Naujasis Džersis: nuo indėnų iki revoliucijos – istorija ir faktai

Naujasis Džersis: nuo Delavero indėnų iki Nepriklausomybės — išsamūs faktai apie kolonijas, Revoliuciją, Trentoną, imigraciją ir pramonės raidą.

Pirmieji žmonės, gyvenę dabartinėje Naujojo Džersio žemėje, buvo lenapė (Delavero) tautos indėnai. Jie čia gyveno mažiausiai prieš 10 000 metų ir, atėjus europiečiams, apgyvendino Delavero upės baseino bei pakrančių teritorijas. Istoriniuose šaltiniuose jų skaičius įvertinamas nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių, priklausomai nuo apimtų teritorijų. Pats pavadinimas Lenape dažnai verčiamas kaip „žmonės“ arba „tikrieji žmonės“; jie priklausė algonkų kalbų šeimai ir turėjo turtingą materialinę bei dvasinę kultūrą.

Nors dažnai kalbama apie juos kaip apie vieną grupę, lenapės gyveno mažomis, giminėmis pagrįstomis bendruomenėmis. Gyvenamosios struktūros dažnai buvo laikinos arba pusiau pastovios, nes sezonai lėmė gyvenimo būdą: vyrų užsiėmimai apimdavo medžioklę ir žvejybą, o moterys rūpinosi žemdirbyste – augino kukurūzus, pupas, moliūgus ir kitus maisto augalus. Pakrantėse svarbi buvo ir rinkimo veikla (moliuskai, žuvis), o upės ir upeliai leido naudotis kanojų transportu bei prekybos ryšiais. Lenapės klanai buvo organizuoti pagal tam tikras giminystės linijas (pvz., Vėžlio, Vilko, Kalakuto klanai) ir palaikė ryšius su gretimų genčių grupėmis.

Kai į regioną ėmė plaukti europiečiai, lenapės teritorijos apėmė dabartinį Naująjį Džersį, dalis jų gyveno rytinėje Pensilvanijos dalyje ir Delavero teritorijose. Santykiai su Europos kolonistais kito: vyko mainai, sandoriai, bet taip pat ir konfliktai bei ligos, kurių indėnai nebuvo imuniteto turėję.

Kolonijiniai laikai

Apie 1524 m. Giovanni da Verrazzano tapo pirmuoju dokumentuotu europiečiu, apžiūrėjusiu Naujojo Džersio pakrantes. 1609 m. Henris Hadsonas (Henry Hudson), plaukiodamas Nyderlandų vardu, praplaukė pro Niuarko įlanką ir pretendentavo šiai teritorijai olandų interesų vardu. Netrukus čia ėmė kurtis olandų, švedų ir suomių prekybinės gyvenvietės; švedai įkūrė kolonijinę sritį, vadinamą Naująja Švedija, kuri apėmė ir dalį pietinio Naujajame Džersio pakrantės.

1660 m. įkurtas Bergenas (dabar tuometinis pavadinimas – Bergen) laikomas viena pirmųjų pastovių europiečių gyvenviečių Naujajame Džersyje. 1664 m. Anglija užėmė Naujuosius Nyderlandus, o teritorija buvo padalyta tarp dviejų didesnių valdytojų – sero Džordžo Kartereto (Sir George Carteret) ir lordo Džono Berklio (Lord John Berkeley). Ši sritis oficialiai pavadinta Naujuoju Džersiu pagal Džersio salą Anglijos kanale.

Karteretas ir Berklis skatino kolonistus atvykti siūlydami pigias žemes bei sąlygas religinės ir politinės laisvės praktikai. Dėl to Naujasis Džersis tapo gana etniškai ir kultūriškai įvairia teritorija, palyginti su kitomis angliškomis kolonijomis. Ilgainiui abi dalys – Rytų ir Vakarų Džersis – buvo prijungtos prie karališkųjų kolonijų; ilgą laiką Naujasis Džersis dalinosi karališkuoju gubernatoriumi su Niujorku, kol 1738 m. jam buvo paskirtas atskiras gubernatorius, Lewisas (Viljamas?) Morrisas (Lewis Morris).

Tuo pačiu būtina paminėti ir tamsesnį kolonijinį palikimą: vergija egzistavo Naujajame Džersyje nuo koloniinių laikų. Nors vėliau šalis įgyvendino veiksmus palaipsniui riboti ir galiausiai panaikinti vergovę, tai formavo socialinę bei ekonominę krašto raidą ir santykius tarp bendruomenių.

