Romos pilietybė
Valstybės klientės piliečiai ir Romos sąjungininkai (socii) galėjo gauti ribotos formos Romos pilietybę, pavyzdžiui, lotyniškąją teisę. Tokie piliečiai negalėjo balsuoti ar būti renkami Romos rinkimuose. Vergai buvo laikomi nuosavybe ir neturėjo teisinio subjektiškumo. Laikui bėgant jie įgijo keletą Romos teisės saugomų teisių. atskirų Romos piliečių teisės laikui bėgant skyrėsi priklausomai nuo jų kilmės vietos ir tarnybos valstybei. Romos teisėje jos taip pat skyrėsi priklausomai nuo asmens priskyrimo valstybei. Įvairias teisines klases apibrėžė įvairūs teisinių teisių, kuriomis naudojosi kiekviena klasė, deriniai. Tačiau galimos teisės, kuriomis galėjo naudotis piliečiai, į kuriuos kreipėsi romėnų teisė, buvo šios:
Toga buvo būdingas Romos piliečio vyro drabužis, o imperatorių (šiuo atveju Antonino Pijaus) statulos dažnai vaizduoja juos su toga (togatus). Ius suffragiorum: Teisė balsuoti Romos susirinkimuose.
Ius gentium: Ius gentium: III a. pr. m. e. sukurtas teisinis pripažinimas, kad Romos reikalai tampa vis platesni tarptautiniu mastu ir kad Romos teisė turi spręsti situacijas tarp Romos piliečių ir užsienio asmenų. Taigi ius gentium buvo romėnų teisinė tuo metu visuotinai pripažintos tarptautinės teisės kodifikacija, paremta labai išplėtota Graikijos miestų-valstybių ir kitų jūrinių galybių komercine teise. ius gentium suteikiamos teisės buvo laikomos priklausančiomis visiems asmenims; taigi tai žmogaus teisių, o ne su pilietybe susijusių teisių sąvoka. Ius conubii: Teisė sudaryti teisėtą santuoką su Romos piliečiu pagal Romos principus,[5] turėti teisėtas paterfamilias teises į šeimą, o bet kurios tokios santuokos vaikai būtų laikomi Romos piliečiais. Ius migrationis: Teisė išsaugoti savo pilietybės lygį persikėlus į panašaus statuso polį. Pavyzdžiui, cives Romani (žr. toliau) nariai išsaugojo savo pilną civitas, kai persikėlė į romėnų koloniją su visomis teisėmis pagal įstatymus: colonia civium Romanorum. Šią teisę turėjo ir lotynai, kurie išlaikė savo ius Latii, jei persikėlė į kitą lotynišką valstybę ar lotynišką koloniją (lotynų koloniją (lot. colonia Latina). Ši teisė neleido išsaugoti pilietybės lygio, jei žmogus persikeldavo į žemesnio teisinio statuso koloniją; visateisiai Romos piliečiai, persikėlę į Latina colonia, būdavo sumažinami iki ius Latii lygio, o toks persikėlimas ir statuso sumažinimas turėjo būti savanoriškas veiksmas. Teisė į imunitetą nuo kai kurių mokesčių ir kitų teisinių prievolių, ypač vietinių taisyklių ir nuostatų[6]. Teisė į teisminį bylos nagrinėjimą (stoti prieš atitinkamą teismą ir gintis). auxilia ir įgyta pilietybė per tarnybą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokias teises turėjo Senovės Romos piliečiai?
A: Senovės Romos piliečiai turėjo įvairių teisinių teisių, įskaitant teisę balsuoti Romos susirinkimuose (ius suffragiorum), teisę sudaryti teisėtą santuoką su Romos piliečiu pagal Romos principus (ius conubii), teisę išsaugoti savo pilietybės lygį persikėlus gyventi kitur (ius migrationis), atleidimą nuo kai kurių mokesčių ir kitų teisinių prievolių (imuniteto teisė). Jie taip pat turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme, teisę būti teisiami tinkamo teismo ir teisę gintis.
Klausimas: Kaip šios teisės kito laikui bėgant?
A: Laikui bėgant atskirų Romos piliečių turimos teisės kito priklausomai nuo jų kilmės vietos ir tarnybos valstybei. Pagal romėnų teisę jos taip pat skyrėsi priklausomai nuo asmens priskyrimo valstybei. Įvairias teisines klases apibrėždavo skirtingi teisinių teisių, kuriomis naudojosi kiekviena klasė, deriniai.
Klausimas: Kas senovės Romoje negalėjo gauti pilietybės?
Atsakymas: Senovės Romoje vergai negalėjo gauti pilietybės, nes pagal romėnų teisę jie buvo laikomi nuosavybe, o ne asmenimis. Valstybės klientės piliečiai ir sąjungininkai (socii) galėjo gauti ribotas Romos pilietybės formas, pavyzdžiui, lotynų kalbos teisę, tačiau jie negalėjo balsuoti ar būti renkami Romos rinkimuose.
K: Kas yra ius gentium?
A: Ius gentium - tai III a. pr. m. e. sukurta sąvoka, kuria pripažįstama tarptautinė Romos reikalų apimtis ir Romos teisės poreikis sprendžiant romėnų ir užsienio asmenų santykius. Ji rėmėsi labai išplėtotais Graikijos miestų-valstybių ir kitų jūrinių galybių komerciniais įstatymais, suteikiančiais žmogaus teises, o ne priskiriančiais tik pilietybės statusą turintiems asmenims.
Klausimas: Koks drabužis buvo būdingas turtingiems piliečiams vyrams?
A: Turtingi piliečiai vyrai dėvėjo drabužį, vadinamą "toga", kuris tuo metu jiems buvo būdingas. Statulose, vaizduojančiose imperatorius, jie dažnai būdavo vaizduojami dėvintys šį drabužį, vadinamą "togata".
K: Kas yra ius Latii?
A: Ius Latii - tai ribotos Romos pilietybės forma, kurią suteikdavo valstybės klientės arba sąjungininkės (socii), gavusios ją vietoj pilnos pilietybės statuso. Tie, kurie iš visateisio piliečio statuso persikeldavo į šią formą, prarasdavo pradinį lygį, jei persikeldavo į koloniją, kurios teisinis statusas buvo žemesnis nei anksčiau; tačiau jei persikeldavo į kitą lotynišką valstybę ar lotynišką koloniją, tuomet jų ius Latii išlikdavo nepakitęs.
