Tachi — senovinis japoniškas raitelių kardas ir ceremoninis simbolis
Tachi — senovinis japoniškas raitelių kardas, samurajų simbolis: ilgas, išlenktas, naudojamas mūšyje ir ceremonijose; tradicija, meistrystė ir kultūros istorija.
Galerija Dutta Geneve
Tachi yra tradicinis japoniškas kardas, dažnai žymimas raide kaip 太刀. Tai ilgesnis ir stipriau išlenktas aštrus kardas nei vėlesnė katana, tradiciškai susijęs su raitelių (kavalerijos) taktika ir senesnėmis dagokų gamybos tradicijomis. Nors populiarioji etimologija kartais painioja terminus, pačios sąvokos "tachi" pagrindinė reikšmė — „ilgas/didelis kardas“, o ne „buši siela“; samurajų dvasia (bushi — riteris, tamashii — siela) yra atskira kultūrinė sąvoka.
Kilimas ir paskirtis
Tachi buvo plačiai naudojamas nuo Heian periodo (794–1185) ir tapo svarbiu ginklu viduramžių karo laikotarpiu. Dėl didelio lenkimo (sori) ir ilgo geležtės profilio jis buvo ypač tinkamas pjovimo smūgiams iš žirgo — t. y. raiteliams. Vėliau, pradėjus plačiau naudoti kataną (ypač Muromachi ir vėlesniais laikotarpiais), tachi dažnai perėjo į ceremoninę rolę: tapo teismo ir aukštesniųjų klasių atributu, naudojamu apeigose ir dovanoms.
Konstrukcija ir matmenys
Tachi ašmenys paprastai yra ilgio apie 70–80 cm (tradiciniai pavyzdžiai — apie 30,70 colio, ~75 cm), tačiau pasitaiko trumpesnių (ko-dachi) ir labai ilgesnių variantų (o-dachi ar nodachi). Geležtė yra išreikštai išlenkta, o jos gamyboje matomi tokie tradiciniai elementai kaip:
- hamon (karščio apdirbimo linija), kuri yra ryškiai matoma po poliravimo,
- hada (plieno tekstūra), atspindinti kalimo technikas,
- nakago (ąžuolo formos prailginimas/mentė), kuriame kardų meistrai dažnai palikdavo savo parašą (mei).
Dėl savo ilgio tachi galėjo būti laikomas viena ranka, bet rankena (tsuka) kartais būdavo pakankamai ilga, kad kardą būtų galima laikyti abiem rankomis, ypač kai reikia didesnio svyruoklio valdymo pjaunant ar smūgiuojant stovint ant žemės.
Dėvėjimas ir montavimas
Pagrindinis skirtumas tarp tachi ir katanos — montavimo ir nešiojimo būdas. Tradiciškai tachi nešiojamas prie diržo taip, kad ašmenų pjaunamoji briauna (ha) būtų nukreipta žemyn ir kardas kabėtų išorinėje pusėje; katana, priešingai, dažniausiai buvo dėvima su ašmenų briauna į viršų, įsmeigtu per diržą. Specialūs laikikliai ir montavimo elementai (koshirae) tachi atveju dažnai būdavo prabangiai dekoruoti teismo ar ceremoniniams pavyzdžiams.
Muziejai, poliravimas ir kiti pastebėjimai
Muziejuose eksponuojami tachi dažnai parodo išskirtinį poliravimą: pjaunamoji briauna būna veidrodžio blizgesio, o į kauburėlius (mune) ar nugarėlę gali matytis smulkios atplaišos arba žymės, susidariusios naudojimo ar restauracijos metu. Matomas hamon ir habilitas (hada) padeda nustatyti meistro mokyklą ir gamybos laikotarpį.
Kai kurie tyrinėtojai pažymi, kad samurajų kova ir etiketas kartais skatindavo vengti bereikalingo žudymo: esama aiškinimų, kad kovos metu kariai galėjo susidūrimuose taikyti buką nugarinį ašmenų kraštą (mune) arba kitus taktikos elementus, o pjaunančioji briauna buvo paliekama užbaigiamiesiems smūgiams. Ši praktika yra dalis istorinių pasakojimų ir interpretacijų, tačiau jos reikšmė ir mastas išlieka aptarinėjami tarp specialistų.
Tipai ir paveldo reikšmė
Be pagrindinio tachi tipo yra ir variantų: ko-dachi (mažesnis variantas), o-dachi arba nodachi (ypač ilgas kardas, dažnai naudojamas lauko mūšiuose arba ceremonijoms). Daug žinomų tachi pavyzdžių saugoma Japonijos muziejuose ir kolekcijose, juos vertina ne tik dėl kovinės paskirties, bet ir kaip aukštosios kalvystės ir poliravimo meno pavyzdžius.
Apskritai tachi — neatsiejama Japonijos karo technologijų istorijos dalis: jis parodo, kaip karo reikalavimai (raitelių taktikos) formavo ginklų konstrukciją, o vėlesni kultūriniai pokyčiai ir apeigos paversdavo šiuos kardus simboliais ir meno kūriniais.
Tachi nukaldino Bishu Osafune Sukesada, 12-ieji Eishō eros metai, vasario mėnesio diena (1515 m., Muromachi). Saja iš aogai-našidži lako, auksiniai papuošimai. Įtvirtinimas 1907 m., paskutinį kartą poliruotas 1987 m.
Susiję puslapiai
- Katana
- Samurajus
- Japoniško kardo mokyklos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tachi?
A.: Tachi yra japoniškas kardas, turintis stipriai išlenktą geležtę ir ilgesnis už kataną. Jis buvo naudojamas mūšio lauke anksčiau nei katanos, todėl laikomas senesniu. Žodis tači verčiamas kaip "buši siela" (samurajų siela).
Klausimas: Kokio ilgio buvo standartinė tachi geležtė?
A: Standartinis tachi geležtės ilgis buvo apie 30,70 colio (apie 75 cm).
K: Kaip samurajai naudojo savo tachi mūšyje?
A: Samurajai savo tachi darydavo mažiausius įmanomus judesius, kad nužudytų priešą. Taigi, kai abu kardai turėjo susidurti, samurajai abu pasukdavo savo kardus ir leisdavo, kad vienas į kitą atsitrenktų tik bukas ašmenų galas (mune). Pjaunančioji briauna buvo naudojama baigiamiesiems smūgiams, būtent žmogaus kūnui pjauti.
Klausimas: Kokio tipo kardai išpopuliarėjo pradėjus naudoti katanas?
A: Pradėjus plačiai naudoti katanas, tachi kardai tapo dvariškais ceremonijų kardais.
K: Ar buvo galima valdyti tachi viena ranka?
A: Taip, nors jis buvo labai ilgas, tačiau pakankamai lengvas, kad būtų galima jį valdyti viena ranka. Tačiau jo rankena taip pat buvo pakankamai ilga, kad prireikus būtų galima jį laikyti dviem rankomis.
K: Kaip samurajai dėvėjo tachi?
A.: Samurajai tachis nešiojo pakabintus ant diržo, ašmenimis žemyn, kitaip nei katanas, kurios buvo nešiojamos ašmenimis į viršų.
Ieškoti