Tandžorės rajonas (Madraso prezidentūra) — istorija, geografija ir ūkis
Tandžorės rajonas (Madraso prezidentūra) — Čolų paveldo centras: istorija, geografija ir žemės ūkis Kauverio deltoje; ryžių auginimo, ekonomikos ir kultūros raida.
Tandžorės rajonas buvo vienas iš rajonų buvusioje Madraso prezidentūroje Britų Indijoje. Jis apėmė dabartinių Tanjoro, Tiruvaruro ir Nagapattinamo rajonų teritoriją bei Pudukkottajaus rajono Aranthangi taluką Tamil Nadu valstijoje. Tandžavūras buvo Čolų kultūros paveldo centras ir vienas turtingiausių bei labiausiai klestinčių Madraso prezidentūros rajonų.
Tanjore rajonas buvo įkurtas 1799 m., kai Tanjavūro maratų valdovas Serfodžis II (taip pat rašomas Serfoji/Serfoji II) perleido didžiąją dalį savo karalystės Britų Rytų Indijos bendrovei mainais už sosto grąžinimą. Tandžorės rajonas, esantis Kauverio deltoje, yra vienas turtingiausių ryžių auginimo regionų Pietų Indijoje. Jį beveik nepaveikė tokie badmečiai kaip 1876–78 m. Didysis badas, daugiausia dėl gerai išvystytos drėkinimo sistemos ir derlingų upių deltų žemių.
Istorija
Regionas turi ilgą istoriją: jis buvo svarbi Čolų dinastijos centro dalis, todėl čia išliko daug senovinių šventyklų, menų ir architektūros paminklų. Po Čolų laikų teritoriją valdė įvairios valdžios — vietinės dinastijos, maratai, o vėliau XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje — Britų Rytų Indijos bendrovė ir vėliau Britų imperija. Administracinis Tanjore rajonas buvo formaliai įsteigtas XIX a. pabaigoje ir tapo vienu iš stabiliausių bei palankiausių žemės ūkio regionų Madraso prezidentūroje.
Geografija ir klimatas
Tandžorės rajonas išsidėstė Kauverio (Kauverio) upės deltoje, kurios atšakos laistė lygias, derlingas smėlingas ir priemolio žemes. Svarbiausios upės ir atšakos, įskaitant Kollidam ir vietines upes, užtikrina natūralų drėkinimą. Pakrantės zonoje, ypač link Nagapattinamo, yra žemesni smėlingi ruožai ir žuvininkystei tinkamos teritorijos.
Klimatas yra tropinis, su aiškiais sausojo ir drėgno sezono periodais. Didžiausi krituliai dažniausiai tenka rytinės musono (northeast monsoon) metu, o vasaros metu regioną veikia karštis ir džiovinantys vėjai.
Drėkinimas ir techninė paveldas
Vienas svarbiausių regiono privalumų – senovinės ir nuolatinės drėkinimo sistemos. Kallanai (Grand Anicut), senovinis užtvankos tipas, pastatytas Čolų laikais ir vėliau atnaujintas įvairių valdžių, reguliuoja vandens srautą į Kauverio deltą ir leidžia palaikyti intensyvų žemės ūkį. Dėl tokių inžinerinių sprendimų rajonas tradiciškai galėjo išauginti didelius ryžių kiekius ir dažnai tekdavo būti vadinamu „maisto aruodu“ regiono mastu.
Ūkis
Žemės ūkis yra pagrindinė ekonominė veikla. Pagrindinė kultūra – ryžiai, auginami tiek sezoniškai, tiek ištisus metus tenkinant vietinį maisto poreikį ir sudarant pertekliaus pardavimus kitur. Be ryžių, svarbūs augalai yra cukranendrės, kokosai, įvairios daržovės, ankštiniai augalai ir kviečiai tam tikruose sezono etapuose. Pakrantės rajonuose taip pat svarbi žuvininkystė ir kriauklių rinkimas.
Be žemės ūkio, rajone veikė tradicinės amatų ir smulkios pramonės šakos: tekstilė (ypač rankų audiniai), metalų dirbiniai (Tanjore bronza ir žymiosios Tanjore paveikslų technikos) bei maisto perdirbimas. Miesteliai ir turgūs aptarnavo kaimo bendruomenes ir palaikė regioninę prekybą.
Kultūra ir paveldas
Tandžavūras garsėja savo kultūriniu paveldu: čia stūkso žinomoji Brihadeeswararo šventykla (Peruvudaiyar Kovil), priklausanti paveldo grupei, kurią dažnai susieja su Čolų architektūra. Regionas yra svarbi klasikinės Karnatikos muzikos, šokio tradicijų ir dailės centras. Tanjore paveikslai (rytietiškai Thanjavur paintings), šventovių skulptūros ir bronziniai dirbiniai pritraukia tyrinėtojus ir turistus.
Rajono miestai, ypač Tandžavūras ir Tiruvaruras, turi ilgas religinio ir intelektualinio gyvenimo tradicijas: čia vyksta šventės, muzikiniai renginiai ir ritualai, kurie yra neatskiriama regiono tapatybės dalis.
