Metagalaktika
Didžiojo sprogimo kosmologijoje stebimoji visata teoriškai yra tai, ką galima matyti iš Žemės. Tai yra šviesa ar kiti signalai, kurie nuo kosmologinio plėtimosi pradžios spėjo pasiekti Žemę. Stebima visata yra sferinis tūris (rutulys), kurio centre yra stebėtojas, neatsižvelgiant į visos visatos formą. Kiekviena visatos vieta turi savo stebimąją visatą, kuri gali sutapti arba nesutapti su ta, kurios centras yra Žemėje.
Žodis stebimas nepriklauso nuo to, ar šiuolaikinės technologijos iš tikrųjų leidžia aptikti objekto spinduliuotę šioje srityje. Jis paprasčiausiai reiškia, kad iš principo įmanoma, jog objekto šviesa ar kiti signalai pasieks stebėtoją Žemėje. Praktiškai daug ko negalime pamatyti. Šviesą matome tik nuo to laiko, kai dalelės pirmą kartą sugebėjo išspinduliuoti fotonus, kurių greitai neabsorbuoja kitos dalelės. Iki tol visatą užpildė plazma, kuri buvo neskaidri fotonams.
Kartais astrofizikai skiria matomą visatą, kuri apima tik signalus, išspinduliuotus nuo rekombinacijos, ir stebimą visatą, kuri apima signalus nuo kosmologinio plėtimosi pradžios (t. y. šiuolaikinės kosmologijos infliacijos epochos pabaigos). Matomos visatos spindulys yra apie 14,0 mlrd. parsekų (apie 45,7 mlrd. šviesmečių), o komovacinis atstumas iki stebimos visatos krašto yra apie 14,3 mlrd. parsekų (apie 46,6 mlrd. šviesmečių), t. y. maždaug 2 % didesnis.
Geriausias 2013 m. apskaičiuotas Visatos amžius yra 13,798 ± 0,037 mlrd. metų. Dėl Visatos plėtimosi žmonės stebi objektus, kurie iš pradžių buvo daug arčiau, bet dabar yra gerokai toliau (apibrėžiant pagal kosmologinį tikrąjį atstumą, kuris šiuo metu yra lygus komovaciniam atstumui) nei statinis 13,8 mlrd. šviesmečių atstumas. Apskaičiuota, kad stebimos visatos skersmuo yra apie 28 mlrd. parsekų (93 mlrd. šviesmečių), todėl stebimos visatos kraštas yra maždaug už 46-47 mlrd. šviesmečių.
"Hubble" itin gilaus lauko stebimos visatos srities vaizdas (lygiavertis dangaus srities dydis parodytas kairiajame apatiniame kampe). Kiekviena dėmė - tai galaktika, sudaryta iš milijardų žvaigždžių. Mažiausių, labiausiai raudonai pasislinkusių galaktikų šviesa atsirado beveik prieš 14 mlrd. metų
93 milijardų šviesmečių (arba 28 milijardų parsekų) trimatės stebimos visatos vizualizacija. Mastelis toks, kad smulkūs grūdeliai vaizduoja daugybės superklasterių rinkinius. Mergelės superklasteris - Pieno kelio buveinė - pažymėtas centre, bet yra per mažas, kad būtų matomas paveikslėlyje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Didžiojo sprogimo kosmologija?
A: Didžiojo sprogimo kosmologija - tai mokslinė teorija, paaiškinanti, kaip prasidėjo ir laikui bėgant vystėsi visata. Joje teigiama, kad visata prasidėjo iš itin karštos ir tankios būsenos, vadinamos Didžiuoju sprogimu, maždaug prieš 13,8 mlrd. metų.
K: Kas yra stebima visata?
Atsakymas: Stebima visata yra tai, ką teoriškai galima pamatyti iš Žemės. Tai apima šviesą ar kitus signalus, kurie nuo kosmologinio plėtimosi pradžios spėjo pasiekti Žemę. Kiekviena visatos vieta turi savo stebimą visatą, kuri gali sutapti arba nesutapti su Žemėje esančia visata.
Klausimas: Kaip toli atgal galime matyti šviesą?
Atsakymas: Šviesą matome tik nuo tada, kai dalelės pirmą kartą sugebėjo išspinduliuoti fotonus, kurie nebuvo greitai vėl sugerti kitų dalelių. Prieš tai visatą užpildė plazma, kuri buvo neskaidri fotonams.
Klausimas: Kuo skiriasi regimoji ir stebimoji visatos?
Atsakymas: Matoma visata apima tik signalus, išspinduliuotus po rekombinacijos, o stebima visata apima signalus nuo kosmologinio plėtimosi pradžios (infliacinės epochos pabaigos).
K: Koks matomos Visatos spindulys?
A: Matomos Visatos spindulys yra apie 14 mlrd. parsekų (45,7 mlrd. šviesmečių).
K: Koks yra apytikslis Visatos amžius?
A: Geriausias 2013 m. apskaičiuotas Visatos amžius yra 13,798 ± 0,037 mlrd. metų.
K: Kaip toli yra stebimos Visatos kraštas? Atsakymas: Stebimos Visatos kraštas yra maždaug už 46-47 mlrd. šviesmečių.
