Šruti (Śruti) — Vedų kanonas: apibrėžimas, kilmė ir reikšmė
Šruti — Vedų kanonas: apibrėžimas, kilmė ir reikšmė. Atraskite Šruti dievišką kilmę, vaidmenį hinduizmo tradicijoje ir jos gilias dvasines bei filosofines implikacijas.
Śruti (devanagari श्रुति, liet. „tai, kas išgirsta“) – tai induizmo šventųjų tekstų kanonas, laikomas dieviškos kilmės atskleidimu, perduotu žmogui per aiškiaregius (rišius). Terminas pažymi tuos tekstus, kurie tradiciškai nelaikomi žmogaus sukurtais, o „išgirstais“ (apaurusheya) — t. y. „beasmeniais“ arba „viršžmogiškais“ mokymais.
Kilmė ir laiko apibrėžtis
Śruti nėra vienu konkrečiu metu parašytas kūrinys; jo dalys formavosi ir buvo papildomos daugelio šimtmečių eigoje. Pagrindiniai šruti tekstai — Vedos — susiformavo per ilgą laikotarpį, kuriam paprastai suteikiami labai platūs chronologiniai rėmai (ankstyviausi metai nuo antrosios tūkstantmečio pabaigos pr. m. e. iki klasikinių laikų). Upanišados, kurios sudaro filosofinę Vedų dalį, kaupėsi vėlesniais laikotarpiais ir plėtojo metafizines bei etines temas.
Struktūra ir svarbiausi komponentai
Pagrindinis śruti branduolys yra Vedos, tradiciškai skirstomos į keturias: Rigveda, Yajurveda, Samaveda ir Atharvaveda. Kiekviena Vedų dalis turi kelias sudedamąsias dalis:
- Samhitas – kolekcijos (mantrų ir himnų sąjungos);
- Brahmanos – ritualiniai paaiškinimai ir institucinių apeigų instrukcijos;
- Aranyakos – „miško tekstai“, pereinamojo pobūdžio medžiaga tarp ritualo ir meditacijos;
- Upanišados – filosofinės refleksijos apie Brahmaną, Ātmą, žinojimą ir išsivadavimą (mokšą), kurios yra Vedų intelektualinis ir metafizinis centras.
Be Vėdų, kai kurios religinės tradicijos (pvz., šaivizmas, vaišnavizmas, šaktizmas) šventais laiko ir tam tikras Agamas. Kai kurių tradicijų požiūriu Agamos gali turėti šruti panašų statusą; tačiau klasikinėje Vedų hierarchijoje Vedos yra pagrindinis śruti šaltinis.
Oralinė tradicija ir recitacijos menas
Ilgą laiką śruti buvo perduodama gryna žodine tradicija per guru–šišja (mokytojo ir mokinio) liniją. Kad būtų išsaugotas tekstų tikslumas, buvo sukurti ir prižiūrimi sudėtingi recitavimo metodai (pāṭha), įskaitant:
- pāda-pāṭha (žodžių atskyrimas),
- krama-pāṭha (žodžių poromis),
- jata ir ghana (sudėtingesni atkartojimo modeliai),
- bei daugelis kitų variacijų – tradiciškai šie būdai kartais skaičiuojami iki vienuolikos formų, priklausomai nuo mokyklos.
Recitacija buvo atliekama pagal griežtas taisykles: fonetiką (śikṣā), gramatiką, intonacijas bei metrą (chandas). Tokia praktika padėjo išsaugoti žodžių tarimą ir ritmą per kartas; tradicija pabrėžia, kad tinkamai atliekami garsai turi dvasinę ir psichologinę galią klausytojui.
Autoriškumas: apaurusheya idėja
Śruti tradiciškai neturi konkrečių žmonių autorių. Ji laikoma „išgirsta“ dieviškos tiesos atskleidimo forma, kurią rišiai (išminčiai, aiškiaregiai) gavo intuiciškai ar per apreiškimą. Ši doktrina — apaurusheya — pabrėžia autorystės transcendentiškumą ir tekstų aukštesnę autoritetą religijos praktikoje.
