Po titrų scena: kas tai, istorija ir garsiausi pavyzdžiai
Po titrų scena: išsamiai apie jos kilmę, istoriją ir garsiausius pavyzdžius kine — nuo 1903 m. iki „Marvel“ siurprizų. Analizė, įdomybės ir nemirtingi kadrai.
Po titrų scena rodoma po filmo pabaigos titrų arba jų metu. Jos dažniausiai naudojamos žiūrovams prajuokinti arba pranešti, kad netrukus pasirodys tęsinys. Tokios scenos gali būti trumpas juokelis, epilogas, naujo siužeto užuomina arba tiesiog kūrėjo sveikinimas žiūrovams užsilikus per titrus.
Kas tai yra ir kokie yra tipai?
Po titrų scenos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines rūšis:
- Tarp titrų scena (mid-credits) – pasirodo per pabaigos titrų eigą, t. y. prieš pilną titrų pabaigą. Ji veikia kaip tarpinė užuomina arba trumpas pratęsimas.
- Po titrų scena (post-credits) – pasirodo tik visiškai pasibaigus visiems titrams. Tai klasikinis „stinger“, kuris žiūrovams suteikia paskutinį įspūdį prieš išeinant.
Trumpa istorija
Paprastai manoma, kad viena iš ankstyvųjų po titrų scenų buvo 1903 m. filme "Didysis traukinio apiplėšimas", kurioje nusikaltėlių vadas nukreipia pistoletą į žiūrovus ir iššauna. Tačiau plačiau tokios scenos išpopuliarėjo vėliau, ypač aštuntajame dešimtmetyje. Pavyzdys – filmas "Ferriso Buellerio laisva diena" (Ferris Bueller's Day Off), kuriame titulinis veikėjas liepia žiūrovams išeiti iš teatro, dar prieš pradedant titrus.
Kam dedamos po titrų scenos?
- Teaseris ir pasaulio plėtra – suteikia užuominą apie būsimas dalis arba atskleidžia, kad istorija tęsis.
- Humoras – trumpas juokelis ar smagus epizodas, kuris palieka žiūrovams gerą nuotaiką.
- Epiloogas – papildoma informacija apie veikėjų likimą ar užbaigimas tam tikrų siužeto linijų.
- Marketingas – būdas išlaikyti susidomėjimą ir paskatinti žiūrovus laukti tęsinio ar kitų franšizės projektų.
Garsiausi pavyzdžiai ir tendencijos
"Marvel Cinematic Universe" filmai ypač išgarsėjo po titrų scenomis: daugelis jų naudoja tiek mid-credits, tiek post-credits epizodus, dažnai pranešančius, kad netrukus pasirodys filmas apie kitą „Marvel“ herojų arba pristatančius svarbią užuominą. Vienas žymiausių pavyzdžių – pirmasis Iron Man (2008), kurioje buvo trumpa scena su Nick Fury, pristatanti idėją apie „Avengers“ komandą.
Kiti pastebimi pavyzdžiai – filmai, kurie naudoja kelias po titrų scenas (Guardians of the Galaxy, Deadpool ir kt.), taip skatindami žiūrovus likti iki galo ar paieškoti papildomų epizodų namuose žiūrint skaitmeniniu pavidalu.
Kritika ir praktiniai patarimai žiūrovams
Nors po titrų scenos dažnai priimamos teigiamai, jos kartais kritikuojamos dėl reklaminio pobūdžio arba kaip „per daug“ naudojamas triukas. Taip pat gali erzinti, kai jos atskleidžia svarbius siužeto vingius (spoilerių rizika) arba kai žiūrovai, netikėdami, išeina per anksti.
- Jei žiūrite filmą kine ir nenorite praleisti jokio papildomo turinio – verta palaukti bent kelias minutes po titrų pradžios.
- Skaitmeninėse platformose kartais po titrų scenos iškerpamos arba pateikiamos prieš titrus – patikrinkite aprašymą ar komentarus.
- Jeigu jus domina tik epilogas ar teaseris, pakanka palikti šviesą arba užrašą, kad nenuviltumėte, jei scena bus mid-credits arba post-credits.
Santrauka
Po titrų scena – tai nedidelis, bet dažnai reikšmingas filmo priedas, skirtas prajuokinti, suteikti epilogą arba intriguoti dėl būsimos kūrybos. Nuo ankstyvųjų kino laikų iki šių dienų šis formatas išsivystė į svarbią popkultūros dalį, ypač franšiziniuose ir komiksų adaptacijų projektuose.
Ieškoti