Optinis spausdintuvas kino filmams: efektai, istorija ir restauracija

Optinis spausdintuvas kino filmams: atraskite istoriją, ikonines specialiųjų efektų technikas ir restauracijos metodus — nuo 1920 m. iki skaitmeninės eros.

Optinis spausdintuvas yra specialus prietaisas, skirtas perfotografuoti vieną ar kelias kino juostas naudojant projekciją ir kamerą. Juo galima kopijuoti filmų ritinius, atlikti daugiasluoksnius eksponavimus ir sukurti įvairius vaizdo efektus. Konstrukciškai optinis spausdintuvas dažniausiai susideda iš projekcinio bloko (vieno ar kelių projektorių), fotokameros arba filmo kameros, optinių elementų (objektyvų, diafragmų, filtrų) ir mechaninio tvirtinimo bei registro sistemos, užtikrinančios tikslią rėmelių vietos suderinimą.

Veikimo principas

Optinis spausdintuvas perfotografuoja originalų kadrą projekcijos būdu: filmas yra projektuojamas per optinę grandį į fotografinę kamerą, kuri įrašo vaizdą ant naujos kino juostos arba skaitmeninio jutiklio (modernesnėse hibridinėse sistemose). Per vieną seansą galima atlikti vieną arba kelis ekspozicijos perdavimus (multiple passes), taip sukuriant sudėtinius vaizdus — dvigubą piestą, matinį sluoksnį, perėjimą ar kitus efektus. Pin-registracijos mechanizmas ir stabilūs varikliai leidžia sumažinti vaizdo „slinkimą“ (weave) bei sumažinti artefaktus.

Dažniausi optiniai efektai

• Fade in / fade out (paleidimas ir užtemimas) — palaipsniinis vaizdo įėjimas arba išėjimas.
• Dissolve / ištirpimas — vieno kadro pamažu pakeitimas kitu per persidengimą.
• Wipe / perbraukimas — vaizdo pakeitimas per judančią ribą ar formą.
• Slow motion / sulėtintas judesys ir fast motion / greitas judesys — pasiekiama fotografuojant su kitokia kadrų greičio ar ekspozicijos tvarka.
• Matė darbai (matting) — fono ir pirmo plano atskyrimas naudojant rankines ar mechanines matinės plokštės technikas; taip galima sujungti skirtingus elementus į vieną sceną.
• Traveling matte, chroma key principo analogai ir rankiniai matiniai sprendimai — sudėtingų kompozicijų kūrimui naudojami keli elementai ir daug ekspozicijų.

Sudėtingesnėse kompozicijose gali būti dešimtys arba šimtai atskirų elementų, sujungtų į vieną galutinį vaizdą. Dėl papildomų perfotografavimo kartų dažnai padidėja grūdėtumas, sumažėja kontrastingumas ir gali atsirasti spalvų poslinkių — tai vadinama „generation loss“.

Trumpa istorija

Pirmieji paprasti optiniai spausdintuvai pasirodė XX a. 2-ojo dešimtmečio pradžioje ir buvo naudojami pagrindiniams kopijavimo darbams bei paprastiems efektams. Svarbų indėlį į technologijos vystymą įnešė Linwoodas G. Dunnas, kuris 1930-aisiais išplėtė ir sistemino optinio spausdintuvo koncepciją ir metodus. Tolimesnė plėtra vyko per visą XX a. vidurį: konstrukcijos tapo tikslesnės (pin-registracija), atsirado specializuotos optikos, galimybės kontroliuoti ekspozicijas po rėmelį ir t. t.

Iki 1980-ųjų optinius spausdintuvus ėmė valdyti minikompiuteriai, kas suteikė automatizavimo ir sudėtingų ekspozicijų tvarkaraščių galimybes. Vėlesnėse dekadose, ypač nuo 1980–1990 m., sparčiai vystėsi skaitmeninis komponavimas: skenavus filmą į skaitmeninę erdvę, daugumą optinių efektų galima buvo atlikti greičiau ir su mažiau kokybės nuostolių. Iki 1990–2000 m. daug kino ir televizijos projektų perėjo prie skaitmeninių kompozitorių, tačiau chemine-optine technologija išliko svarbi meniniuose arba restauraciniuose darbuose.

