Špicbergenas (Spitsbergen) – Svalbardo didžiausia sala, gyvenvietės ir faktai
Špicbergenas (Spitsbergen) yra didžiausia Svalbardo salyno sala. Iki 1965 m. ji buvo vadinama Vakarų Špicbergenu. Trečiajai pagal dydį grupės salai – Edžojos salai – buvo pasiūlytas Rytų Špicbergeno pavadinimas. Šiandien Špicbergenas yra pagrindinė ir didžiausia Svalbardo salų grandies sala bei vienintelė, kurioje yra nuolatinės gyvenvietės.
Salos išmatavimai yra maždaug 380 km (240 mylių) ilgio ir apie 220 km (140 mylių) pločio. Daug teritorijos padengta ledynais ir kalnais; klimatas – arktinis, su ilgomis žiemomis (poliarine nakty) ir trumpomis vasaromis (poliariniu dienos švytėjimu).
Geografija ir gamta
Špicbergeną sudaro kalnai, fjordai, ledynai ir pajūrio lygumos. Ledynai dengia didelę dalį salos, o pakrantėse yra dideli fjordai, į kuriuos įteka ledyno tirpsmas. Flora yra paprasta — tundra su žolėmis, kerpėmis ir žemomis krūmų rūšimis. Faunoje ryškiausi gyventojai yra:
- polarinių lokių (baltųjų meškų) populiacijos — svarbus saugumo veiksnys;
- ruoniai, jūrų paukščiai ir banginiai prie pakrantės;
- arktiniai elniai (reindyr) ir kiti sausumos gyvūnai.
Gyvenvietės
Špicbergene yra tik kelios veikiančios gyvenvietės:
- Barentsburgas, apie 400–500 žmonių, rusų ir ukrainiečių bendruomenė su anglies kasybos tradicija
- Longyearbyenas, pagrindinė administracinė ir gyvenamoji gyvenvietė, apie 2 000–2 500 gyventojų (sezoniniai svyravimai), čia yra universitetas, oro uostas ir daug paslaugų
- Ny-Ålesund, mokslinė stotis ir tyrimų centras, apie 30–35 nuolatinius darbuotojus (sezoninės stotys priima daugiau tyrėjų)
- Sveagruva (Svea), istorinis kalnakasybos miestelis, anksčiau turėjęs apie 300 gyventojų; dėl kasybos veiklos mažėjimo ir institucinių pokyčių gyventojų skaičius ir statusas kinta
Istorija ir teisinė padėtis
Špicbergeną atrado XVI–XVII a. Europos jūreiviai; istorija susijusi su banginių medžiokle ir vėliau – anglies kasyba. Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 m. priimtas Svalbardo sutartis (Svalbard Treaty) pripažino Norvegijos suverenitetą salose, tačiau suteikė piliečiams iš kitų šalių teisę vykdyti komercinę veiklą pagal sutarties sąlygas. Dėl to Svalbarde veikia tiek norvegiškos, tiek užsienio bendruomenės (pvz., rusų Barentsburgas, buvęs Pyramiden).
Ekonomika, mokslas ir turizmas
Tradicinės ekonominės veiklos – anglies kasyba ir moksliniai tyrimai. Pastaraisiais dešimtmečiais turizmas tapo svarbiu pajamų šaltiniu: kruiziniai laivai, ekspedicijos, žygių bei fotografijos turai. Longyearbyene veikia tyrimų institutai ir Norvegijos bei tarptautinės mokslinės stotys, o Ny-Ålesundas yra viena žinomiausių arkto mokslinių stočių pasaulyje.
Klima, ledynai ir aplinkosauga
Klima yra arktiška, su ilgomis ir šaltomis žiemomis bei trumpomis vėsiomis vasaromis. Dėl šiltesnių orų ledynų tirpimas daro poveikį kraštovaizdžiui. Dalis salos teritorijų yra saugomos kaip nacionaliniai parkai ir gamtos rezervatai – Norvegija griežtai reglamentuoja veiklą gamtos apsaugai ir biologinei įvairovei išsaugoti.
Saugumas ir kelionės
Keliones po Špicbergeną reikėtų planuoti atsakingai. Išvykstant už gyvenviečių ribų rekomenduojama vykti su patyrusiu gidu, žinoti polarinių lokių pavojų ir laikytis saugos taisyklių. Vietos institucijos nurodo taisykles dėl lauko veiklos, įrangos ir reikalavimų, o norint važiuoti ar vaikščioti toliau nuo gyvenviečių dažnai reikia turėti apsaugos priemonių arba palydą.
Apleistos gyvenvietės
Špicbergene yra keletas apleistų ar istorinių gyvenviečių, kurios liudija apie ankstesnes ekonomines bangas ir įtakas:
- Pyramiden – buvęs sovietinis miestelis, apleistas 1990-aisiais, dabar turistų lankoma vieta su išlaikytais pastatais;
- Grumantbyen – anksčiau veikusios sovietinės kasyklos vieta;
- Smeerenburg – XVII a. banginių medžioklės stovyklų liekanos, dabar archeologinė vietovė.
Įdomūs faktai
- Longyearbyenas yra administracinis, kultūrinis ir transporto centras su oro susisiekimu į Norvegiją;
- Ny-Ålesundas yra viena iš šiauriausių nuolat veikiančių mokslinių stočių pasaulyje;
- Svalbardo sala yra svarbi klimato mokslui – čia atliekami ledynų, atmosferos ir ekosistemų tyrimai;
- Polarinių lokių buvimas daro Špicbergeną išskirtiniu ir reikalauja specialaus požiūrio į saugumą bei gamtos apsaugą.
Apibendrinant, Špicbergenas yra svarbi ir unikali arktyvinė teritorija — gausu gamtos grožio, mokslinių tyrimų galimybių ir istorinių paminklų, tačiau lankantis saloje būtina gerbti griežtus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