Revoliucija

Prieš Amerikos revoliuciją Naujajame Džersyje, kaip ir daugelyje kitų kolonijų, augo antipatieja Didžiajai Britanijai. Gyventojų nuomonės buvo paskirstytos: dalis palaikė sukilėlius, dalis – lojalistus, dauguma – neutralius ar abejingus. 1776 m. Naujasis Džersis prisijungė prie kitų kolonijų kovoje už nepriklausomybę.

Naujasis Džersis buvo strateginės reikšmės teritorija Revoliucinio karo metu: jis stovėjo tarp Niujorko ir Filadelfijos — svarbiausių abiejų pusių pozicijų. Dėl to šioje teritorijoje vyko daugiau mūšių ir susirėmimų nei daugelyje kitų kolonijų: istoriniuose šaltiniuose minimas daugiau nei šimtas didesnių ir mažesnių konfliktų.

Vienas svarbiausių įvykių – Džordžo Vašingtono persikėlimas per Delaverą naktį iš gruodžio 25 į 26 d., 1776 m., po kurio sekė Trentono pergalė ir netrukus Prinstono laimėjimas. Šie veiksmai smarkiai pakoregavo karo eigą ir pagerino moralę sukilėlių stovykloje.

Trentono mūšis

1776 m. gruodį, po kelių nesėkmių, britų pajėgos užėmė didžiąją Naujajame Džersyje esančią teritoriją ir manyta, kad žiemos metu kovos sustos. Trentonas buvo paliktas hesionų (Hessian) pajėgų apsaugai. Vašingtonas sumanė staigų perėjimą per Delaverą (gruodžio 25–26 d.), rizikuodamas blogu oru ir leduotu upės paviršiumi. Persikėlęs, jis organizavo dvipusį puolimą Trentone, kuris pasiteisino: patriotai užėmė miestą, paėmė apie 900 belaisvių ir patyrė nedideles nuostolius (tik keletas sužeistų). Ši sėkmė suteikė kovotojams reikalingo pasitikėjimo ir lėmė tolesnes pergales.

Ankstyvasis valstybingumas

1787 m. Naujasis Džersis tapo trečiąja valstija, ratifikavusia Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją. Vėliau šalis greitai ėmė formuoti savo institucijas: 1790 m. Trentonas oficialiai tapo valstijos sostine. Pirmuoju vykdomosios valdžios vadovu, vadinamu valstijos gubernatoriumi, po Nepriklausomybės karo tapo Williamas Livingstonas.

XIX a. pradžioje Naujasis Džersis sparčiai plėtėsi: atsirado daug naujų gamyklų, buvo vystomas tekstilės, odos apdirbimo, geležies ir keramikos pramonės sektorius. Patersonas tapo žinomas kaip gamybos centras – išnaudojamas Passaic upės vandens potencialas (Great Falls) skatino pramonės plėtrą. Didmiesčiai kaip Niuarkas, Trentonas, Džersio Miestas ir Kamdenas augo kartu su technologinėmis naujovėmis ir transporto infrastruktūros plėtra.

Dėl imigracijos (iš Airijos, Vokietijos, vėliau – Italijos ir Rytų Europos) ir industrinės plėtros miesto gyventojų skaičius sparčiai augo, o 1850 m. daugelis gamybos darbo vietų sutelkėsi šiaurinėje valstijos dalyje. Pietų Džersis, priešingai, išliko labiau žemės ūkio regionu, tiekiant maisto produktus augančioms miestų miesteliams. Svarbus faktorius – kanalai ir geležinkeliai, kurie leido greičiau gabenti žaliavas ir produkciją.

Per Amerikos pilietinį karą (1861–1865) Naujasis Džersis prisidėjo prie Sąjungos pastangų: valstija suformavo 31 pulką kariuomenės, o per 25 000 vyrų iš Naujajame Džersio tarnavo Sąjungos pajėgose, dalyvaudami daugelyje svarbiausių Rytų fronto mūšių.

Pramonė, imigrantai ir inovacijos

Po pilietinio karo Naujasis Džersis dar labiau industralizavosi. Patersonas, Trentonas, Niuarkas ir Kamdenas tapo svarbiais gamybos centrais. Prie to prisidėjo spartus geležinkelių tinklo išplėtimas, kuris sujungė gamyklas su rinkomis. Imigrantų srautai (iš Airijos, Vokietijos, Italijos, Rytų Europos) teikė pigios darbo jėgos ir formavo daugiakultūrę visuomenę; 1910 m. nemaža valstijos dalis buvo gimę užsienyje arba turėjo imigrantų tėvus.