Śruti ir smṛti: kas skiriasi
Svarbu atskirti śruti nuo smṛti. Śruti – tai autoritetingi „išgirsti“ tekstai (Vedos ir su jomis susijusios dalys). Smṛti (liet. „tai, kas atsiminta“) apima tautosaką, teisės, epus, komentarus ir tradicines taisykles (pvz., Manu Smṛti, Mahabharata, Puranos). Smṛti paprastai interpretuoja ir taiko śruti principus konkrečiai kultūrinei ir socialinei praktikai.
Filosofinė ir religinė reikšmė
Śruti yra pagrindas daugeliui induizmo filosofinių mokyklų. Pvz., Mīmāṃsā išanalizavo ritualų teologiją ir hermeneutiką remdamasi Vedų autoritetu, o Vedanta – Upanišadų interpretacijas, kurios lėmė svarbiausias metafizines doktrinas apie Brahmaną ir Ātmą. Vedų tekstai tapo ne tik apeigų instrukcijų, bet ir meditacijos, etikos bei metafizikos šaltiniu.
Komentarai, tradicija ir šiuolaikinė studija
Per amžius šruti interpretavimas skatino komentarų rašymą ir filosofines diskusijas. Tradiciniai komentarai ir šiuolaikiniai filologiniai tyrimai padeda suprasti tekstų kalbinį, istorijų ir kultūrinį kontekstą. Sanskritologai, religijos istorikai ir dvasiniai mokytojai ir toliau nagrinėja tekstus, vertina jų perdavimą ir išsaugojimo metodus.
Išsaugojimas ir praktika šiandien
Viena iš įspūdingų hinduizmo kultūros pusių yra ilga žodinės perdavimo tradicija, kuri daugelį Vedų fragmentų išsaugojo beveik nepakitusiais. Net ir šiandien vedų recitacijos mokomos tradicinėse mokyklose (gurukūlos, vedų centruose) ir naudojamos tiek viešose apeigose, tiek asmeninėse praktikos formose (mantrų giedojimas, džapa). Modernūs ištekliai — spausdintos ir skaitmeninės kritinės edicijos, garso įrašai — papildė tradicinį mokymą, bet recitacijos svarba išlieka.
- Ayush The Hacky
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Śruti?
A: Śruti (devanagari श्रुति, "tai, kas išgirsta") - tai induizmo vedų literatūros rinkinys. Tai hinduistų šventųjų tekstų kanonas, apimantis visą hinduizmo istoriją ir apimantis vienus seniausių žinomų hinduistinių tekstų.
Klausimas: Kaip buvo išsaugota Śruti?
A: Śruti buvo išsaugotas per žodinę tradiciją ir galiausiai užrašytas sanskrito kalba. Tradiciškai jis buvo ne skaitomas, o giedamas pagal itin tikslias gramatikos, garso aukščio, intonacijos ir ritmo taisykles. Tai leido ją išsaugoti tūkstančius metų be pakitimų, žodžiu perduodant iš guru šyšijai, iš kartos į kartą.
Klausimas: Kas parašė Śruti?
Atsakymas: Śruti neturi autoriaus; tai greičiau dieviškas "kosminių tiesos garsų", kuriuos išgirdo rišis, įrašas. Sakoma, kad jis yra apaurusheya, arba "viršžmogiškas".
Klausimas: Iš ko sudarytos mantros?
A: Dauguma mantrų yra paimtos iš Śruti ir naudojamos viešoms ir namų apeigoms, taip pat asmeninei maldai ir džapai.
K: Ką reiškia studijuoti šruti?
A: Sruti studijavimas apima filosofines diskusijas, studijas ir komentarus, kurie davė pradžią nesuskaičiuojamai daugybei minties mokyklų. Taip pat apima gilias studijas ir meditaciją, siekiant suvokti savyje glūdinčią išmintį.
K: Kaip mokiniai mokėsi kiekvienos eilutės?
A: Mokiniai turėjo išmokti kiekvieną eilėraštį vienuolika skirtingų būdų, įskaitant ir atvirkštinį, kad laikui bėgant jis išliktų nepakitęs ir nebūtų iškraipytas.
K: Kokį poveikį klausytojui daro tinkamai giedami šie šventieji Raštai?
A: Tinkamai giedant šiuos šventuosius Raštus, klausytojo sielai daromas stebuklingas poveikis, nes šioje šventoje kalboje žodis ir prasmė yra labai glaudžiai susiję.
Ieškoti