose ir kultūriniame sąmoningume. Jos identifikacija su Venera ir meilės-karinės dievybės derinys, sincretizmas su Ištar/Ištarės tradicijomis bei vėlesnė asociacija su egiptietiškomis ir graikų dievybėmis rodo, kaip vienas dieviškas tipas gali prisitaikyti ir transformuotis per amžius. Šiuolaikiniai tyrimai siekia atskirti regionines variacijas, mitologinius sluoksnius ir politinius motyvus, kurie formavo Astartės kultą ir jos įvaizdį.
Pastaba: Astarte reikšmė ir jos kulto praktikos labai priklausė nuo konkretaus laiko ir vietos, todėl reikia vengti supaprastintų išvadų apie „vieną“ visuotinių bruožų turinčią dievybę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Astarta?
A.: Astarte yra dangaus karalienė, karo ir seksualinės meilės deivė, didžioji senovės Artimųjų Rytų deivė.
K: Ar Astarte turėjo seserį?
A: Taip, Astarta turėjo seserį, vardu Anath.
K: Ar Astarte ir Anath iš pradžių buvo laikomos viena dievybe?
A: Tai įmanoma, nes jos turėjo tiek daug bendrų savybių, kad aramėjų deivės Atargatis pagrindas yra jų bendri vardai.
K: Kokia Astarto, kaip pagrindinės kai kurių Viduržemio jūros uostų dievybės, reikšmė?
A: Astarte buvo svarbi šių jūrų uostų deivė, todėl jos kultas plačiai paplito, nes žmonės su ja susidurdavo per prekybą ir keliones.
K: Kaip hebrajų mokslininkai aiškino Biblijoje minimos Ašartės reikšmę?
A: Jie mano, kad Aštoreta yra sąmoningas graikiško vardo Astarte ir hebrajiško žodžio "boshet", reiškiančio "gėda", sujungimas, rodantis hebrajų panieką jos kultui.
K: Ką reiškia terminas "Aštarotė" hebrajų kalba?
A: Aštarotė yra daugiskaitinė deivės vardo forma hebrajų kalboje ir tapo bendru terminu, reiškiančiu deives ir pagonybę.
Klausimas: Su kokiomis dievybėmis Aštarė buvo asimiliuota graikų-romėnų pasaulyje?
A: Graikų-romėnų pasaulyje Astarta buvo asimiliuota su Afrodite, Artemide ir Junona.
