Ponzi schema: kaip veikia investicinė apgaulė ir kaip jos išvengti
Ponzi schema: sužinokite, kaip veikia investicinė apgaulė, kokie ženklai išduoda schemą ir praktiniai patarimai, kaip jos išvengti bei apsaugoti savo pinigus.
Ponzi schema yra ypatinga sukčiavimo rūšis. Ji paremta netikra investicija, kuriai vienas sukčius (arba sukčių grupė) įtikina kitus žmones skirti pinigų. Schemos esmė – pažadai apie didelį, pastovų ir dažnai „garantuotą“ pelną, tačiau realių pajamų iš investicijų nėra: grąža mokama iš vėliau įneštų lėšų.
Ponzi schemose organizatorius dažnai sako: „Radau puikų būdą greitai užsidirbti. Kuo daugiau man duosite, tuo daugiau galėsiu „investuoti“ ir tuo daugiau uždirbsime visi.“ Iš tikrųjų pinigai keliami ne į pelningą verslą, o iš naujų investuotojų mokami ankstyvesniems dalyviams. Taip užtikrinamas klaidingas įspūdis, kad sistema veikia ir moka pelną.
Kai į schemą įsitraukia per daug investuotojų arba naujų lėšų srautai sumažėja, sistema žlunga – nes visuomet kyla reikalavimas išmokėti daugiau, nei įplaukė. Taip nutinka todėl, kad daugelis investuotojų nori atsiimti pinigus vienu metu arba organizatorius negali surasti pakankamai naujų investuotojų.
Kaip ponzi schema baigiasi
Tokios schemos dažniausiai baigiasi vienu iš kelių būdų:
- Sukčius pabėga su surinktais pinigais.
- Schemos lėšų nebeužtenka (trūksta likvidumo) ir pažadai negali būti vykdomi; investuotojai panikuoja ir reikalauja pinigų atgal.
- Teisėsaugos institucijos arba informatoriai iš vidaus atranda schemą ir ją sustabdo.
Kilmė ir garsūs atvejai
Schema pavadinta Čarlzo (Charles) Ponzi vardu – jis išgarsėjo XX a. pradžioje JAV. Ponzi garsėjo tuo, kad pažadėjo pelną iš tarptautinių pašto ženklų mainų, tačiau greitai pradėjo mokėti ankstesniems investuotojams iš vėliau surinktų lėšų. Tačiau šio sukčiavimo idėja buvo žinoma ir anksčiau (literatūroje apie panašias schemas rašė ir Čarlzas Dikensas). Vienas žinomiausių modernių pavyzdžių – Bernardas Madoffas, kurio schema nuvertė daugelį investuotojų ir buvo viena didžiausių finansinių aferų istorijoje.
Kaip atskirti Ponzi schemą: įspėjamieji ženklai
- Per dideli, „garantuoti“ arba nuolat aukšti pelno pažadai, ypač jei jie nereaguoja į rinkos svyravimus.
- Sudėtingas arba neaiškus investavimo modelis, kurio organizatorius atsisako aiškiai paaiškinti.
- Negalima matyti, kur konkrečiai investuojami pinigai (trūksta dokumentų, audito ar viešai prieinamos informacijos).
- Griežtas terminų spaudimas arba skubus raginimas „nepraleisti progos“ ir pritraukti naujų investuotojų.
- Išmokos mokamos tik jei pritraukiama daugiau naujų narių; akcentuojamas rekrytas.
- Sudėtingos mokesčių arba teisinės struktūros, kurių tikslas – painiava ir informacijos slėpimas.
Skirtumas tarp Ponzi schemos ir piramidės
Nors šios sąvokos dažnai maišomos, yra skirtumų:
- Ponzi: organizatorius surenka pinigus ir pažada grąžą; išmokos mokamos iš naujų investuotojų lėšų. Dažniausiai yra centralizuota — vienas „vadovas“.
- Piramidė: pajamos dažnai gaunamos įdarbinant kitus dalyvius; akcentuojamas dalyvių verbavimas. Piramidės struktūra yra daug „plokštesnė“ ir paremta tinklo plėtra.
Kaip apsisaugoti
- Patikrinkite registraciją ir leidimus: ar bendrovė yra registruota, ar ją prižiūri finansų reguliatorius (pvz., Lietuvos bankas arba kiti atitinkami institucijų registrai)?
- Reikalaukite dokumentų: investicinės sutartys, audito ataskaitos, aiškus investicijų plano paaiškinimas.
- Būkite įtartini, jei gaunate „garantuotą“ pelną arba pastovias, nerealiai aukštas grąžas nepriklausomai nuo rinkos sąlygų.
- Patikrinkite atsiliepimus ir nepriklausomus šaltinius: interneto forumai, žiniasklaida, oficialūs pranešimai apie įmonę.
- Neskubėkite: venkite skubaus sprendimo daryti dideles įmokas ar rekomenduoti draugams be išsamaus patikrinimo.
- Nepasitikėkite tik žodžiu: reikalaukite, kad pinigų išmokėjimus ir investicijas būtų galima patikrinti pagal dokumentus.
