Objektyvumas žurnalistikoje — apibrėžimas, principai ir iššūkiai

Objektyvumas žurnalistikoje: apibrėžimas, principai, faktų tikrinimas, nešališkumas ir praktiniai iššūkiai — kaip užtikrinti patikimą, etišką ir atsakingą žiniasklaidą.

Autorius: Leandro Alegsa

Objektyvumas yra svarbus žurnalistų profesionalumo principas. Jis apima informacijos, kuria galima pasitikėti, pateikimą — aiškų, patikimą ir patikrintą turinį, leidžiantį skaitytojui susidaryti savo nuomonę remiantis faktais.

Kas yra objektyvumas?

Visuomenės akyse objektyvumas gali turėti kelias reikšmes. Dažniausiai minima:

  • Sąžiningumas — pateikiamos kelios problemos pusės, kad būtų parodytas skirtingas požiūris ir kontekstas.
  • Nesuinteresuotumas — žurnalistas ar redakcija nesistengia aktyviai paveikti istorijos dalyvių ar auditorijos.
  • Faktiškumas — istorijos turinys grindžiamas patikimais faktais, kuriuos gali patikrinti nepriklausomas atstovas.
  • Nešališkumas — vengimas šališkumo, ypač politiniais klausimais, kai naudojami vienpusiai vertinimai ar pasirinktinė informacija.

Priklausomai nuo temos, bet kuris arba visi šie veiksniai gali būti svarbūs žurnalistui siekiant išlikti objektyviam. Objektyvumas dažnai reiškia ne visišką neutralumą (tai kartais neįmanoma), o nuoseklų, skaidrų ir sąžiningą informacijos pateikimą.

Redakcijų sprendimai ir ribotumai

Žiniasklaidos priemonių, tokių kaip spauda ar transliuojamos žinios, redakcijos pasirenka, kokią informaciją pateikti, todėl redaktorių pasirinkimas gali būti šališkas ir orientuotas į vieną poziciją ar įsitikinimų sistemą. Sprendimus veikia:

  • nuosavybės struktūra ir politiniai interesai,
  • reklamos ir komerciniai spaudimai,
  • auditorijos lūkesčiai bei reitingai,
  • laiko ir resursų trūkumas, verčiantis skubėti ir mažinti patikros etapus.

Propagandinė ir šališka žurnalistika

Daugelyje šalių „propagandinė žurnalistika“, palaikanti tam tikrą poziciją, laikoma teisėta profesionalios žurnalistikos rūšimi. Tokios publikacijos gali būti tiek tiesioginės naujienos, tiek analizės. Jos gali būti objektyvios arba ne — svarbu aiškiai atskirti nuomones nuo faktų ir viešai atskleisti interesus bei finansavimą.

Iššūkiai objektyvumui šiandien

  • Skubumas ir informacijos gausa: greita naujienų sklaida internete didina klaidų riziką.
  • Socialinių tinklų ir algoritmų įtaka: filtrinės burbulai ir viralumas gali iškraipyti prioritetus.
  • Finansinis spaudimas: redakcijų mažėjantys biudžetai silpnina tyrimų ir faktų tikrinimo galimybes.
  • Politinė ir ideologinė polarizacija: auditorija linkusi rinktis tik tas žiniasklaidos priemones, kurios patvirtina jos įsitikinimus.
  • Šališkumas iš pačių žurnalistų: implicitinės nuostatos ir kultūriniai polinkiai gali įtakoti istorijų pateikimą.

Kaip praktikoje stiprinti objektyvumą

  • Įdiegti griežtas faktų tikrinimo procedūras ir naudoti patikimus šaltinius.
  • Aiškiai atskirti naujienas ir redakcines nuomones (op-ed), žymėti nuomonių turinį.
  • Viešai skelbti interesų deklaracijas ir finansavimo šaltinius, kad skaitytojai žinotų galimus šališkumus.
  • Skatinti redakcijų įvairovę — skirtingos patirtys ir požiūriai mažina vienpusiškumą.
  • Greičiausias klaidų taisymas ir vieši pataisymai (korrekcijos) stiprina pasitikėjimą.
  • Šviesti auditoriją medijų raštingumo srityje, kad ji gebėtų atskirti faktus nuo manipuliacijų.

