Oriono migla
Oriono migla, Messier 42, M42 arba NGC 1976, yra išsklaidyta migla. Tai viena ryškiausių miglų, matoma plika akimi naktiniame danguje. M42 yra nutolusi 1344 ± 20 šviesmečių. Tai arčiausiai Žemės esantis masyvių žvaigždžių formavimosi regionas.
Jis yra į pietus nuo Oriono juostos Oriono žvaigždyne.
Nors Oriono migla ir didelė, ji yra tik dalis dar didesnės žvaigždžių formavimosi srities, vadinamos Oriono kompleksu.
Oriono migla
Oriono žvaigždynas su Oriono migla (apatinis vidurys)
Žvaigždžių darželiai
Ši migla yra didžiulis žvaigždžių lopšelis. Joje formuojasi 700 žvaigždžių. Jos centre yra labai jaunas atviras žvaigždynas, dėl pagrindinių žvaigždžių suformuoto rašto vadinamas Trapecija.
Neseniai Hubble'o kosminiu teleskopu atlikti stebėjimai parodė, kad Oriono miglojos viduje yra protoplanetinių diskų. Tai svarbus atradimas. Jie sutrumpintai vadinami proplydomis. Jų miglotoje šviesoje yra daugiau kaip 150. Manoma, kad tai yra ankstyviausių planetinių sistemų formavimosi etapų sistemos. Jau vien jų skaičius buvo naudojamas kaip įrodymas, kad žvaigždžių sistemų formavimasis Visatoje yra gana dažnas reiškinys.
Žvaigždės susidaro, kai vandenilio ir kitų dujų sankaupos H II regione susitraukia veikiamos savo pačių gravitacijos. Dujoms susitraukiant, centrinis gumulas stiprėja, o dujos įkaista iki ekstremalios temperatūros, gravitacinę potencinę energiją paverčiant šilumine energija. Jei temperatūra bus pakankamai aukšta, prasidės branduolių sintezė ir susiformuos protožvaigždė. Protožvaigždė "gimsta", kai pradeda išskirti pakankamai energijos, kad atsvertų savo gravitaciją ir sustabdytų gravitacinį kolapsą.
Kelių "proplydų" vaizdas Oriono miglotoje, padarytas "Hubble" kosminiu teleskopu