Jei įtariate, kad tapote auka
- Nutraukite tolimesnius pavedimus ir surinkite visus dokumentus, susirašinėjimus, sutartis ir kvitus.
- Praneškite teisėsaugai (policijai) ir atitinkamiems reguliatoriams (pvz., Lietuvos bankui ar kitai finansų priežiūros institucijai) — kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti veiklą.
- Konsultuokitės su teisininku dėl galimų galimybių atgauti prarastas lėšas bei dėl civilinių ar baudžiamųjų veiksmų.
- Informuokite draugus ir šeimos narius, kad jie neinvestuotų į tą pačią schemą.
Teisinės pasekmės organizatoriams
Ponzi schemos organizavimas paprastai yra neteisėtas: tai sukčiavimas, pinigų prievartavimas ar kiti finansiniai nusikaltimai. Teisėsaugos institucijos gali konfiskuoti turtą, pradėti baudžiamąją bylą ir pareikalauti kompensuoti nukentėjusius investuotojus, tačiau atstatymas ne visada būna pilnas, ypač jei pinigai jau iškeliauti ar iššvaistyti.
Ponzi schemos – senas, bet nuolat pasikartojantis sukčiavimo modelis. Atsargumas, pagrįsti sprendimai ir kruopštus patikrinimas gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių.
Čarlzas Ponzi 1920 m., dar dirbdamas verslininku Bostone
Daugiau pavyzdžių
Ponzi schemas reklamuojantys žmonės dažnai vartoja įspūdingus žodžius, kurie iš tikrųjų yra labai migloti. Pavyzdžiai:
- Apsidraudimo ateities sandorių prekyba (prisiimant gerą riziką)
- Didelio pelningumo investavimo programos (grąžina daug pinigų)
- Ofšorinės investicijos (lengvai uždirba pinigus kitose šalyse)
Sukčiai dažnai pasikliauja tuo, kad investuotojai iš tikrųjų neišmano apie ekonomiką. 2008 m. Madoffo skandalas parodė, kad net tokie išprusę žmonės kaip bankininkai gali į juos įkliūti. Žmones apgauna intrigantas, kuriam atrodo, kad jis turi finansinių įgūdžių arba reputaciją.
Kartais schemų kūrėjai teigia, kad pinigų galima uždirbti tik tuo atveju, jei investicijos bus laikomos paslaptyje (nuo valdžios institucijų ar visuomenės). Pavyzdžiui, Bernardas Madoffas leido tik savo svainio vadovaujamai apskaitos įmonei atlikti jo "rizikos draudimo fondo" auditą, tvirtindamas, kad norint uždirbti pinigų reikia išlaikyti paslaptį.
Kadangi investicijos yra labai neaiškios, ne itin daug investuotojų ateina labai greitai. Tačiau schema dažnai įgauna tokį greitį:
- Ankstyvasis investuotojas uždirba pinigus ir gali juos pasilikti. Iš tikrųjų tai yra vėlesnio investuotojo pinigai, tačiau ankstyvasis investuotojas to nežino.
- Šis investuotojas labai džiaugiasi ir pasakoja apie "investiciją" kitiems žmonėms, norėdamas padėti "investicijai" uždirbti daugiau pinigų jiems visiems.
- Nauji investuotojai pasakoja daugiau investuotojų ir t. t.
Sukčiai dažnai bando įkalbėti pirmuosius investuotojus "perinvestuoti" uždirbtus pinigus. Sukčiai kartais siunčia investuotojams "sąskaitas faktūras", kuriose nurodo, kiek jie "uždirbo" ir kiek "uždirbs", jei ir toliau "investuos".
Sukčiai taip pat stengiasi užtikrinti, kad nauji investuotojai negalėtų atsiimti savo pinigų, sugriežtindami taisykles. Tokiu atveju sukčiai dažnai liepia keliems investuotojams pasakyti, kad jie pasiliko savo pinigus, kad investicija vis dar atrodytų pakankamai produktyvi ir gera.
Kas nėra Ponzi schema
- Daugiapakopė piramidinė schema panaši į Ponzi schemą. Abi jos remiasi netikrais finansiniais pažadais ir investicijomis, tačiau yra ir skirtumų:
- Daugiapakopėje schemoje antrojo "lygio" investuotojai suranda savo investuotojus, kad sukurtų trečiąjį "lygį", o kiekvienas jų gauna tiesioginį pelną iš kito lygio. Ponzi schemos "sukasi" aplink pirminį intrigantą.
- Daugiapakopės schemos tik giriasi pinigais, kuriuos investuotojai gauna iš naujų investuotojų. Dėl to daugiapakopės schemos atrodo gerai neturtingiems žmonėms. Ponzi schemos giriasi turinčios ypatingų ryšių su sunkiai pasiekiamais šaltiniais. Dėl to Ponzi schemos atrodo gerai turtingiems žmonėms
- Daugiapakopės schemos "žlunga" greičiau. Taip yra todėl, kad daugiapakopės schemos visiškai priklauso nuo naujų aukų paieškos. Ponzi schemų kūrėjai gali tiesiog įkalbėti ankstyvuosius investuotojus vėl investuoti gautus pinigus.
