Naujojo Džersio provincija

Pirmieji žmonės, gyvenę dabartinėje Naujojo Džersio žemėje, buvo indėnai Delavero indėnai. Jie čia gyveno mažiausiai prieš 10 000 metų. Kai atvyko pirmieji europiečiai, šioje teritorijoje gyveno nuo 8 000 iki 20 000 indėnų iš Delavero valstijos. Jų pavadinimas reiškia "pirmykščiai žmonės" arba "tikrieji žmonės". Jie kalbėjo algonkų tarme.

Nors buvo laikomi viena gentimi, Delavero indėnai neveikė kaip vieninga grupė. Vietoj to jie gyveno nedidelėmis bendruomenėmis, sudarytomis daugiausia iš išplėstinių šeimų narių. Vyrai dieną medžiodavo arba žvejodavo. Priklausomai nuo sezono, jie galėjo ieškoti moliuskų prie Džersio pakrantės arba medžioti miškuose. Moterys dirbo soduose. Jos augino moliūgus, pupeles, saldžiąsias bulves ir kukurūzus.

Kai atvyko pirmieji tyrinėtojai, Delavero indėnai gyveno Delavero, Naujojo Džersio ir rytinėje Pensilvanijos dalyje. Europiečiai juos vadino Delavero indėnais.

Kolonijiniai laikai

Apie 1524 m. Giovanni de Verrazano tapo pirmuoju europiečiu, tyrinėjusiu Naująjį Džersį. Jis plaukė palei pakrantę ir išmetė inkarą prie Sandy Hook. Kolonijinė Naujojo Džersio istorija prasidėjo 1609 m. Henriui Hadsonui praplaukus pro Niuarko įlanką. Nors Hadsonas buvo britas, jis dirbo Nyderlandams, todėl pretenzijas į žemę pareiškė olandams. Ji buvo pavadinta Naujaisiais Nyderlandais.

Dabartinių Hobokeno ir Džersio Sičio miestų vietose kūrėsi mažos prekybos kolonijos. Olandai, švedai ir suomiai buvo pirmieji Europos gyventojai Naujajame Džersyje. 1660 m. įkurtas Bergenas buvo pirmoji nuolatinė europiečių gyvenvietė Naujajame Džersyje.

1664 m. olandai prarado Naujuosius Nyderlandus, kai britai perėmė jų kontrolę ir prijungė prie savo kolonijų. Jie padalijo žemę per pusę ir perdavė ją valdyti dviem savininkams: Seras Džordžas Karteretas (valdė rytinę pusę) ir lordas Džonas Berklis (valdė vakarinę pusę). Žemė buvo oficialiai pavadinta Naujuoju Džersiu pagal Džersio salą Lamanšo sąsiauryje. Karteretas buvo Džersio salos gubernatorius.

Berklis ir Karteretas pardavė žemę mažomis kainomis ir leido kolonistams turėti politinę ir religinę laisvę. Dėl to Naujasis Džersis buvo etniškai įvairesnis nei daugelis kitų kolonijų. Kolonijoje, kuri iš esmės buvo kaimo visuomenė, gyveno apie 100 000 žmonių.

Galiausiai valdymo valdžia buvo grąžinta Anglijai. Daugelį metų Naujasis Džersis turėjo bendrą karališkąjį gubernatorių su Niujorku. Galiausiai 1738 m. gubernatorystė buvo padalinta, kai Naujasis Džersis gavo savo gubernatorių - Liuisą Morisą.

Revoliucija

Prieš revoliuciją visoje valstybėje plito antibritiškos nuotaikos. Maždaug trečdalis čia gyvenančių žmonių palaikė sukilėlius, trečdalis palaikė Angliją, o trečdalis liko neutralūs. 1776 m. Naujasis Džersis pasiskelbė nepriklausoma valstija ir prisijungė prie kolonijinės pusės Revoliuciniame kare.

