Tradicinėje gramatikoje predikatas yra sakinio dalis, kuri pateikia informaciją apie subjektą — ką jis daro, kas su juo vyksta arba koks jis yra. Dažniausiai predikatas yra veiksmažodis arba veiksmažodinės konstrukcijos dalis; jis gali būti paprastas (vienas žodis) arba sudėtinės sandaros su objektais, papildiniais ir aplinkybės dalimis.
Predikato funkcija ir savybės
- Informacijos apie subjektą pateikimas: predikatas atsako į klausimus ką daro? kas vyksta? koks jis?.
- Suderinamumas su subjektu: lietuvių kalboje baigtinis (asmeninis) veiksmažodis dažniausiai dera su subjektu pagal asmenį ir skaičių.
- Valencija: predikatas reguliuoja, kiek ir kokių papildinių (objektų, predikatyvų, prielinksnių) reikalauja ar leidžia turėti.
- Baigtinis ir nebaigtinis predikatas: baigtinis predikatas — asmeninis veiksmažodis (pvz., šoka, skaito), nebaigtinis gali būti formuojamas iš infinitivų ar dalyvių sudėtinėse konstrukcijose.
Predikato tipai ir pavyzdžiai
Dažniausi predikato tipai ir jų atpažinimo požymiai:
- Veiksmažodinis (veiksmažodinė frazė) — pagrindinis elementas yra veiksmažodis; gali turėti objektus ar aplinkybes:
Ji šoka. - vieno žodžio (veiksmažodinis) predikatas
Benas skaito knygą. - veiksmažodinis predikatas + tiesioginis objektas
Beno motina Felicytė padovanojo man dovaną. - veiksmažodinis predikatas + netiesioginis objektas + tiesioginis objektas
Ji klausėsi radijo. - veiksmažodinis predikatas + objektas (daiktavardis; čia objektas vartojamas genityve)
- Nominalus (vardinis) predikatas — sudarytas iš buvimo veiksmažodžio (dažnai „būti“) ir nominalinės dalies (daiktavardis arba būdvardis), nurodo būseną ar priskyrimą:
Jis yra mokytojas. - nominalus predikatas (būti + daiktavardis)
Ji yra laiminga. - vardinis/būdvardinis predikatas (būti + būdvardis)
- Predikatas su prielinksniu (prielinksminė frazė) — veiksmažodis kartu su prielinksniu (apibūdinanti vietą, laiką ir kt.):
Ji sutiko jį parke. - veiksmažodinis predikatas + objektas + prielinksninė aplinkybė (vietos)
Ji yra parke. - predikatas su prielinksnine fraze (vietos aplinkybė)
- Predikatas su predikatyviniu papildiniu (objekto ar subjekto predikatas) — kai predikatas turi papildinį, pavadinamą predikatu/predikatyviniu papildiniu, pvz., „išrinko jį prezidentu“:
Jie išrinko jį prezidentu. - veiksmažodinis predikatas + tiesioginis objektas + predikatyvinis papildinys (objekto priskyrimas)
Kiti svarbūs pastebėjimai
- Predikatas gali būti sudėtinės struktūros: pagrindinis veiksmažodis gali sudaryti junginį su tarpiniais žodžiais (pvz., laikai, modalūs žodžiai) ir tais žodžiais valdyti įvairias papildomas sakinio dalis.
- Kai kurie veiksmažodžiai reikalauja tam tikrų papildinių (transityvūs — tiesioginio objekto, ditransityvūs — ir netiesioginio objekto), kiti — nevienodo pobūdžio aplinkybių.
- Gramatinė terminologija gali skirtis priklausomai nuo tradicinės sintaksės ir modernesnių teorijų; svarbu atskirti sintaksinę funkciją (kas ką papildo) ir leksinę reikšmę (ką veiksmas reikalauja).
Dalyko (NP) žymėjimas paveikslėlyje paryškintas žaliai, o predikato (VP) dalys – mėlynai.
Priklausomybės (dependency) gramatikos pastaba
Egzistuoja alternatyvi sakinio struktūros teorija — priklausomybės (dependency) gramatika. Pagal ją sakinio sintaksės pagrindas yra baigtinis veiksmažodis (veiksmažodinis branduolys), kuris veikia kaip sakinio «šaknis» ir kuriam kitos dalys priklauso. Ši teorija atmeta tradicinį binarinį NP–VP skirstymą ir pabrėžia tiesioginius žodžių tarpusavio ryšius (priklausomybes): ne tiek atskiros frazės, kiek žodžių santykiai lemia sakinio struktūrą.
Santrauka: predikatas yra pagrindinė sakinio dalis, kuri pasako apie subjektą — jo veiksmus, būsenas ar priskyrimus. Jis gali būti paprastas arba kompleksiškas, gali valdyti objektus, predikatyvinius papildinius bei prielinksniines frazes, o skirtingos gramatinės teorijos šią jo funkciją interpretuoja nevienodai.