- Burbulas: "Burbulas" yra susijęs su perpardavimu. Burbulas - tai kai žmonės supirkinėja visą įmanomą prekę, kad galėtų ją perparduoti brangiau ir kuo daugiau kartų. Burbulas "sprogsta", kai pirkėjai nustoja pirkti produktą, o perpardavėjai lieka su produktu, už kurį sumokėjo per daug. (Kol pirkėjai moka daugiau, perpardavinėtojai gali toliau uždirbti. Burbulams net nereikia centrinių intrigantų, nes žmonės tai gali daryti atsitiktinai. (Pavyzdžiui, taip gali "burbuliuoti" žemės kainos. Kainos gali didėti dėl to, kad norima statyti netoli didelių rajonų. Kai nebelieka naujų žemės sklypų, perpardavinėtojai lieka su savo žeme). Dažnai sakoma, kad burbulai grindžiami "didesnio kvailumo" teorija (priklausomai nuo žmonių, kurie yra "apgauti", kad mokėtų "didesnes" kainas). Tačiau iš tikrųjų, remiantis austrų verslo ciklo teorija, burbulus sukelia paskolų teikimas pirkėjams tam tikros rūšies sandoriams, ir šiuo atveju tai būtų laikoma Ponzi schema. Šiuo atveju paskolų davėjai yra intrigantai, uždirbantys pinigus iš nuostolingų perpardavinėtojų.
- "Apiplėšti Petrą, kad sumokėtume Pauliui": Taip yra tada, kai įsiskolinę žmonės skolinasi pinigų, kad sumokėtų savo skolą, ir skolinasi dar daugiau pinigų, kad grąžintų tą skolą. Tai nėra Ponzi schema, nes skolų turėtojams nebuvo žadama didelė grąža ar pan. Be to, skolintojai ne visada uždirba pinigus.
- Daugiapakopė rinkodara: Daugiapakopė rinkodara (MLM) - tai tokia rinkodara, kai įmonės parduoda investuotojams daiktus, kuriuos jie perparduoda tiesiogiai klientams. Perpardavinėtojai taip pat gali užsidirbti pinigų nukreipdami į įmonę naujus perpardavinėtojus. Tai gali atrodyti panašu į piramidinę schemą, tačiau tai ne visada tas pats. Egzistuoja sąžiningos ir teisėtos daugiapakopės rinkos, ir daugelis jų tiesiog uždirba pinigus pirkdami dideliais kiekiais, o..
Susiję puslapiai
- Baltųjų apykaklių nusikaltimai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Ponzi schema?
A: Ponzi schema - tai sukčiavimo būdas, kai vienas intrigantas (arba intrigantų grupė) priverčia kitus žmones duoti jiems pinigų netikroms investicijoms. Kuo daugiau investuotojai duoda pinigų, tuo daugiau sukčius žada uždirbti. Tačiau visi pinigai gaunami iš investuotojų, o ne iš realių investicijų.
Klausimas: Kaip baigiasi Ponzi schema?
A: Ponzi schema visada žlunga, kai į ją įsitraukia per daug investuotojų, nes jie visi tikisi daugiau pinigų, nei investavo, ir tampa nekantrūs. Ji gali baigtis trimis būdais: arba schematikas pabėga su pinigais, arba jiems pritrūksta pinigų dėl likvidumo trūkumo, arba valdžios institucijos apie tai sužino ir ją sustabdo.
K: Kas buvo Čarlzas Ponzi?
A: Charlesas Ponzi buvo italas, 1903 m. persikėlęs į Ameriką ir atvykęs čia naudojo tokio tipo sukčiavimo būdą. Jis išgarsėjo tuo, kad tokias schemas vykdė dideliu mastu, tačiau jis jų neišrado, nes apie panašias schemas prieš jį rašė tokie autoriai kaip Charlesas Dickensas.
K: Kaip veikė originali Čarlzo Ponzi schema?
A: Jo originali schema buvo susijusi su šalių valiutų keitimo kursais, kad būtų galima uždirbti pinigus pagal tarptautinius pašto ženklus. Pinigai būdavo investuojami į kuponus, o ne į realias investicijas, dalis jų grįždavo ankstyviesiems investuotojams, o didžioji dalis patekdavo tiesiai į jo paties kišenę.
Klausimas: Ar šiandien vis dar veikia Ponzi schemos?
Atsakymas: Taip, deja, ir dabar vis dar yra daug žmonių, kurie vykdo tokio pobūdžio sukčiavimus tiek internete, tiek ne internete.
K: Kokią knygą parašė Čarlzas Dikensas, kurioje buvo aprašyta panaši apgavystė?
A: 1857 m. Čarlzas Dikensas parašė knygą "Mažasis Dorritas" (Little Dorrit), kurioje buvo aprašytas sukčiavimas, panašus į tai, ką šiandien žinome kaip Ponzi schemą.
Ieškoti