Prisiekimas (prisiekti): reikšmė, rūšys ir istorija

Prisiekti arba Prisiekimas gali reikšti:

Reikšmė

Veiksmas: prisiekti – ištarti priesaikos žodžius ar kitaip patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis tam tikrų pareigų, tiesos ar principų.
Daiktavardis: prisiekimas – pats ceremonijos ar žodinio įsipareigojimo aktas, oficialus pareiškimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti pareigas arba sakyti tiesą.

Rūšys

Teisinis prisiekimas: duodamas teisme liudytojų, ekspertų ar pareigūnų. Jo tikslas – užtikrinti, kad pateikta informacija būtų tiesa; sąmoningas melagingų parodymų davimas dažnai baudžiamas.
Valstybinių pareigų prisiekimas: prezidento, ministrų, teisėjų, pareigūnų ir karių priesaikos. Tokios priesaikos formalizuoja įsipareigojimą ginti konstituciją, šalį ar vykdyti pareigas.
Profesinis prisiekimas: pavyzdžiui, medicinos, advokatūros ar notaro priesaikos (etikos ir profesinių pareigų priėmimas).
Religinė priesaika: priesaika, kurią laiko privaloma dėl tikėjimo nuostatų ir kuri gali būti susieta su religiniu simboliu ar ritualu.
Ceremoninė priesaika: tradicinis arba simbolinis įsipareigojimas, dažnai dalykinėse ar visuomeninėse šventėse.

Funkcijos ir prasmė

Teisinė ir institucinė: suteikia oficialią atsakomybę, padeda institucijoms patvirtinti asmens įsipareigojimus ir suteikia procedūrinį pagrindą veiksmams atlikti.
Etinė ir moralinė: veikia kaip įsipareigojimas laikytis tam tikrų principų; priesaika skatina sąžiningumą ir pasitikėjimą.
Socialinė: stiprina bendruomenės normas ir simbolizuoja lojalumą grupei, valstybei ar profesijai.

Formos ir ritualai

Žodinė priesaika: dažniausiai ištariama viešai prieš kompetentingą organa ar liudininkų akivaizdoje.
Simbolinis veiksmas: padėjimas rankos ant religinio arba konstitucinio teksto, pakėlimas rankos, karinės priesaikos saliutas ar kitokie ritualai, suteikiantys ceremonijai reikšmės.
Religiniai papročiai: priesaika gali būti susieta su apeigomis, šventrais tekstais ar kunigo palaiminimu.
Sąlyginis variantas – patvirtinimas (affirmation): asmenys, kuriems religinių priežasčių nepriimtinas priesaikos formulavimas, dažnai gali raštu ar žodžiu patvirtinti savo įsipareigojimą be religinio elemento.

Teisinės pasekmės ir perjurija

Melagingi parodymai: daugelyje teisinės sistemos atvejų melavimas po priesaikos (perjurija) yra baudžiamasis nusikaltimas arba disciplininė teisės pažeidimo forma.
Administracinė atsakomybė: prisiekimą sulaužęs pareigūnas gali būti atleistas, prarasti licenciją arba patirti kitokias administracines sankcijas.
Etiškumo klausimai: priesaikos sulaužymas sukelia pasitikėjimo praradimą ir pakenkia institucijų legitimacijai.

Istorija

Prisiekimo tradicija siekia senovės visuomenes: tautos, gentys ir karališkos dinastijos naudojo priesaikas kaip ryšį tarp vadovų ir jų pavaldinių ar tarp sąjungininkų. Viduramžiais priesaikos (pvz., ištikimybės priesaika) buvo pagrindinis feodalinės priklausomybės ir lojalumo įtvirtinimo būdas. Su laiku, kai teisinės valstybės ir konstitucinės tvarkos skleidėsi, priesaika įgavo formalų, teisinių pasekmių turintį pobūdį ir tapo svarbia procedūrine praktika valstybės institucijose.

Prisiekimas Lietuvoje (bendri aspektai)

Valstybinių pareigų priesaika: daugelyje valstybių, įskaitant Lietuvą, svarbiausių pareigūnų priesaikos yra viešos ir užfiksuotos teisės aktuose ar konstitucijoje.
Teismų praktika: liudytojai dažnai gali būti raginami prisiekti arba patvirtinti, o atsisakymas kartais turi procesinių pasekmių (pvz., liudytojo statuso ar apklausos apribojimai).
Karinė priesaika: kariuomenėje priesaika įtvirtina lojalumą valstybei ir karinę drausmę, dažnai lydima oficialių ceremonijų.

Alternatyvos ir išimtys

Patvirtinimas be religinio elemento: teisės sistemos paprastai numato civilinį patvirtinimą (affirmation) tiems, kuriems religinių priesaikų ištarti nepriimtina.
Sąžinės išimtys: kai kuriais atvejais asmenys gali atsisakyti tam tikrų priesaikų dėl religinės ar moralinės priežasties; tada dažnai pasiūlomas kitoks formalus įsipareigojimas.

Praktiniai pavyzdžiai

Liudijimo teisme: „Priereikiu sakyti tiesą.“
Valstybės tarnautojo įsipareigojimas: „Aš prisiekiu ištikimai vykdyti savo pareigas ir laikytis įstatymų.“
Profesinė priesaika: „Prisiekiau vadovautis profesine etika ir siekti paciento/kliento gerovės.“

Kultūriniai ir simboliniai aspektai

Prisiekimas turi stiprų simbolinį svorį: jis reiškia asmens žodinį įsipareigojimą ir viešą pažadą. Net kai priesaikos žodžiai yra formalūs, pats ceremonijos faktas prisideda prie pasitikėjimo kūrimo tarp visuomenės ir institucijų. Skirtingose kultūrose ir religijose ritualai ir simboliai gali skirtis, tačiau pagrindinė priesaikos funkcija – įtvirtinti įsipareigojimą – išlieka ta pati.

Santrauka

Prisiekimas yra formalus įsipareigojimas, turintis teisinį, etinį ir socialinį svorį.
Yra įvairių prisiekimo rūšių: teisinės, valstybinių pareigų, profesinės bei religinės priesaikos.
Priesaika gali būti duodama tiek žodžiu, tiek per simbolinius veiksmus; kai kuriais atvejais leidžiama alternatyva – patvirtinimas be religinio elemento.
Prisiekimo sulaužymas dažnai turi rimtų pasekmių, įskaitant teisines sankcijas ar profesinę atsakomybę.