Administraciniai pokyčiai ir demografija
Po Indijos nepriklausomybės 1947 m. ir vėlesnių administracinių pertvarkymų Madraso prezidentūra perėjo į Madraso valstiją (vėliau pervadintą į Tamil Nadu). Tradicinis Tanjore rajonas buvo perorganizuotas į kelis administracinius vienetus: pagrindinis paveldas atiteko moderniam Tanjoro rajonui, o dalys buvo priskirtos Tiruvaruro ir Nagapattinamo rajonams; Pudukkottajaus rajono Aranthangi talukas taip pat buvo dalis istorinio rajono. Šie pokyčiai atspindi administracinį optimizavimą ir demografinį augimą.
Gyventojai daugiausia kalba tamilų kalba, dominuoja hindų religija, tačiau rajone gyvena ir musulmonų, krikščionių bei kitų tikėjimų bendruomenių. Miestai – kultūros, švietimo ir administracijos centrai; kaimo zona išsaugo tradicinius gyvenimo būdus, susijusius su žemės ūkiu.
Šiuolaikinės perspektyvos
Šiuolaikinis regionas susiduria su iššūkiais ir galimybėmis: reikia palaikyti ir modernizuoti drėkinimo infrastruktūrą, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, diversifikuoti ūkininkavimo metodus ir skatinti tvarų žuvininkystės bei pakrančių sričių valdymą. Turizmo plėtra dėl kultūrinio paveldo bei tradinių amatų skatina vietos ekonomiką, o investicijos į švietimą ir smulkų verslą suteikia naujų darbo vietų.
Apibendrinant, Tandžorės rajonas Madraso prezidentūroje buvo istoriškai reikšmingas dėl savo derlingos Kauverio deltos, stiprios kultūrinės tradicijos ir stabilios žemės ūkio ekonomikos, o jo palikimas iki šiol formuoja Pietų Indijos regiono socialinį ir ekonominį gyvenimą.
Demografiniai duomenys
Tanjore apygarda užėmė 9600 kvadratinių kilometrų plotą. 1901 m. jame gyveno 2 245 029 gyventojai. Gyventojų tankumas buvo 234 gyventojai kvadratiniame kilometre (605 kv. km). Remiantis 1901 m. surašymo statistiniais duomenimis, Tanjore buvo penktas pagal gyventojų skaičių Madraso prezidentūros rajonas ir antras pagal tankumą po Madraso miesto.
1901 m. surašymo duomenimis, 91 proc. gyventojų buvo induistai, 5 proc. musulmonai ir 4 proc. krikščionys. Tarp induistų daugiausia buvo parajarų (310 391), vannijarų (235 406), vellalarų (212 168), kallarų (188 463), pallarų (159 855), valajarų (137 216) ir braminų (118 882). Kallarų daugiausia buvo Tanjore ir Pattukkottai talukų vakarinėje dalyje. Tanjore buvo trečia pagal brahmanų skaičių Madraso prezidentūroje (daugiau kaip 6 %) po Pietų Kanarų ir Gandžamo ir didžiausia tarp tamilų kalba kalbančių apygardų. Dauguma musulmonų buvo marakkajarai arba labbajai ir susitelkė Kumbakonamo taluke, kur jie sudarė daugumą Ayyampettai, Rajagiri ir Pandaravadai miestuose, išskyrus Koothanallur Mannargudi taluke. Jų taip pat buvo daug Negapatamo ir Pattukkottajaus talkuose. Daugiau nei trečdalis visų rajono krikščionių gyveno Tanjore taluke. Džainistų iš viso buvo apie 600, daugiausia jų susitelkę Tanjore ir Mannargudi talkuose.Pagrindinės musulmonų maldos vietos, be Nagore dargah, buvo Tanjore ir Muttupet.
Tamilų kalba buvo gimtoji didžiosios daugumos gyventojų, o telugų kalba kalbėjo apie 3 % gyventojų. Kitos vartojamos kalbos: marati (13 651) ir sauraštrų arba patnulių.
Nuoroda
1. 1.01.11.21.3↑1.4 Indijos imperatoriškasis žinynas. Londonas: Klarendono leidykla. 1908. p. 23 tomas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Tanjore rajonas?
Atsakymas: Tanjore rajonas buvo vienas iš rajonų buvusioje Madraso prezidentūroje Britų Indijoje.
K: Kokią teritoriją užėmė Tanjore rajonas?
A: Tanjore rajonas apėmė dabartinių Tamil Nadu valstijos Thanjavur, Tiruvarur ir Nagapattinam rajonų ir Pudukkottai rajono Aranthangi taluko teritoriją.
Klausimas: Kodėl Tanjore buvo laikomas Čolų kultūros paveldo centru?
A: Tanjore buvo laikomas Čolų kultūros paveldo centru, nes jame buvo daug istorinių vietų ir paminklų, susijusių su Čolų dinastija.
K: Kada buvo įkurtas Tanjore rajonas?
A: Tanjore rajonas buvo įkurtas 1799 m.
K: Kas perleido didžiąją dalį savo karalystės Britų Rytų Indijos bendrovei mainais į sosto atkūrimą?
A: Tandžavūro maratų valdovas Serfodžis II perleido didžiąją dalį savo karalystės Britų Rytų Indijos bendrovei mainais į sosto grąžinimą.
K: Kokia yra Tanjore rajono geografija?
A: Tanjore rajonas yra Kauverio deltoje ir yra vienas turtingiausių ryžių auginimo regionų Pietų Indijoje.
Klausimas: Ar Tanjore rajoną kamavo badas?
A: Tandžorės rajonas beveik nepatyrė bado, pavyzdžiui, 1876-78 m. didžiojo bado.
Ieškoti