Prieglobsčio prašytojas: apibrėžimas, teisės ir skirtumai

Sužinokite, kas yra prieglobsčio prašytojas, jo teisės, skirtumai nuo pabėgėlio ir kaip vyriausybė sprendžia statusą — aiškiai ir suprantamai.

Prieglobsčio prašytojas — tai asmuo, kuris paliko savo kilmės šalį ir kreipėsi kitoje šalyje dėl tarptautinės apsaugos, tačiau dar nebuvo oficialiai pripažintas pabėgėliu. Prieglobsčio prašytoju gali tapti žmogus, bėgantis nuo karo, smurto, persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų arba kitų rimtų pavojų. Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas prieglobsčio prašytojas automatiškai tampa pabėgėliu — tam būtinas oficialus statuso pripažinimas.

Kaip vyksta prieglobsčio (asilo) procedūra?

• Atvykus į priimančiąją šalį, asmuo paprastai turi užsiregistruoti ir pateikti prašymą dėl prieglobsčio arba kreiptis į pasienio pareigūnus.
• Dažnai vyksta pirmasis pokalbis bei registracija (fotografavimas, pirštų atspaudų paėmimas, dokumentų surinkimas).
• Vėliau numatomas išsamus interviu dėl prieglobsčio pagrindų, kai prašytojas turi pateikti įrodymus apie grėsmę savo gyvybei ar laisvei.
• Sprendimą, ar asmuo yra pabėgėlis, ar ne, dažniausiai priima tam tikros priimančiosios šalies vyriausybinės agentūros. Sprendimo laukimo laikotarpis skiriasi priklausomai nuo šalies ir bylos sudėtingumo.
• Jei prašymas atmestas, egzistuoja apeliacijos galimybė arba alternatyvios apsaugos formos (pvz., humanitarinė arba subsidiari apsauga). Taip pat gali būti priimtas sprendimas dėl deportacijos.

Teisės ir garantijos

Prieglobsčio prašytojui priklauso tam tikros teisės ir teisinės garantijos, tačiau jos priklauso nuo priimančios šalies teisės aktų. Bendros teisės ir galimybės gali būti:

• Prieiga prie procedūros: teisė pateikti prašymą ir būti išklausytam.
• Neturi būti grąžinamas į pavojingą šalį (non‑refoulement): daugelis valstybių pripažįsta pareigą negrąžinti asmenų ten, kur jiems gresia kankinimas, mirtis ar persekiojimas.
• Laikinas priėmimas: apgyvendinimas, maitinimas ar piniginė parama laukimo laikotarpiu — kiek ir kokiomis sąlygomis priklauso nuo šalies politikos.
• Prieiga prie sveikatos priežiūros ir švietimo: ypač vaikams — dažnai suteikiama bent pirminė sveikatos pagalba ir pradinio ugdymo galimybė.
• Teisinė pagalba ir vertėjai: daugelyje valstybių prieglobsčio prašytojams turima teisė į teisinę pagalbą arba informavimą apie teisių gynimo galimybes bei vertėjų paslaugas.
• Darbo teisės: kai kuriose šalyse prieglobsčio prašytojai gali dirbti tik po tam tikro laiko ar jei prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgai.

Skirtumas tarp prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio ir migranto

• Prieglobsčio prašytojas: asmuo, kuris kreipiasi dėl apsaugos ir laukia sprendimo.
• Pabėgėlis: asmuo, kurio statusas teisėtai pripažintas pagal tarptautinius aktus (pvz., Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas), suteikiantį konkrečias teises ir apsaugą.
• Migrantas: asmuo, kuris keičia gyvenamąją vietą dėl ekonominių, šeimos ar kitų nepolitinių priežasčių — toks asmuo nebūtinai prašo tarptautinės apsaugos.

Kas nutinka, jei prašymas atmestas?

• Asmuo gali būti grąžintas į kilmės šalį, jei nėra teisinio pagrindo likti.
• Gali būti suteikta alternatyvi apsauga (humanitarinė arba subsidiari), priklausomai nuo rizikos.
• Galima pateikti apeliaciją ar papildomas žalio įrodymus ir vėl kreiptis į teismą ar administracinę instituciją.
• Kai kuriais atvejais asmeniui suteikiamas toleruojamas buvimas arba leidimas laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių.

Praktiniai patarimai prieglobsčio prašytojams

• Užsiregistruokite laiku ir nepamirškite pateikti visų turimų dokumentų ir įrodymų.
• Ieškokite teisinės pagalbos — kreipkitės į valstybines institucijas, nevyriausybines organizacijas ar UNHCR atstovybes.
• Saugokite dokumentus, liudininkų kontaktus ir kitus įrodymus apie pavojų ar persekiojimą.
• Prašykite vertėjo, jei nesuprantate priimančiosios šalies kalbos.
• Venkite nelegalių gabenimo schemų ir suklastotų pažymėjimų — tai gali dar labiau apsunkinti jūsų situaciją.

Pabaigai

Prieglobsčio prašytojo statusas yra procesas: jis suteikia galimybę įvertinti asmens poreikį tarptautinei apsaugai. Galutinis sprendimas priklauso nuo priimančiosios šalies institucijų, todėl svarbu žinoti savo teises, pasirūpinti dokumentais ir ieškoti teisinės pagalbos. Kartais asmuo gali likti be aiškaus statuso ir būti laikomas nelegaliu imigrantu — taip, kaip tai nutinka, kai valstybė neigia prašymą ar nepripažįsta pagrindo suteikti apsaugą — net jei jo gyvybei šalyje, iš kurios jis pabėgo, grėsė pavojus. Dėl šios priežasties rekomenduojama kuo skubiau kreiptis pagalbos ir naudotis teisingumo bei humanitarinėmis priemonėmis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra prieglobsčio prašytojas?

K: Kuo skiriasi pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai?

Klausimas: Kodėl kai kurie prieglobsčio prašytojai gali būti laikomi nelegaliais imigrantais?

Klausimas: Kas sprendžia, ar asmuo yra pabėgėlis, ar ne?

K: Kaip vertinamas prieglobsčio statusas?

K: Ar prieglobsčio prašytojai turi tokias pačias teises kaip ir pabėgėliai?

Klausimas: Ar vyriausybė turi laikytis Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatų, taikomų prieglobsčio prašytojams, kurie nėra pabėgėliai?

Paieška pagal raidę