Objektyvumo ribos ir realybės supratimas

Reikia pripažinti, kad visi žurnalistiniai sprendimai (temos pasirinkimas, antraštės formulavimas, konteksto suteikimas) yra tam tikru laipsniu vertybiniai. Objektyvumas nėra „vienintelė teisybė“, bet profesinė nuostata — stengtis sumažinti šališkumą, aiškiai atskleisti šaltinius ir motyvus bei pateikti skaitytojui pakankamai informacijos, kad jis galėtų susidaryti savo nuomonę.

Išvada

Objektyvumas žurnalistikoje yra esminis tikslas, bet ne absoliutas. Jis reikalauja nuolatinės redakcinės disciplinos, skaidrumo, faktų tikrinimo ir auditorijos švietimo. Tik vykdant šiuos principus žiniasklaida gali išlaikyti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad informacija būtų naudinga visuomenei.

Apibrėžtys

Nedaugelis žurnalistų galėtų pretenduoti į visišką neutralumą ar nešališkumą. Tačiau dauguma jų stengiasi atsiriboti nuo savo asmeninio šališkumo dirbdami naujienų srityje. Sociologas Maiklas Šudsonas (Michael Schudson) knygoje Discovering the News (1978) teigia, kad "tikėjimas objektyvumu yra tikėjimas "faktais", nepasitikėjimas "vertybėmis" ir įsipareigojimas jas atskirti". Jungtinėse Valstijose objektyvia istorija paprastai laikoma tokia, kuri yra vidurio kelias tarp dviejų politinės retorikos polių.

Žurnalistika be jokio šališkumo, tarsi žmogus būtų atvykęs į Žemę iš kitos planetos ir neturėtų jokios nuomonės apie mūsų elgesį ar būdą, praktikuojama retai, nors kai kurie teigia, kad tai lemtų radikalius pokyčius reportažuose. (Žr., pavyzdžiui, Noam Chomsky, Žurnalistas iš Marso.)

Susiję puslapiai

  • Objektyvumas
  • Objektyvumas (filosofija) - bendra diskusija apie objektyvumą
  • Objektyvumas (mokslas)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra objektyvumas žurnalistikoje?


A: Objektyvumas žurnalistikoje - tai principas pateikti patikimą informaciją, kuria gali pasitikėti auditorija.

K: Kokios yra skirtingos objektyvumo žurnalistikoje reikšmės?


A: Įvairios objektyvumo žurnalistikoje reikšmės: sąžiningumas, nesuinteresuotumas, faktiškumas ir nešališkumas.

K: Ką reiškia sąžiningumas žurnalistikoje?


A: Sąžiningumas žurnalistikoje reiškia, kad pristatomos kelios problemos pusės, siekiant užtikrinti, kad būtų atspindėti visi požiūriai.

K: Ką žurnalistikoje reiškia nesuinteresuotumas?


A: Nesuinteresuotumas žurnalistikoje reiškia, kad istorijos pranešėjai išlieka neutralūs ir nešališki situacijose, kai susiję asmenys bando paveikti jų poziciją.

K: Kas yra faktiškumas žurnalistikoje?


A: Faktiškumas žurnalistikoje reiškia, kad istorijos turinys turi būti grindžiamas faktais, kuriuos gali patikrinti nepriklausomas atstovas.

K: Kas yra nešališkumas žurnalistikoje?


A: Nešališkumas žurnalistikoje reiškia, kad žurnalistai nestovi vienoje ar kitoje pusėje, ypač politiniais klausimais.

K: Ar "propagandinė žurnalistika" gali būti laikoma profesionalia žurnalistika?


A: Taip, daugelyje šalių "propagandinė žurnalistika" laikoma teisėta profesionalios žurnalistikos forma. Tokios istorijos gali būti tiek naujienos, tiek analizė ir gali būti objektyvios arba ne.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3