Ogdoada: Egipto mitologijos aštuoni dievai iš Hermopolio
Ogdoada: atrask Hermopolio aštuoneto — varlių ir gyvačių dievų vaidmenį kūrimo mite, jų simboliką ir svarbą Egipto kosmogonijoje.
Egipto mitologijoje Ogdoadai - aštuonių dievybių (dieviškųjų būtybių) grupė, garbinama Hermopolyje. Ogdoadų dievai dažniausiai buvo vaizduojami kaip žmonės su gyvūnų galvomis arba tiesiog vaizduojami kaip gyvatės ir varlės. Jie buvo suskirstyti į keturias vyrų ir moterų poras, vyrai buvo siejami su varlėmis, o moterys - su gyvatėmis. Jų istorija yra Egipto sukūrimo mito dalis.
Hermopolis (senovinis Khemenu, šiuolaikinis el-Ashmunein) buvo pagrindinis Ogdoadų kulto centras. Ogdoada simbolizavo pirminį, užgimdymo priešpasaulį — vandenų ir chaoso būseną, iš kurios kilo tvarka ir kūrinija. Pagal hermopolietišką kosmogoniją, prieš pasaulio atsiradimą egzistavo tirštas, beformis vandenų sluoksnis ir tamsa; iš šios būsenos, veikdami kartu, Ogdoadai leido gimti pirmiesiems kosminiams elementams, tokiems kaip pirmykštis piliakalnis (benben) arba kiaušinis, iš kurio vėliau išsivystė saulės dievas.
Vardai ir reikšmės
- Nun ir Naunet – reprezentuoja vandenis (pirminį vandenyną, Nu).
- Amun ir Amaunet – reiškia „nematomumą“ arba paslaptį, slėpimąsi pirminiame chaose.
- Heh ir Hauhet – susiję su begalybe ir amžinybe; Heh dažnai vaizduojamas simbolizuojant „milijonus“ ar „amžinybę“.
- Kek ir Kauket – personifikavo tamsą ir naktį, pirmykštes nežinojimo galias.
Ikonografija ir simboliai
Ogdoadai dažnai vaizduojami dvejopai: kaip antropomorfinės poros (žmonių kūnai su gyvūnų galvomis) arba grynai zoomorfiškai — varlėms (patinai) ir gyvatėms (patelės) primenančiais atvaizdais. Varlė kaip simbolis siejasi su vaisingumu ir vandens gyvybingumu, o gyvatė — su gyliybe, atsinaujinimu ir paslaptimi. Moterys dažnai turi feminino galūnę ar vardų galūnę -et / -t, kas egiptologijoje rodo lytiškumo atskyrimą.
Mitologinis vaidmuo ir kūrimo mito variantai
Hermopolietiškoje tradicijoje Ogdoadai nėra siaurąja prasme „pasaulio kūrėjai“, bet veikiau pirmapradžių sąlygų personifikacija. Pagal vieną versiją, energijos ir savybės, kurias jie atstovavo (vandenys, tamsa, nematomumas, begalybė), susijungė ir leido iškilti pirmykštei jėgai ar dievui (pvz., Kyme ar saulės dievui), kuris jau formuoja matomą pasaulį. Kitose versijose Ogdoadai bendradarbiavo arba buvo sincretizuoti su kitais kūrimo dievais — pvz., Heliopolitanės Enneados tradicija, Khnumu ar Atum (On/Heliopolis) bei kitomis vietinėmis versijomis.
Kultas, šventovės ir vėlesnės sintezės
Hermopolio šventovės ir religiniai vaizdiniai liudija, kad Ogdoadai buvo garbinami nuo Vidurinės karalystės laikų ir toliau – per Naująją karalystę bei vėlesnius laikotarpius, kai faraonų valdžia ir Šventyklų institucijos keitėsi. Vėlesniais laikais jų atributai pradėjo susijungti su kitų dievų savybėmis: E. A. Wallis Budge ir kiti senieji aiškinimai siūlė, kad pvz. Kekas ir Kauket galėjo turėti ryšių su Khnumu, Satet arba Hapi (Nilo dievais Abu/Elephantine regione), o kai kurie tyrinėtojai užsimena apie galimus ryšius su Sobeku. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Budge’o interpretacijos yra istoriškai svarbios, bet šiuolaikinėje egiptologijoje daugelis jų laikomos spekuliatyviomis arba reikalaujančiomis papildomų įrodymų.
Reikšmė ir simbolinis paveldas
Ogdoadai padeda suprasti, kaip senovės egiptiečiai mąstė apie pasaulio pradžią: ne kaip vieno dievo momentinį aktą, o kaip procesą, pradėtą iš tam tikros būsimos būsenos — vandenų, tamsos ir paslapties — kuriuos personifikavo ir „laikė pusiausvyroje“ šios aštuonios būtybės. Jų mitas iliustruoja polinkį Egipto religijoje į poras (vyrišką ir moterišką principą), lokalines kosmogonijas ir vėlesnę dievų sintezę tarp skirtingų religinių centrų.
Ogdoadai tebėra svarbi tema tyrinėjant senovės Egipto kosmogonines tradicijas, ikonografiją ir religinių idėjų įvairovę bei kaita per amžius.
Ieškoti