Naujasis Džersis buvo svarbi valstija Revoliucinio karo metu, nes buvo netoli trylikos kolonijų centro, tarp Niujorko ir Filadelfijos. Dėl šios priežasties Naujajame Džersyje vyko daugiau mūšių nei bet kurioje kitoje valstijoje. Amerikiečiai ir britai čia kovėsi 100 didelių ir mažų mūšių.

Daugelis žmonių Trentono mūšį laiko revoliucijos lūžio tašku. Iš karto po pergalės Trentone generolas Džordžas Vašingtonas laimėjo Prinstono mūšį. Per kelias valandas pralaimėję du mūšius, britai pabėgo iš Naujojo Džersio į Niujorką. Vašingtonas ir jo kariai likusią žiemos dalį praleido Morristaune, o Jungtinės Valstijos buvo pakeliui į pergalę.

Trentono mūšis

1776 m. lapkritį britai užėmė Naująjį Džersį ir privertė Vašingtoną bėgti į Pensilvaniją. Jie manė, kad žiemą niekas nekovos, todėl Naujojo Džersio britų ir hesianų kareiviai pasidalijo į stovyklas, kuriose turėjo likti iki pavasario. Trentonas buvo laikomas geidžiamiausiu postu, todėl jis atiteko hesianų kariams kaip atlygis už gerą tarnybą. Hesiečiai kaip štabą naudojo senąsias kareivines Trentone.

Britai nepersekiojo Vašingtono per Delavero upę, nes joje buvo daug ledo luitų, todėl ją kirsti buvo pavojinga. Hesiečiai nepatruliavo palei upę, nes manė, kad Vašingtonas negalės persikelti atgal. Tačiau gruodžio mėnesį Vašingtonas ir jo vyrai nusprendė persikelti per upę. Vašingtono vyrai turėjo stumti ledo luitus nuo valties kelio ir sunkiai irkluodami kovoti su stipria srove.

Perėjęs į kitą pusę, Vašingtonas nusprendė atskirti ir nustebinti Trentone esančius hesianus iš dviejų pusių. Planas pasiteisino, ir patriotai paėmė 900 belaisvių, o sužeisti buvo tik keturi amerikiečių kariai.

Ankstyvasis valstybingumas

1787 m. Naujasis Džersis tapo trečiąja valstija, ratifikavusia JAV Konstituciją, ir pirmąja valstija, pasirašiusia Teisių bilį. 1790 m. Trentonas oficialiai tapo Naujojo Džersio valstijos sostine. Viljamas Livingstonas tapo pirmuoju Naujojo Džersio valstijos gubernatoriumi.

XIX a. pradžioje Naujasis Džersis augo ir klestėjo. Visoje valstijoje atsirado naujų gamyklų. Patersonas tapo tekstilės centru, o vėliau išgarsėjo traukinių ir šilko gamyba. Trentone buvo gaminami molio gaminiai, geležis ir plienas. XIX a. svarbiais gamybos centrais tapo Kempdenas, Elizabetė, Džersio miestas, Niuarkas ir Pesaikas.

Pramonei augti padėjo nauji kanalai ir geležinkeliai. Į Naująjį Džersį atvyko tūkstančiai europiečių dirbti gamyklose.

Pietų Džersis iš esmės išliko kaimo vietovė, kurioje buvo auginami augalai, skirti netoliese esančioms miestų teritorijoms maitinti. Geležinkeliai buvo svarbūs Pietų Džersio pajūrio teritorijoms plėstis. 1850 m. Naujajame Džersyje gyveno beveik pusė milijono gyventojų, o pramonės šakos, kuriose dirbo dauguma šių žmonių, buvo sutelktos šiaurėje.

Per pilietinį karą Naujasis Džersis suteikė 31 pulką (kareivių grupę), įskaitant kavaleriją (kareivius ant žirgų) ir pėstininkus (kareivius pėsčiomis). Daugiau kaip 25 000 Naujojo Džersio vyrų kovojo už Sąjungą, o Naujojo Džersio kariai dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose Rytų mūšiuose.

