Artimiausias giminaitis — apibrėžimas, paveldėjimas ir teisės

Sužinokite, kas yra artimiausias giminaitis, kaip veikia paveldėjimas, teisinės teisės, testamento paskirstymas ir sprendimų priėmimas (medicinai) skirtingose jurisdikcijose.

Autorius: Leandro Alegsa

Artimiausias asmens giminaitis (NOK) – tai artimiausias gyvas asmens kraujo giminaitis ar kitas asmuo, kuriam pagal teisę arba praktinę tvarką priskiriama teisė atstovauti tokį asmenį priimant sprendimus (pvz., medicininės pagalbos atveju). Dažnai sutinkama santrumpa NOK (angl. Next of Kin). Teisinis šios sąvokos turinys skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos: kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, JAV) yra aiškios teisinės nuostatos, apibrėžiančios „artimiausią giminaitį“, tuo tarpu kitose (pvz., Jungtinėje Karalystėje) terminas gali būti netikslesnis ir ne visada reiškia tik kraujo ryšį.

Paveldėjimo (testamento nebuvimo) situacijos

Daugelyje teisinių sistemų, kai asmuo miršta nepalikęs galiojančio testamento (intestatas), turtas paveldimas pagal nustatytą eilę. Visuotinai paplitęs principas – pirmiausia paveldi sutuoktinis ir tiesioginiai palikuonys (vaikai). Jei jų nėra, paveldėjimo teisė pereina kitai artimiausių giminaičių grupei.

  • Paprasta paveldėjimo eiliškumo schema (gali skirtis pagal šalies įstatymus):
  • 1) sutuoktinis; 2) vaikai (tiesioginiai palikuonys);
  • jei nėra jų – tėvai ir jų palikuonys (broliai, seserys);
  • tada seneliai, dėdės, tetos, pusseserės, pusbroliai;
  • kraštutiniais atvejais – tolimesni giminaičiai; jei giminaičių visiškai nėra – turtas paprastai pereina valstybei (vadinama teisiškai grįžimu arba escheat).

Konkrečiose jurisdikcijose gali būti nustatyti specialūs procentiniai paskirstymai arba apsaugos teisės tam tikriems palikuonims (pvz., privalomasis paveldėjimas vaikams ar sutuoktiniui). Dėl to svarbu pasitikrinti vietinius įstatymus arba kreiptis į notaro / teisininko patarimą.

Sprendimų dėl sveikatos ir skubios pagalbos teisės

Neatidėliotinos medicininės pagalbos atvejais, kai asmuo negali pats priimti sprendimų (dėl amžiaus, psichinės negalios arba būdamas nesąmoningas) ir neturi sutuoktinio ar vaikų, artimiausi giminaičiai dažnai įtraukiami į sprendimų priėmimą. Kokius įgaliojimus jie turi – lemia atitinkamos jurisdikcijos teisės aktai. Kai kuriose šalyse pirmumo teisę turi tėvai arba suaugę vaikai, kitur – broliai ar seserys, arba asmenys, kuriuos pacientas oficialiai nurodė (pvz., medicininio įgaliotojo pareigos).

Be teisinių nuostatų, ligoninės ir gydymo įstaigos turi savo vidaus tvarką, kaip nustatyti ir susisiekti su artimiausiais giminaičiais; tai ypač svarbu tarptautinėse situacijose arba kai nėra aiškios dokumentacijos.

Sugyventinių, neištekėjusių ir tos pačios lyties porų teisės

Daugelyje jurisdikcijų sugyventiniams (asmenims, gyvenantiems neįregistruotoje santuokoje) suteikiamos tam tikros teisės, tačiau jos gali būti ribotos. Kai kur sugyventiniams prilyginamos teisės, susijusios su medicinine priežiūra ar vizitavimu, tačiau teisinės nuosavybės ar paveldėjimo teisės dažnai neprilygsta sutuoktinių teisėms, nebent tai yra aiškiai numatyta įstatyme arba sutartyje.

Nepalankus teisinis reguliavimas, ypač iki vienodų teisių suteikimo tos pačios lyties poroms, buvo (ir tebėra) dažna priežastis teisminių ginčų: partneriai reikalauja teisės priimti sprendimus apie medicininę priežiūrą, laidotuves arba gauti palikimą, kaip tai daro sutuoktiniai.

Įvaikinti, žentai, našlaičiai ir giminystė per santuoką

Įvaikinti vaikai pagal įstatymą dažnai prilyginami kraujo giminaičiams ir turi tas pačias paveldėjimo teisės bei teisę būti laikomi artimiausiais giminaičiais. Tuo tarpu giminaičiai pagal santuoką (pvz., uošviai, vaikinas per santuoką) paprastai nelaikomi „artimiausiais giminaičiais“ paveldėjimo ar teisminio atstovavimo prasme, nebent tai numatyta įstatymuose ar sutartyse.

