Boydo (Nebraska): Mažoji Nebraska ir kovos su branduolinių atliekų sąvartynu

Boydo (Nebraska): mažos bendruomenės kovos su branduolinių atliekų sąvartynu — istorija apie ūkininkų pasipriešinimą, ekologiją ir pergalę prieš korporacijas.

Branduolinė Nebraska: Autorė Susan Cragin 2007 m. išleido knygą "Mažoji Nebraska: nepaprasta istorija apie mažą apygardą, kuri negalėjo būti nupirkta" (ISBN 0814474306), kurioje pasakojama apie ginčus dėl Boydo apygardoje, Nebraskoje, planuoto mažo radioaktyvumo branduolinių atliekų sąvartyno. Cragin nagrinėja, kaip pasiūlymas tapo vietos bendruomenės kovos simboliu ir kodėl šis atvejis sulaukė platesnio dėmesio tiek valstybės, tiek nacionaliniu mastu.

Projekto pasiūlymas ir finansinis pasiūlymas

1989 m. dvi tarptautinės korporacijos ir kelios vyriausybinės agentūros pateikė pasiūlymą dėl atliekų sąvartyno ir pasiūlė 40 metų mokėti po 3 mln. dolerių per metus — iš viso apie 120 mln. dolerių. Tokios piniginės injekcijos buvo pateikiamos kaip galimas ekonominis paskatinimas mažai apgyvendintai apygardai, kurioje buvo tik nedidelės ūkininkų bendruomenės ir ribotos darbo galimybės.

Bendruomenės reakcija ir argumentai prieš

Tikėtina, kad pasiūlymas sukėlė daug vilčių, bet tuo pačiu ir susirūpinimo. Daugiausia neišsilavinusios Boydo apygardos ūkininkų bendruomenės gyventojai nusprendė pasipriešinti šiam pasiūlymui. Cragin rašo, kad gyventojai kėlė klausimus dėl sveikatos ir saugumo — galimo gruntinio vandens užteršimo, avarijų kelyje per atliekų gabenimą, ilgalaikio poveikio žemės ūkiui ir turizmui. Taip pat buvo pabrėžiama, jog tokie projektai dažnai nukreipiami į mažiau turtingas, politinio svorio neturinčias bendruomenes.

Bendruomenės organizacija ir veiksmai

Per beveik du dešimtmečius trukusius ginčus vietos gyventojai iš „nedidelės atsiskyrusių ūkininkų grupės“ transformavosi į gerai organizuotą ir aktyvią pasipriešinimo jėgą. Jos veiksmai, kaip aprašyta knygoje, apėmė:

• viešus susirinkimus ir miestelių susitikimus, kuriuose buvo aptariami rizikos ir naudos aspektai;
• susivienijimą su aplinkosaugos organizacijomis ir teisinę pagalbą bylinėjimosi procese;
• informacijos sklaidą žiniasklaidoje ir kampanijas, skirtas visuomenės paramai pritraukti;
• administracinius ir teisinius iššūkius licencijavimo ir reguliavimo procedūroms.

Rezultatas ir reikšmė

Bendruomenės pasipriešinimas galiausiai buvo sėkmingas — licencija sąvartynui statyti buvo atmesta. Cragin knygoje tai įvardija kaip pergalę, kuri parodė, kad mažos bendruomenės gali efektyviai kovoti su didelėmis korporacijomis ir net valstybės institucijų užmojais, jei jos susitelkia ir aktyviai reiškia savo balsą. Šis atvejis tapo pavyzdžiu platesniam pokalbiui apie atliekų tvarkymo politiką, reagavimo į vietos gyventojų nuogąstavimus svarbą ir aplinkos teisingumo principus.

Platesnis kontekstas

Cragin istorija apie Boydo apygardą įsilieja į platesnį JAV diskursą apie tai, kaip sprendžiami radioaktyvių atliekų kaupimo klausimai bei koks vaidmuo skiriamas vietos bendruomenėms, reguliavimo institucijoms ir privačioms kompanijoms. Knyga ne tik pasakoja konkretų atvejį, bet ir aptaria sociologinius, politinius bei etinius klausimus, susijusius su tokių projektų planavimu ir įgyvendinimu.

Mažoji Nebraska siūlo ne tik chronologinį pasakojimą apie įvykius Boydo apygardoje, bet ir įžvalgą apie tai, kaip pilietinis aktyvumas gali paveikti aplinkos apsaugos sprendimus bei vietos bendruomenių ateitį.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks knygos pavadinimas?

K: Koks šios knygos ISBN numeris?

K: Kas parašė knygą "Branduolinė Nebraska"?

K: Kas 1989 m. buvo pasiūlyta Boydo apygardai Nebraskoje?

K: Kiek pinigų buvo pasiūlyta gyventojams, kad jie sutiktų su pasiūlymu?

K: Kaip pasikeitė Boydo apygardos bendruomenė, kai ji priešinosi pasiūlymui?

Klausimas: Ar Boydo apygardoje buvo išduota licencija statyti sąvartyną?

Paieška pagal raidę