Terakotinė armija - tai palaidota senovės Kinijos imperatoriaus Cino Ši Huano armija. Šios senovinės skulptūros buvo pastatytos ir palaidotos daugiau kaip prieš du tūkstančius metų netoli Sianio miesto. Jas 1974 m. aptiko ūkininkai, kasdami šulinį ir ieškodami požeminio vandens. Nuo to laiko atkasta daugiau kaip tūkstantis terakotinių karių ir žirgų. Manoma, kad dar mažiausiai 6 000 jų tebėra palaidoti iki šiol.
Pasak kinų istoriko Sima Qian, Qin Shi Huangas įsakė pastatyti šią armiją dar gerokai prieš tai, kai 221 m. pr. m. e. tapo pirmuoju visos Kinijos imperatoriumi. Darbai prasidėjo, kai jis tapo Cino karaliumi 247 m. pr. m. e. Jie buvo pastatyti tam, kad apsaugotų jį pomirtiniame gyvenime. Jis mirė 210 m. pr. m. e. Požeminiam miestui, kuriame jis buvo palaidotas, pastatyti prireikė daugiau kaip 700 000 darbininkų. Manoma, kad jis buvo pilnas turtų ir gražiai papuoštas. Kinijos vyriausybė neplanuoja atidengti požeminių rūmų.
Kasinėjimai ir radiniai
Pirmieji plataus masto kasinėjimai prasidėjo iškart po 1974 m. atradimo. Archeologai atkasė kelias dideles duobes (vadinamas „duobėmis“ arba „pitais“), kuriose rasta daugiausia kareivių ir karo įrangos. Didžiausia ir labiausiai įspūdinga yra 1-oji duobė, kurioje kariuomenė sustatyta tvarkingomis gretomis, imituojant tikrą karinio dalinio išsidėstymą. Kitos duobės, 2-oji ir 3-ioji, atskleidė choruotas, artilerijos ir vadovybės figūras bei karo vežimus.
Konstrukcija, menas ir technologijos
Kiekvienas terakotinis karys yra pagamintas iš molio. Jie yra maždaug 2 metrų aukščio, o aukščiausi yra kariuomenės vadai. Skulptūros tokios detalios, kad galima atspėti kiekvieno kario amžių, rangą ir asmenybę. Nė vienas karys nėra vienodas. Tai pasiekta derinant masinę gamybą (naudojant formų elementus) ir individualų apdirbimą (plesimo, raižymo, detalių pridėjimo) prieš degimą.
Pradinės figūros buvo perdažytos ryškiomis spalvomis; dažai išliko ant kai kurių fragmentų, nors daug dažų XX a. pabaigoje ėmė labai greitai nykti po to, kai skulptūros buvo iškeltos į orą. Be skulptūrų, rasti ir metaliniai ginklai (kardai, ietys, lankai, strėlės), bronziniai vežimai bei keraminės ar medinės detales, kurios liudija aukštą gamybos lygį ir sudėtingą karinę organizaciją.
Prasmė, interpretacijos ir išsaugojimas
Terakotinė armija vertinama kaip didžiulis memorialinis kompleksas, skirtas palaikyti imperatoriaus valdžią ir užtikrinti jo saugumą pomirtiniame gyvenime. Be religinių ar pomirtinių aspektų, komplekso mastas rodo ir politinę propagandą — parodyti imperatoriaus galias, jo kontrolę ir išteklius.
Išsaugojimas ir restauracija yra sudėtingas darbas: molis yra trapus, dažai nyksta, o metalas koroduoja. Archeologai ir konservatoriai deda daug pastangų stabilizuodami radinius, atkurdami spalvas, dokumentuodami kiekvieną fragmentą ir taikydami naujas technologijas, kad apsaugotų figūras ilgalaikiam rodymui.
Šiuolaikinė reikšmė ir lankymas
Terakotinė armija yra viena žinomiausių archeologinių vietų pasaulyje ir nuo 1987 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Netoli kasinėjimų įrengtas muziejus, kuriame lankytojams demonstruojami atkastieji kareiviai, karo įrankiai ir ekspozicijos apie kasinėjimų eigą bei Qin dinastijos istoriją. Kompleksas pritraukia milijonus turistų iš viso pasaulio ir yra svarbus Kinijos kultūros paveldo simbolis.
Skaičiai ir nežinomieji
- Atkasta — daugiau kaip tūkstantis terakotinių karių ir žirgų.
- Manoma, kad dar mažiausiai 6 000 figūrų tebėra palaidotos po žeme.
- Komplekso statyboje, pagal istorinius vertinimus, galėjo dalyvauti šimtai tūkstančių žmonių.
Terakotinė armija vis dar slepia daug paslapčių: pagrindinis imperatoriaus kapas (požeminiai rūmai) iki šiol išliko neužkastas, o tolimesni kasinėjimai vykdomi atsargiai, derinant archeologinius tyrimus ir konservavimo reikalavimus. Tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip archeologija atveria istoriją ir kartu kelia iššūkius dėl radinių išsaugojimo ateities kartoms.