Praktiniai patarimai ir kaip apsisaugoti

  • Sudarykite testamentą – aiškiai nurodykite, kam norite palikti turtą, kas turėtų rūpintis jūsų asmeniniais reikalais mirus ar tapus neįgaliu.
  • Įgaliojimai ir sveikatos prašymai – pasirašykite sveikatos priežiūros įgaliotinio dokumentą (healthcare proxy) arba įstatinę gyvybės valią (advance directive), kad būtų aišku, kas priims medicininius sprendimus, jei negalėsite.
  • Registruokite artimiausią asmenį – daugelyje įstaigų galima oficialiai nurodyti „artimiausią giminaitį“ ar kontaktą, kas palengvina komunikaciją avarijos atveju.
  • Konsultuokitės su teisininku – paveldėjimo teisė ir giminystės nustatymas labai priklauso nuo šalies įstatymų; profesionali konsultacija sumažina ginčų riziką.

Pastabos apie tarptautines ypatybes

Teisinė praktika stipriai skiriasi: kai kuriose valstybėse yra labai detalios taisyklės, nurodančios, kas laikomas artimiausiu giminaičiu ir kokias teises jis turi; kitur šis terminas gali būti vartojamas labiau laisvai ir priklausyti nuo konteksto (pvz., sveikatos priežiūra, kriminalinė teisė, paveldėjimas, socialinės paslaugos). Pvz., Jungtinėse Valstijose daug sprendimų priklauso nuo valstijos teisės; Jungtinėje Karalystėje – tam tikros teisės tarnauja pagal specifinius aktus (pvz., Mental Health Act ar paveldėjimo įstatymai), bet kas laikoma „artimiausiu giminaičiu“ gali skirtis.

Išvados

„Artimiausias giminaitis“ yra praktinė ir teisinė kategorija, svarbi paveldėjimo, medicininės atsakomybės ir asmeninių reikalų sprendimų kontekste. Kadangi teisės aktai skiriasi, geriausia aiškiai nurodyti savo pageidavimus raštiškai (testamente, įgaliojime, sveikatos prašyme) ir, prireikus, pasikonsultuoti su teisininku, kad būtų apsaugotos jūsų teisės ir pageidavimai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra asmens artimiausi giminaičiai?


Atsakymas: Artimiausias asmens giminaitis (NOK) yra artimiausias gyvas asmens kraujo giminaitis arba giminaičiai.

K.: Ar visose šalyse galioja vienodas artimųjų giminaičių apibrėžimas?


Atsakymas: Ne, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, galioja teisinė "artimiausio giminaičio" apibrėžtis, o kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, nebūtinai kalbama apie kraujo giminaičius.

K.: Kas paprastai turi teisę priimti sprendimus tais atvejais, kai nėra aiškios valios ar nurodymų ir asmuo neturi sutuoktinio?


Atsakymas: Tokiais atvejais paveldėjimo teisės paprastai atitenka artimiausiam giminaičiui (nepriklausomai nuo amžiaus), paprastai vaikui, tėvui arba broliui ar seseriai. Jei artimų suaugusių giminaičių nėra, sprendimų priėmimo teisė dažnai atitenka dukterėčiai ar sūnėnui, pirmos eilės pusbroliui ar pusseserei, tetai ar dėdei arba seneliui.

Klausimas: Kas atsitinka, jei asmuo miršta testamentu, o jo artimiausių giminaičių neįmanoma nustatyti?


A: Mirusiojo turtas paprastai atitenka valstybei.

K: Kokiomis aplinkybėmis artimiausi giminaičiai gali dalyvauti medicinos darbuotojams priimant medicininius sprendimus?


A: Jei asmuo negali (dėl amžiaus, psichinės negalios arba yra nesąmoningas) pats priimti sprendimų ir neturi sutuoktinio ar vaikų, jo artimiausi giminaičiai gali dalyvauti medicinos personalui priimant medicininius sprendimus, atsižvelgiant į konkrečius tos jurisdikcijos įstatymus.


Klausimas: Ar įvaikinti vaikai laikomi kraujo giminaičiais, kai reikia nustatyti, kas laikomas artimiausiu giminaičiu?


A: Taip, įvaikinti vaikai laikomi kraujo giminaičiais, kai reikia nustatyti, kas yra laikomas artimiausiu giminaičiu.

K.: Ar giminaičiai pagal santuoką kada nors laikomi artimiausiais giminaičiais?


Atsakymas: Ne, giminaičiai pagal santuoką niekada nelaikomi artimiausiais giminaičiais.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3