Parlamentinis valdymas
Parlamentinė valdymo sistema reiškia, kad vykdomoji valdžia turi tiesioginę ar netiesioginę parlamento paramą. Ši parama paprastai išreiškiama balsuojant dėl pasitikėjimo. Subalansuoti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios santykiai parlamentinėje sistemoje vadinami atsakingu valdymu.
Vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių atskyrimas nėra toks akivaizdus kaip prezidentinėje sistemoje. Egzistuoja skirtingi būdai, kaip subalansuoti valdžią tarp trijų šalį valdančių šakų (vykdomosios valdžios (arba ministrų), įstatymų leidėjų ir teisėjų).
Parlamentinės sistemos paprastai turi vyriausybės vadovą ir valstybės vadovą. Jie keičiasi pasibaigus kadencijai. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuris turi realią valdžią. Valstybės vadovas gali būti renkamas prezidentas arba, konstitucinės monarchijos atveju, paveldimas.
Dauguma demokratinių šalių yra parlamentinės sistemos pavyzdžiai. Kiekvienoje šalyje parlamentas yra skirtingas.
Valstybės su parlamentine sistema pažymėtos raudona spalva (konstitucinės monarchijos su parlamentu) ir oranžine spalva (parlamentinės respublikos su nekarališkuoju valstybės vadovu). Žaliai pažymėtose valstybėse valstybės vadovas ir vyriausybės vadovas užima vieną postą, kurį užima parlamentas ir kuris renkamas atskirai
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia parlamentinė valdymo sistema?
A: Parlamentinė valdymo sistema reiškia, kad vykdomoji valdžia turi tiesioginę ar netiesioginę parlamento paramą.
K: Kaip paprastai parlamentinėje sistemoje rodoma parama vykdomajai valdžiai?
A: Parlamentinėje sistemoje parama vykdomajai valdžiai paprastai išreiškiama balsuojant dėl pasitikėjimo.
K: Koks terminas vartojamas siekiant apibūdinti subalansuotus vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios santykius parlamentinėje sistemoje?
Atsakymas: Subalansuoti santykiai tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios parlamentinėje sistemoje vadinami atsakinga valdžia.
K: Kuo skiriasi vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių atskyrimas parlamentinėje sistemoje ir prezidentinėje sistemoje?
Atsakymas: Parlamentinėje sistemoje vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių atskyrimas nėra toks akivaizdus kaip prezidentinėje sistemoje.
K: Kokios trys valdžios šakos valdo šalį parlamentinėje sistemoje?
A: Trys valdžios šakos, valdančios šalį parlamentinėje sistemoje, yra vykdomoji valdžia (arba ministrai), įstatymų leidėjai ir teisėjai.
K: Kas yra vyriausybės vadovas parlamentinėje sistemoje?
A: Parlamentinėje sistemoje vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuriam priklauso reali valdžia.
K: Ar galite pateikti kelių šalių, kuriose taikoma parlamentinė sistema, pavyzdį?
Atsakymas: Keletas šalių, kuriose veikia parlamentinė sistema, pavyzdžių: Indija, Italija, Japonija ir Latvija. Tačiau kiekvienoje šalyje parlamentas yra skirtingas.
