Dygliuotosios rajos: apibrėžimas, biologija, požymiai ir paplitimas

Dygliuotosios rajos: išsamus apibrėžimas, biologija, požymiai, nuodai ir įgėlimo ypatybės bei pasaulinis paplitimas – nuo tropikų iki gėlavandenių rūšių.

Dygliuotosios rajos yra didelis rajų būrio pošeimis. Tai kremzlinės žuvys, giminingos rykliams. Jos priskiriamos Myliobatoidei būrio Myliobatiformes pošeimiui ir sudaro kelias šeimas, įskaitant, pavyzdžiui, Dasyatidae (įprastos dygliuotosios rajos), Myliobatidae (erivės arba „eagle rays“), Mobulidae (mantos ir devil rays), Gymnuridae (butterfly rays) ir Potamotrygonidae (gėlavandenės Amazonės rajos). Šios grupės įvairovė reiškia, kad „dygliuotosios rajos“ apima ir jūrinio dugno gyventojas, ir pelaginės arba gėlavandenės rūšys.

Biologija ir sandara

Dygliuotosios rajos pasižymi plokščiu, sparnų pavidalo kūnu, kurio plačiausia dalis — krūtininiai pelekai, suaugusiems sudarantys dideles „sparnus“. Kūną dengia odos dantukai (dermaliniai dentiklai), o kai kurių rūšių oda gali būti šiurkšti. Jų skeletas yra iš kremzlės, kaip ir ryklių.

• Uodega ir įgėlimo spyglys: Dauguma rajų turi vieną ar daugiau spygliuotų įgėlimų ant uodegos, kurie naudojami tik savigynai. Uodega gali siekti apie 35 cm ar būti daug ilgesnė, o jos apačioje yra du grioveliai su nuodų liaukomis. Žaizdą dengia plonas odos sluoksnis – apvalkalas, kuriame laikomi nuodai. Keletas šio porūšio atstovų, pavyzdžiui, manta ir dygliuotoji raja, neturi įgėlimų.
• Sindromai ir jutimai: Rajos turi gerai išvystytas elektros receptorių sistemas (loreliamas), leidžiančias aptikti grobį po smėliu. Taip pat gerai išvystytas uoslės jausmas ir šoninė linija.
• Plaukimasis: Daugelis rūšių „plasnoja“ krūtinės pelekų pagalba; kai kurios, ypač pelaginės rūšys (pvz., mantos), geba ilgesnį laiką plaukti atviro vandenyno aukštybėse.

Mityba ir elgsena

Rajų mityba priklauso nuo rūšies ir buveinės. Dauguma dugninių rajų maitinasi bestuburiais — moliuskais, krabais, vėžiagyviais ir moliuskais — juos išplėšdamos iš smėlio arba sutraukdamos giliai į žandikaulius. Kai kurios rūšys, pvz., erivės, medžioja žuvis ir seiliais grobiais graužia kriaukles. Pelaginės mantos minta planktonu ir smulkiomis žuvimis, filtruodamos vandenį per specialias struktūras.

Dauginimasis

Dauguma rajų yra kiaušinius gimdančios arba gyvaverčios (ovoviviparija, kartais viviparija), priklausomai nuo rūšies. Kai kurios rūšys deda kiaušinius, iš kurių vėliau išsivysto jaunikliai, o daugelis kitų vysto gimdamos gyvus jauniklius, kuriuos patelė augina viduje. Dygliuotųjų rajų tarpusavio elgsena poravimosi metu gali būti sudėtinga ir pavojinga — patinai naudoja dantis ir kūno padėtį, o patelės kartais patiria įdrėskimų dėl sparnų arba uodegos spyglių.

Buveinė ir paplitimas

Stintrajai paplitę viso pasaulio tropinių ir subtropinių jūrų pakrančių vandenyse. Yra rūšių, gyvenančių šiltuose vidutinio klimato vandenynuose, o kai kurios aptinkamos atviresniuose vandenyse. Kai kurios gyvena gėlame vandenyje, ypač Pietų Amerikos upėse. Dauguma rajų gyvena vandens dugne arba netoli jo, slėpdamosi po smėliu ar dumblu, tačiau kai kurios yra pelaginės ir plaukioja atvirame vandenyne.

Požymiai ir identifikacija

Jei reikia atpažinti dygliuotąją rają, verta atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• plokščias, sparnų formos kūnas;
• stambios krūtininės pelekos, besiplečiančios į šalis;
• uodegoje esantys vienas ar keli spygliuoti segmentai su nuodų liaukomis (ne visuomet);
• apatinė kūno pusė dažnai šviesesnė, viršutinė — tamsesnė arba margesnė, leidžianti maskuotis ant dugno;
• kai kurios rūšys (pvz., mantos) gali išsiskirti labai dideliu dydžiu ir elegantišku plaukiminiu elgesiu.

Santykis su žmonėmis ir pavojai

Dauguma rajų nėra agresyvios prieš žmones; jų įgėlimai dažniausiai yra gynybiniai, pasitaiko nelaimingų atsitikimų, kai žmogus netyčia užstoja rają arba pėda į ją paplūdimyje. Gerai žinomas pavyzdys — nuodingi įgėlimai, galintys sukelti stiprų skausmą, infekciją ar, retais atvejais, pavojų gyvybei.

Rajų populiacijoms kenkia žvejyba (tiek tiesioginė sugavimai dėl mėsos ar spyglių, tiek netyčiniai sugaudymai tinkluose), buveinių nykimas ir tarša. Kai kurios rūšys yra vertinamos dėl jų pelekų, odos ar mėsos, o mantų atveju — dėl plaukimų prie pakrančių, kurios traukia turistus.

Apsaugos būklė

Daugelis rajų rūšių yra saugomos skirtinguose regionuose ir tarptautiniu mastu, tačiau daugelio populiacijų būklė blogėja dėl žmogaus poveikio. Tarptautinės organizacijos ir nacionalinės valdžios įgyvendina apribojimus žvejybai, draustinių kūrimą bei švietimo programas, siekdamos apsaugoti jautrias rūšis. Ekoturizmas (pvz., plaukiojimas šalia mantų) gali skatinti apsaugą, tačiau turi būti vykdomas atsakingai, kad nebūtų trukdoma gyvūnams.

Įdomybės

• Mantos turi vienas didžiausių smegenų proporcijų tarp žuvų ir rodo sudėtingą socialinį elgesį bei kognityvinius gebėjimus.
• Gėlavandenės Potamotrygonidae rajos evoliucionavo atskirai Amazonės upių sistemoje ir prisitaikė prie gėlo vandens sąlygų.

Apibendrinant, dygliuotosios rajos yra įvairi, evoliuciškai sėkminga grupė, prisitaikiusi gyventi įvairiose buveinėse — nuo pakrančių dugno iki atviro vandenyno ir net upių. Nepaisant to, daugelis rūšių susiduria su iššūkiais dėl žmogaus veiklos, todėl jų apsaugai reikia nuoseklių veiksmų ir informuotumo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra rajos?

K: Kokiam porūšiui priklauso rajos?

K: Kokia yra rajų uodegos paskirtis?

K: Kas yra rajų įgėlimo apvalkalas?

K.: Ar visų rajų uodegos yra su įgėlimais?

K: Kur dažniausiai aptinkamos rajos?

K: Kur gyvena dauguma rajų?

Paieška pagal raidę