Operacinis kodas
Operacinis kodas nurodo, kuri pagrindinė kompiuterio operacija turi būti atlikta iš instrukcijų rinkinio. Jis naudojamas rašant mašininį kodą. Juo kompiuteriui nurodoma ką nors atlikti. Kiekviena mašininės kalbos instrukcija paprastai turi opkodą ir operandus. Opkodas yra tarsi veiksmažodis sakinyje, o operandai - tarsi sakinio subjektas. Operandai paprastai yra atminties arba registro adresai.
Mašininiame kode opkodai naudojami įvairioms funkcijoms atlikti, įskaitant registrų sudėtį su plaukiojančiuoju skaičiumi, registrų sudėtį su dviem, registrų verčių perkėlimą į atmintį arba į kietąjį diską, programos sustabdymą ir t. t. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose yra šimtai įprastų opkodų.
Dėl kompiuterio architektūros pobūdžio opcodes sudaro dvejetainiai skaičiai. Taip pat opkodus galima pateikti šešioliktainiais skaitmenimis (pvz., 10100101 = A5), kad juos būtų lengviau skaityti ir koduoti kuriant arba emuliuojant mašininio kodo programą. Tada šios vertės paverčiamos dvejetainiais ekvivalentais, kad būtų išsaugotos. Šiuolaikiniai operaciniai kodai yra bent dviejų šešiaženklių ilgio, kurie užima 1 baitą saugojimo vietos.
Operacinių kodų galimybės ir "vertė" skiriasi priklausomai nuo kompiuterio, kuriam jie priklauso, nes jie priklauso nuo aparatinės įrangos. Pavyzdžiui, šešioliktainėje skaičiavimo sistemoje STORE opkodas gali būti FA viename kompiuteryje, o kitame - 02. Kai kuriuose kompiuteriuose kai kurių opkodų nebus galima naudoti. Apskritai yra du požiūriai į instrukcijų rinkinių kūrimą. Kompiuteris su sumažintu instrukcijų rinkiniu (RISC) siūlo mažiau galimų opkodų, kad padidintų paprastų procesų spartą. Sudėtingas instrukcijų rinkinys (CISC) siūlo daugiau opkodų, kad būtų padidinta sudėtingų procesų sparta.
Programuotojai retai kada tiesiogiai naudoja operacinius kodus. Kai jie tiesiogiai programuojami į atmintį, visada garantuojama, kad jie veiks tik tame kompiuteryje, kuriam jie buvo sukurti. Kai programuotojai rašo asemblerio kalba, vertimo programa programos teiginius vieną po kito paverčia mašininės kalbos komandomis. Programuotojas turi įsiminti tik kiekvieno opkodo mnemoninį pavadinimą, o ne jo dvejetainę vertę. Arba galima naudoti aukšto lygio programavimo kalbą, tarkime, 4-osios kartos, kuri konvertuojama į 3-iosios kartos ir taip toliau, kol pasiekia 1-ąją kartą. Nuo čia atskiras kompiuteris konvertuos programą į mašininį kodą kiekvieną kartą, kai programos failas bus skaitomas. Tokiu būdu programa gali veikti daug įvairesniuose kompiuteriuose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra operacinis kodas?
A: Opkodas - tai dvejetainis skaičius, kuris nurodo, kurią pagrindinę kompiuterio operaciją iš instrukcijų rinkinio reikia atlikti. Jis naudojamas rašant mašininį kodą ir nurodo kompiuteriui, ką daryti.
K: Kas yra operandai?
A.: Operandai paprastai yra atminties arba registro adresai, kurie mašininės kalbos instrukcijoje pridedami prie opkodo. Juos galima įsivaizduoti kaip sakinio subjektą, o opkodą - kaip veiksmažodį.
K: Kiek įprastų opkodų naudojama šiuolaikiniuose kompiuteriuose?
A: Šiuolaikiniuose kompiuteriuose yra šimtai įprastų opkodų.
K: Kaip pateikiami opkodai?
A.: Opokodai gali būti pateikiami dvejetainiais skaičiais arba šešioliktainiais skaitmenimis, kad juos būtų lengviau skaityti ir koduoti kuriant arba emuliuojant mašininio kodo programą.
K: Kokio ilgio yra šiuolaikiniai opkodai?
A: Šiuolaikiniai opkodai yra bent dviejų šešioliktainių simbolių ilgio ir užima 1 baitą atminties vietos.
K: Kas yra RISC ir CISC?
A: Sumažintas instrukcijų rinkinys (RISC) siūlo mažiau galimų opkodų, kad būtų padidinta paprastų procesų sparta, o sudėtingas instrukcijų rinkinys (CISC) siūlo daugiau opkodų, kad būtų padidinta sudėtingų procesų sparta.
K: Kaip programuotojai paprastai naudoja opkodus?
A: Programuotojai retai naudoja tiesioginį programavimą į atmintį su konkrečiu konkretaus kompiuterio instrukcijų rinkiniu; vietoj to jie rašo programas naudodami asemblerio kalbą arba aukšto lygio programavimo kalbas, kurios konvertuojamos į mašininį kodą kiekvieną kartą, kai programos failas perskaitomas, kad jis galėtų veikti kelių tipų kompiuteriuose.
