Tėbų šventasis būrys — elitinis 150 vyrų kovinis dalinys (IV a. pr. m. e.)
Tėbų Šventasis būrys — elitinis 150 vyrų kovinis dalinys IV a. pr. m. e.: meilės ir drąsos legenda, lemiama Leuktros mūšyje, suformuotas Gorgido — istorinis pasakojimas.
Šventasis Tėbų būrys (gr. Ἱερὸς Λόχος) buvo elitinis senovės Tėbų kariuomenės kovinis dalinys IV a. pr. m. e. Tradiciškai manyta, kad jį sudarė 150 porų vyrų – t. y. 300 karių, susietų meilužių ryšiais; būrio narių poros laikytos pagrindine kovine ir morale stiprybe. Ankstyviausias epigrafinis įrašas, kuriame minima „Šventoji“ grupė, datuojamas 324 m. pr. m. e., tačiau pats dalinys, pasak senųjų šaltinių, susiformavo gerokai anksčiau.
Plutarchas (46–120 m. po Kr.) yra svarbiausias išlikęs pasakojimo apie Šventąją būrį šaltinis. Savo "Pelopido gyvenime" jis rašo: "Kadangi įsimylėjėliai, gėdindamiesi būti žemi mylimosios akivaizdoje, o mylimosios - savo mylimųjų akivaizdoje, noriai veržiasi į pavojų, kad padėtų vienas kitam". Iš čia kilo įsitikinimas, kad meilužių poros kovoje yra atkaklesnės ir mažiau linkusios sprukti – tai būrio idėjos moralinis pagrindas.
Įkūrimas ir organizacija
Pagal Plutarchą, būrį apie 378 m. pr. m. e. suorganizavo Tėbų vadas Gorgidas. Iš pradžių vyrų poros buvo išsklaidytos po visą kariuomenę, kad palaikytų kovinę dvasią ir drąsintų kitus karius; vėliau jas sutelkė į atskirą, nuolatos stovinčią elito vienetą. Nors tikslios įstojimo taisyklės nėra pilnai žinomos, akcentuota ne tik fizinė jėga ir karinė įgūdžių lygis, bet ir moralinis ryšys tarp porų. Būrys buvo laikomas profesionalia, gerai ginkluota hoplitų jėga, paprastai aprūpinta standartine sunkiąja karine įranga – skydais, šarvais, ietimis ir kardais.
Sudėtis, taktika ir kovos stilius
Šventasis būrys kovojo kaip sunkiųjų hoplitų elitas, išlaikydamas glaudžią, tankią falangą. Dėl porinio ryšio ir aukštos selekcijos jie dažnai būdavo statomi į svarbiausias mūšio vietas, kur reikėjo įvykdyti atakas, išlaikyti pozicijas ar užimti priešininko elito dalinius. Būrio kovos užduotys dažnai būdavo susijusios su priešo centro ar sparno įsiveržimu – tokios užduotys reikalavo susikaupimo ir drąsos, kurias, manoma, stiprino asmeniniai ryšiai tarp porų.
Leuktros mūšis ir karinė reikšmė
Šventasis būrys atliko lemiamą vaidmenį 371 m. pr. m. e. įvykusiame Leuktros mūšyje, kuriame Tėbos sugebėjo nugalėti iki tol dominuojančią Spartanų karinę galią. Būrys, kovodamas kaip Epaminondo ir kitų tėbų vadų koncentracijos elementas, prisidėjo prie spartanų elito sutriuškinimo ir tapo vienu iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Sparta prarado hegemoniją Graikijoje. Po Leuktros Šventasis būrys buvo laikomas svarbia Tėbų karinės galios ašimi ir dažnai naudojamas kaip pasitikėjimo vertas puolimo vienetas kituose konfliktuose.
Tolesnė veikla ir žūtis Chaeronėjoje
Per kitus dešimtmečius Šventasis būrys dalyvavo įvairiuose regioniniuose konfliktuose ir išlaikė reputaciją kaip neįtikėtinai ištvermingas bei kovinis vienetas. Tačiau 338 m. pr. m. e. prie Chaeronėjos mūšio jie patyrė tragišką pabaigą: kovodami prieš Pilypą II Makedonietį ir jo kariuomenę, būrys buvo beveik visiškai sunaikintas. Pagal šaltinius, daugumą narių užmušė priešo pajėgos, o likusieji žuvo arba buvo paimti nelaisvėn, taip pažymėdami pabaigą vienam žymiausių senovės elitinių dalinių.
Atminimas ir architektūrinis paminklas
Po Chaeronėjos žūties Tėbų karių atminimui buvo pastatytas įspūdingas kapinių paminklas – Liūtas prie Chaeronėjos, kuris vėliau tapo svarbiu simboliu. XIX a. archeologiniai radiniai ir XIX–XX a. istoriografija padėjo atkurti žinias apie būrio istorinį vaidmenį. Šiandien Šventasis Tėbų būrys dažnai minima kaip pavyzdys, kaip kovinė organizacija ir socialiniai ryšiai (tokie kaip porinis meilės ryšys) galėjo būti panaudoti karinėms tikslams pasiekti.
Paveldas ir vertinimai
Modernioji istoriografija vertina Šventąjį būrį tiek kaip taktinių inovacijų dalyvius, tiek kaip kultūrinį fenomeną. Diskutuojama, ar būrio sėkmė buvo labiau susijusi su porų santykiais, griežta selekcija ir profesionalumu, ar su bendresnėmis taktinėmis permainomis, kurias įgyvendino tėbų vadovai, pavyzdžiui, Epaminondas. Nepaisant interpretacijų skirtumų, Šventasis būrys išlieka viena iš ryškiausių senovės Graikijos karinių istorijos legendų.
Chaeronėjos liūto nuotrauka . Jį pastatė tebai savo žuvusiems po Chaeronėjos mūšio atminti. Kasinėjant kapavietę išryškėjo 254 skeletai, išdėstyti septyniomis eilėmis.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Tebų šventoji grupė?
A: Šventoji Tėbų grupė buvo specialus senovės Tėbų kariuomenės dalinys IV a. pr. m. e.
K: Kiek vyrų buvo Šventajame būryje?
A: Ją sudarė 150 vyrų meilužių.
Klausimas: Kodėl buvo tikima, kad Šventosios grupės vyrai bus geresni kariai?
A: Buvo tikima, kad dėl stipraus meilės ryšio vyrai bus drąsesni mūšyje.
K: Kas parašė svarbiausią išlikusį pasakojimą apie Šventąją grupę?
A: Plutarchas (46-120 m. po Kr.) yra svarbiausio išlikusio pasakojimo apie Šventąją būrį šaltinis.
K: Ką Plutarchas rašė apie šventąją kuopą?
A. Plutarchas savo "Pelopido gyvenime" rašė, kad Šventosios grupės įsimylėjėliai buvo pasiruošę stoti į pavojų, kad padėtų vienas kitam, nes gėdijosi būti bebaimiai mylimojo akivaizdoje.
K: Kas 378 m. pr. m. e. suorganizavo Šventąjį būrį?
A: Tebanų vadas Gorgidas 378 m. pr. m. e., kaip pranešama, suorganizavo Šventąjį būrį.
K.: Kada ir kaip buvo sunaikinta Šventoji gauja?
A.: Šventąjį būrį visiškai sunaikino Pilypas II Makedonietis 338 m. pr. m. e. Chaeronėjos mūšyje.
Ieškoti