Restauracija ir konservacija

Optiniai spausdintuvai ilgą laiką buvo pagrindinis įrankis filmų restauracijoje: juo galima perfotografuoti pažeistus neigiamus ar pozityvus ant naujo filmo stock'o, atlikti spalvų korekcijas per filtrus, sumažinti pažeidimų matomumą ir sujungti skirtingas ritinio dalis.

• Wet-gate: technika, kurioje prieš perfotografavimą filmas yra panardinamas į skaidrią skystį, užpildantį įbrėžimus ir sumažinant jų matomumą.
• Contact printing arba kontaktinis kopijavimas: kai meistriškai suderinta ekspozicija leidžia išsaugoti originalo kontrastą ir grūdą.
• Hibridiniai sprendimai: daugeliu atvejų šiandien filmą skenuoja į aukštos raiškos skaitmeninius failus, atlieka restauracijos darbą skaitmeniniu būdu (dėmių šalinimas, spalvų atkūrimas), o jei reikia, galutinis rezultatas gali būti perkeliamas atgal ant kino juostos optiniu spausdintuvu.

Tačiau optinis spausdinimas turi ribas: judesio registro klaidos, grūdų padidėjimas, spalvų poslinkiai ir kiekvienos kartos kokybės praradimas. Dėl to šiuolaikinėje restauracijoje dažnai pirmasis žingsnis — aukštos kokybės skenavimas ir skaitmeninė restauracija, o optinis spausdintuvas naudojamas tik specifiniams atvejams arba tada, kai pageidaujama išlaikyti fotocheminį kino estetikos pobūdį.

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Tinka rankų darbo efektams ir fiziškai apdorotų filmų kopijoms.
  • Gali sukurti autentišką „analogo“ vaizdo išraišką, kurios sudėtinga pasiekti skaitmeniniu būdu.
  • Naudinga restauracijoje, kai siekiama išsaugoti cheminį vaizdo pobūdį.
• Trūkumai:
  • Kiekvienas perfotografavimo etapas gali pridėti triukšmą ir sumažinti vaizdo kokybę.
  • Sudėtingos operacijos reikalauja daug laiko ir rankinių korekcijų.
  • Dauguma komercinių filmų ir TV projektų šiandien renkasi greitesnius ir lankstesnius skaitmeninius sprendimus.

Dabartinė situacija ir meninė reikšmė

Nors skaitmeninis komponavimas dominuoja didžiosiose kino ir televizijos gamybose, optiniai spausdintuvai tebėra vertinami kino menininkų, archyvų ir restauratorių. Ši metodika ypač naudinga, kai norima išlaikyti rankų tapybos išraišką, fotocheminę tekstūrą arba kai darbai atliekami su originaliomis kino medžiagomis. Optinis spausdinimas taip pat išlieka mokomosios reikšmės — supratimas, kaip vyksta perfotografavimas ir kompozicija „fizinėje“ terpėje, padeda geriau perprasti ir šiuolaikinio skaitmeninio komponavimo pagrindus.

Optinis spausdintuvas buvo ir tebėra svarbi kino istorijos dalis: nuo paprastų kopijų iki sudėtingų efektų kūrimo, o ši technologija prisidėjo prie daugelio žinomų kino sprendimų ir vizualinės kalbos formavimosi. Net ir skaitmeniniame amžiuje jis išlieka vertingu įrankiu praktikaiems kūrėjams bei archyvams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra optinis spausdintuvas?

K: Kokia optinio spausdintuvo paskirtis kuriant filmus?

K: Kokie tipiški optiniai efektai sukuriami naudojant optinį spausdintuvą?

K: Kodėl svarbu, kad optinio spausdintuvo darbas būtų vientisas?

K: Kada buvo sukonstruoti pirmieji optiniai spausdintuvai?

K: Kas išplėtė optinio spausdintuvo koncepciją XX a. trečiajame dešimtmetyje?

K: Kokia technologija XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo keisti optinius efektus?

Paieška pagal raidę