Darbo sąlygų problemos – vaikų darbas, ilgos darbo valandos ir prastos saugos sąlygos – tapo svarbiu visuomenės diskusijų objektu. Dėl šių problemų populiarėjo reformas remiančios politinės figūros; tokių pokyčių fone 1910 m. į valdžią atėjo Woodrow Wilson (laimėjo gubernatoriaus rinkimus), vėliau 1913 m. tapo JAV prezidentu. Wilsonas rėmė reguliavimo ir socialinių reformų iniciatyvas, skirtas darbuotojų apsaugai ir verslo monopolijų ribojimui.

Valstijos ekonomikoje svarbų vaidmenį suvaidino vietiniai išradėjai. Tomas Edisonas (Thomas Edison) menlo parke (Menlo Park) dirbo prie daugelio išradimų – fonografo, geresnės kaitrinės lemputės ir kitų technologijų, taip pat prisidėjo prie ankstyvosios kino technikos vystymo. Prieš Holivudo dominavimą, XX a. pradžioje Fort Li (Fort Lee) tapo vienu iš pirmųjų kino industrijos centrų, kuriame dirbo tokios žvaigždės kaip Mary Pickford ir kiti kino pionieriai.

XX a. septintasis dešimtmetis

1900–1930 m. Naujajame Džersyje gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, o pramoninė gamyba tapo vienu iš pagrindinių valstijos ekonomikos pagrindų. Tačiau 1930-aisiais Didžioji depresija smarkiai paveikė valstiją: augo nedarbas ir bendros ekonominės sunkumai. Antrojo pasaulinio karo metais (1940–1945) pramonė, ypač elektronikos, chemijos ir karinėje gamyboje dirbančios įmonės, prisidėjo prie karo efektyvumo ir valstija ėmė atsigauti.

Po karo prasidėjo masinė suburbanizacija: gyventojai iš miesto centro persikėlė į priemiesčius. Taip pat buvo įgyvendinti svarbūs transporto projektai: New Jersey Turnpike atidarytas 1951 m., o Garden State Parkway – 1954 m., palengvinę susisiekimą ir skatindami ekonominį augimą priemiesčiuose.

Kelionių oru istorija susijusi su valstija: 1919 m. gegužės 3 d. įvyko pirmasis keleivinis skrydis tarp Niujorko ir Atlantic City. Šiandien Naujajame Džersyje veikia keli svarbūs oro uostai, tarp jų Niuarko (Newark Liberty International) ir atskiri regioniniai oro uostai; Niuarko oro uostas ilgainiui išaugo ir tapo vienu svarbiausių keleivių ir krovinių pervežimo cent­rų regione.

XX a. antroje pusėje Atlantic City prosperavo dėl lošimų legalizacijos 1976 m., kas atvėrė naujas įplaukų šaknis ir turizmo galimybes pietinėje valstijos dalyje. Kita vertus, šis regionas taip pat susidūrė su socialiniais ir ekonominiais svyravimais, priklausomais nuo turizmo sezoniškumo.

Be ekonominės ir pramoninės raidos, Naujasis Džersis turi ir svarbių gamtos teritorijų: Pine Barrens (Pušynų regionas) – didelė miškų ir pelkių zona pietryčiuose – yra ekologiniu požiūriu reikšminga ir apsaugota nuo intensyvios plėtros. Šiandien valstija balansuoja tarp pramoninės veiklos, gyvenamųjų priemiesčių plėtros ir aplinkosauginių prioritetų.

Šiandien Naujasis Džersis yra tankiai apgyvendinta ir ekonomiškai įvairi valstija, žinoma dėl savo pramoninio paveldo, inovacijų, transporto ryšių su Niujorku ir Filadelfija, taip pat dėl kurortų pakrantės (Jersey Shore) ir istorinių vietovių. Pripažindama savo sudėtingą ir turtingą praeitį, valstija vis dar formuoja naujas galimybes ekonomikai, mokslui ir kultūrai, išlaikydama reikšmingą vaidmenį regioninėje ir nacionalinėje istorijoje.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo pirmieji žmonės, gyvenę žemėje, kuri dabar vadinama Naujuoju Džersiu?

K: Kiek laiko jie gyveno šioje teritorijoje?

K: Ką reiškia jų pavadinimas?

K: Kokia kalba jie kalbėjo?

K: Kaip jie organizavosi?

K: Kokia veikla vyrai ir moterys užsiimdavo dieną?

K: Kur dar, be Naujojo Džersio, gyveno Delavero indėnai?

Paieška pagal raidę