Dygliuotosios rajos
Dygliuotosios rajos yra didelis rajų būrio pošeimis. Tai kremzlinės žuvys, giminingos rykliams. Jos priskiriamos Myliobatoidei būrio Myliobatiformes pošeimiui ir sudaro devynias šeimas.
Dauguma rajų turi vieną ar daugiau spygliuotų įgėlimų ant uodegos, kurie naudojami tik savigynai. Uodega gali siekti apie 35 cm, o jos apačioje yra du grioveliai su nuodų liaukomis. Žaizdą dengia plonas odos sluoksnis - apvalkalas, kuriame laikomi nuodai. Keletas šio porūšio atstovų, pavyzdžiui, manta ir dygliuotoji raja, neturi įgėlimų.
Stintrajai paplitę viso pasaulio tropinių ir subtropinių jūrų pakrančių vandenyse. Yra rūšių, gyvenančių šiltuose vidutinio klimato vandenynuose, o kai kurios aptinkamos vandenyne. Kai kurios gyvena gėlame vandenyje. Dauguma rajų gyvena vandens dugne arba netoli jo, tačiau kai kurios yra pelaginės.
Mėlynasis dėmėtasis spindulys
Gyvenimo būdas
Maitindamiesi eršketai nusileidžia ant dugno, dažnai matomos tik jų akys ir uodega. Koraliniai rifai yra mėgstamiausia jų maitinimosi vieta, o potvynio metu paprastai jais dalijasi ir rykliai.
Suplotas rajų kūnas leidžia joms pasislėpti. Dygliuotosios rajos sujudina smėlį ir pasislepia po juo. Kadangi jų akys yra kūno viršuje, o burna - apačioje, rajos nemato grobio. Jos naudoja kvapus ir elektroreceptorius, panašius į ryklių.
Stintrajai daugiausia minta moliuskais, vėžiagyviais ir kartais mažomis žuvimis. Kai kurių rūšių rajų burnoje yra dvi galingos kriaukles traiškančios plokštelės, o kitų rūšių - tik čiulpiančios burnos dalys.
Reprodukcija
Stintrajai yra kiaušinėliški, todėl gyvi jaunikliai gimsta vadomis po penkis- trylika jauniklių. Patelė embrionus laiko įsčiose be placentos. Vietoj to embrionai maisto medžiagas pasisavina iš trynio maišelio, o kai maišelio nebelieka, motina juos maitina gimdos pienu.
Londono "Sea Life" akvariume 2 rajų patelės atsivedė 7 rajų jauniklius, nors motinos jau dvejus metus nebuvo šalia patinų. "Yra žinoma, kad rajos kaupia spermą ir negimdo tol, kol nenusprendžia, kad laikas tinkamas".
Kaip ir visos žuvys, rajos ant žiaunų ar kūno kartais užsikrečia mažais parazitais (pvz., plaukagalviais ar kopepodais). Švaresnės žuvys padeda rajožuvėms, nes suėda tuos parazitus, kuriuos gali suvalgyti.
Šeimos
Ryklių grupei priklauso aštuonios šeimos. Tai:
- Hexatrygonidae (šešiažnyplės rajos),
- Plesiobatidae (giliavandenės rajos),
- Urolophidae (dygliuotieji),
- Urotrygonidae (apvalūs spinduliai),
- Dasyatidae (dygliuotosios rajos),
- Potamotrygonidae (upinės rajos),
- Gymnuridae (drugelinės rajos) ir
- Myliobatidae (erelinės rajos).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra rajos?
A.: Ryklys yra kremzlinių žuvų porūšis, giminingas rykliams, su vienu ar keliais spygliuotais įgėlimais ant uodegos, kurie naudojami tik savigynai.
K: Kokiam porūšiui priklauso rajos?
A: Ryklių būrio Myliobatoidei Myliobatiformes pošeimiui, kurį sudaro devynios šeimos.
K: Kokia yra rajų uodegos paskirtis?
A: Ryklių uodegos paskirtis - savigyna, joje yra vienas ar daugiau spygliuotų žnyplių, kurie gali siekti iki 35 cm, o jos apačioje yra du grioveliai su nuodų liaukomis.
K: Kas yra rajų įgėlimo apvalkalas?
A: Rajos įgėlimo apvalkalas - tai plonas odos sluoksnis, kuriame yra nuodų.
K.: Ar visų rajų uodegos yra su įgėlimais?
A: Ne, ne visos rajos turi įgėlimus ant uodegos, pavyzdžiui, manta ir dygliuotoji raja.
K: Kur dažniausiai aptinkamos rajos?
A.: Dygliuotosios rajos paplitusios viso pasaulio tropinių ir subtropinių jūrų pakrančių vandenyse, kai kurios rūšys gyvena šiltuose vidutinio klimato vandenynuose, o kai kurios - gėluose vandenyse.
K: Kur gyvena dauguma rajų?
A.: Dauguma rajų gyvena vandens dugne arba netoli jo, tačiau kai kurios yra pelaginės.
