Trečiasis luomas (Trečioji valdžia): Prancūzijos revoliucijos šaknys
Luomų sistema ir socialinė nelygybė
Prancūzijoje iki Revoliucijos veikė senoji luomų (estates) sistema, skirstanti visuomenę į tris luomus: pirmasis luomas (bažnyčia), antrasis luomas (kilmingieji) ir trečiasis luomas (visi kiti — nuo turtingų buržuazijos narių iki miestiečių darbininkų ir valstiečių). Pirmieji du luomai turėjo daug privilegijų: jie dažnai mokėjo mažiau mokesčių arba jiems buvo suteiktos atleidimo formos, jie gynė savo teises ir turėjo politinį svorį. Trečiasis luomas kentėjo didžiausią mokesčių naštą, turėjo mokėti įvairias prievoles (mokesčius, dešimtines bažnyčiai, feodalinius mokesčius, darbinius reikalavimus), o daugumai gyventojų — valstiečių — pragyvenimas buvo sunkus.
Priežastys, vedusios prie suirutės
- Finansinė krizė: valstybės iždą smarkiai ištuštino ilgai trunkantys karai (įskaitant Pirmąjį pasaulinį amžių nebetinka — teisingai: karai iki Revoliucijos, pvz., Septynių metų karas ir pagalba Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepriklausomybės kare), didelės valstybės skolos ir prastos fiskalinės reformos.
- Ūkiniai sunkumai: blogi derliai ir aukštos maisto kainos smarkiai pablogino valstiečių ir miesto gyventojų padėtį.
- Idėjų įtaka: apšvietos laikotarpio filosofų (pvz., Voltaire, Montesquieu, Rousseau) idėjos apie lygybę, teises ir tautos suverenitetą skleidė nepasitenkinimą privilegijuotos klasės viešpatavimu.
- Politinė nesąmonė: senoji tvarka neleido trečiajam luomui adekvačiai atstovauti, o balsavimo tvarka (po luomą, o ne po galvą) dažnai blokavo jų reikalavimus.
1789 m. įvykiai: Generaliniai luomai, Teniso kortų priesaika ir Nacionalinė Asamblėja
1789 m. Karalius Liudvikas XVI sušaukė Generalinius luomus (les États généraux) — renginį, skirtą spręsti valstybės finansinius sunkumus. Trečiasis luomas reikalavo, kad būtų įvestas balsavimas po galvą (kad kiekvienas delegatas turėtų vienodą balsą) arba kad būtų suteikta didesnė delegatų atstovybė. Tai sukėlė konfliktą tarp luomų: pirmasis ir antrasis luomai norėjo išlaikyti įprastinę balsavimo tvarką, kuri jiems buvo palanki.
Kai derybos užsitęsė ir trečiojo luomo atstovai buvo praktiškai išstumti iš diskusijų, jie 1789 m. birželio 17 d. pasiskelbė Nacionaline Asamblėja (Assemblée nationale), pareiškę, kad atstovauja tautai. Birželio 20 d., nukentėję ir uždaryti į atskirą patalpą, šie atstovai susirinko sporto salėje prie Kardinalės rūmų ir padarė žinomąjį Teniso kortų priesaiką (Teniso kortų priesaika): įsipareigojo nesiskirstyti, kol nebus sudaryta ir patvirtinta konstitucija.
Radikalizavimasis ir Revoliucijos plėtra
Tarp įtampos augimo ir baimės dėl karinį įvykdytų veiksmų kyla 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmas — simbolinis pradinis taškas, kai Paryžiaus minios puolė Bastiliją. Vėliau kilo vadinamasis Didysis nerimas (The Great Fear), miestų ir kaimų neramumai, o rugpjūčio pabaigoje (1789 m. rugpjūčio 4 d.) Nacionalinė Asamblėja panaikino feodalines privilegijas.
Po to Nacionalinė Asamblėja priėmė svarbius aktus, tarp jų Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją (Déclaration des droits de l'homme et du citoyen) — dokumentą, kuris pabrėžė lygybę prieš įstatymą, laisvę ir suverenitetą, priklausantį tautai.
Pasekmės: monarchijos pabaiga ir Liudviko XVI likimas
Revoliucija įėjo į radikalesnį etapą: 1792 m. rugsėjį Prancūzija tapo respublika, o Liudvikas XVI buvo teisiamas už išdavystę. Jis buvo nuteistas ir įvykdyta egzekucija 1793 m. sausio 21 d. Tačiau karaliaus mirties konfliktas ir revoliucinė kaita atvedė į sudėtingą laikotarpį — Jakobinų valdžią ir vadinamąjį Terrorą, kai buvo imtasi griežtų represijų prieš realius ir tariamus priešus.
Trumpas santrauka
Trečiojo luomo protestai ir jų pasiryžimas siekti politinių pokyčių buvo vienas iš pagrindinių katalizatorių Prancūzijos revoliucijos. Tačiau revoliucijos eiga, nuo politinių reikalavimų iki radikalių sprendimų ir smurtinių susidūrimų, parodė, kad perėjimas nuo senosios tvarkos link naujos politinės ir socialinės sistemos buvo sudėtingas ir dažnai kruvinas procesas. Revoliucija pakeitė ne tik Prancūziją — jos idėjos apie pilietines teises ir tautos suverenitetą turėjo ilgalaikį poveikį Europai ir visam pasauliui.
