Pušjamitra Sunga — Sungų dinastijos įkūrėjas (180–149 m. pr. m. e.)
Pušjamitra Sunga — Sungų dinastijos įkūrėjas (180–149 m. pr. m. e.), nugalėjęs Maurijų imperiją, pasiskelbus karaliumi ir konsolidavęs Šiaurės Indiją.
Pušjamitra Sunga yra Sungų dinastijos įkūrėjas, 180 m. pr. m. e. nugalėjęs Maurijų armiją. Jis buvo Maurjano imperatoriaus Brihadratos Maurjos generolas.
Vėliau nugalėjo ir nužudė savo šeimininką kare. Jis pasiskelbė karaliumi. Jo dinastija pakeitė Maurijų imperiją. Jis atliko ašvamedha jagą ir pajungė sau didžiąją dalį Šiaurės Indijos.
Jis valdė iki savo mirties 149 m. pr. m. e.
Trumpa apžvalga
Pušjamitra Sunga (kartais rašomas kaip Pushyamitra Śunga) yra laikomas Sungų dinastijos įkūrėju ir svarbia figūra V a. pr. m. e. pereinamuoju laikotarpiu Indijos politikoje, kai baigėsi Maurijų imperija. Jis iškilo iš Maurjų kariuomenės ir, nuvertęs paskutinį Maurijų valdovą, sukūrė naują valdžią, kuri valdė centrinę ir dalį šiaurinės Indijos kelis dešimtmečius.
Įsigalėjimas ir žygiai
Pagal tradicinius šaltinius, jis 180–185 m. pr. m. e. nužudė imperatorių ir perėmė valdžią. Norėdamas įtvirtinti savo pozicijas ir suteikti sau ritualinį legitimaciją, atliko ašvamedha (žirgų auko) jagą — senovinį vedinį ritualą, kuriuo simboliškai patvirtinama karaliaus viršenybė. Jo karinė galia leidžia manyti, kad Sungai pajungė daug buvusių Maurijų pogrindinių teritorijų bei miestų.
Vidaus politika ir religija
- Brahmaninis atgimimas: Pušjamitra siejamas su Brahmanų klasės stiprinimu ir vedinių aukojimų skatinimu. Tai suprantama kaip reakcija į Maurijų laikotarpio centralizuotą valdžią ir galimą budizmo bei džainizmo plėtrą.
- Buddhistų persekiojimo klausimas: Kai kurie budistiniai tekstai (pvz., Divyavadana, Ashokavadana) kaltina jį budistų vienuolių persekiojimu ir vienuolynų naikinimu. Tačiau dauguma šiuolaikinių istorikų laiko šiuos pranešimus perdėtais arba interpretuotinais ideologiniame kontekste — aiškių archeologinių įrodymų masinėms represijoms trūksta.
Karinės ir užsienio santykių pastangos
Nors Sungų valdymo laikotarpiu į Indijos pakraščius toliau veržėsi Indo‑graikų (Javanų) karalystės, tikslūs karinių veiksmų duomenys apie Pušjamitrą yra nevienareikšmiai. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jis kovojo su vakariniais ir šiaurės vakarų priešininkais, tačiau dokumentinių įrodymų ribotumas neleidžia detaliai atkurti visų kampanijų.
Kultūrinis paveldas
Sungų laikotarpis dažnai siejamas su tam tikru meno ir architektūros atsinaujinimu — stūpa, reljefai ir skulptūra (pvz., Bharhut, Sanchi papuošimai) rodo tęstinumą ir transformacijas posmaurijų meninės tradicijos kontekste. Sungai rėmė tiek religinę sklaidos veiklą, tiek vietinį meno meistriškumą, nors tikslūs mecenavimo mastai priklauso nuo vėlesnių karalių ir regionų.
Įpėdiniai ir istorinė reikšmė
- Po Pušjamitros mirties jam vadovavo sūnus Agnimitra, o Sungų dinastija, nors ir susilpnėjusi, tęsėsi kelis dešimtmečius.
- Sungų laikotarpis žymi persitvarkymą Indijos politinėje ir religinėje geografijoje: mažėja centralizuotos Maurijų valdžios įtaka, stiprėja regioninės valdžios bei Brahmaninės institucijos.
Šaltiniai ir chronologija
Informacija apie Pušjamitrą gaunama iš kelių tradicinių indų tekstų (Puranos), budistinių liudijimų ir archeologinių radinių. Dėl nevisiškai tikslių datų ir skirtingų tekstų interpretacijų kai kurios detalės apie jo gyvenimą ir veiksmus tebėra diskutuotinos. Dažniausiai minimamas valdymo laikotarpis yra apie 180–149 m. pr. m. e., tačiau kai kurie šaltiniai nurodo nedidelę datų variaciją.
Vertinimas
Pušjamitra Sunga yra viena iš prieštaringiausių figūrų senovės Indijos istorijoje: vieni jį laiko kariniu reformatoriumi ir Brahmaninio atgimimo iniciatoriumi, kiti — represyvia figūra pagal budistinius pasakojimus. Jo įkurtai Sungų dinastijai priklauso svarbi vieta pereinamojo laikotarpio studijose, padėjus įvaduoti regioninį valdžių pritvarkymą po Maurijų imperijos žlugimo.
Ieškoti