Pramonė, imigrantai ir inovacijos

Po pilietinio karo prasidėjo pramonės revoliucija ir Naujasis Džersis toliau augo. Atsidarė daugiau gamyklų, o tokie miestai kaip Trentonas, Niuarkas, Patersonas ir Kamdenas tapo didesni, nes į juos dirbti atvyko imigrantai iš Europos. Miestams sujungti ir medžiagoms gabenti buvo nutiesti geležinkeliai.

Iš pradžių daugiausia imigrantų atvyko iš Airijos ir Vokietijos. Vėliau atvyko žmonių iš Italijos ir Rytų Europos šalių. 1910 m. pusė valstijos gyventojų buvo gimę arba jų tėvai buvo gimę ne Jungtinėse Valstijose. Didėjant miestų gyventojų skaičiui, mažėjo ūkių gyventojų.

Kadangi gamyklose dirbo tiek daug žmonių, svarbūs tapo tokie klausimai kaip vaikų darbas ir darbuotojų apsauga. Šių reformų populiarumas atvedė Vudrou Vilsoną (Woodrow Wilson) į valdžią 1910 m. kaip gubernatorių. Jis paliko postą 1913 m. ir tapo JAV prezidentu ir yra vienintelis Naujojo Džersio gubernatorius, tapęs prezidentu. Būdamas ir gubernatorius, ir prezidentas, Vilsonas rėmė gerovės reformas, kad apsaugotų darbuotojus ir neleistų bendrovėms tapti per didelėmis.

Valstijos ekonominė plėtra labai susijusi su jos išradėjų genialumu. Tomas Edisonas yra bene garsiausias. Dirbdamas Naujajame Džersyje Edisonas, be tūkstančių kitų išradimų, tarp jų ir elektros lemputės, padėjo sukurti kino filmą. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje Fort Li tapo pasaulio kino filmų sostine. Čia Fatty Arbuckle'as, Mary Pickford, Pearl White ir kitos žvaigždės savo filmais sukėlė revoliuciją pramogų srityje.

XX a. septintasis dešimtmetis

1900-1930 m. Naujojo Džersio gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, o gamyba tapo 4 mlrd. dolerių vertės pramone. Deja, 1930-aisiais Naujajam Džersiui smarkiai smogė Didžioji depresija, sukėlusi didžiulį nedarbą. Ketvirtajame dešimtmetyje, Antrojo pasaulinio karo metais, valstija atsigavo, nes Naujojo Džersio elektronikos ir chemijos pramonės šakos ėmė veikti dideliu mastu.

XX a. viduryje žmonės iš perpildytų miestų pradėjo grįžti į kaimo vietoves. Keli transporto projektai padėjo geriau sujungti Naująjį Džersį. XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo atidarytas Naujojo Džersio turniketas (New Jersey Turnpike) ir Sodų valstijos greitkelis (Garden State Parkway).

Kelionių oru istorija glaudžiai susijusi su Naujuoju Džersiu. 1919 m. gegužės 3 d. įvyko pirmasis Amerikos istorijoje keleivinis skrydis iš Niujorko į Atlantiką. Šiandien Naujajame Džersyje yra du tarptautiniai oro uostai - Niuarko ir Atlantik Sičio. 1963 m. Niuarko oro uostas išplėtė keleivių ir krovinių vežimo paslaugas. Devintajame dešimtmetyje jis tapo vienu judriausių oro uostų pasaulyje.

Šiandien Naujasis Džersis pripažįstamas ne tik dėl savo dabarties, bet ir dėl praeities. Prisimindamas savo garsią istoriją, Naujasis Džersis ir toliau bus daugelio didingų ateities įvykių vieta.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo pirmieji žmonės, gyvenę žemėje, kuri dabar vadinama Naujuoju Džersiu?

K: Kiek laiko jie gyveno šioje teritorijoje?

K: Ką reiškia jų pavadinimas?

K: Kokia kalba jie kalbėjo?

K: Kaip jie organizavosi?

K: Kokia veikla vyrai ir moterys užsiimdavo dieną?

K: Kur dar, be Naujojo Džersio, gyveno Delavero indėnai?

Paieška pagal raidę