Tomorrow Never Knows — The Beatles daina (1966): kilmė, įrašymas, įtaka
Atraskite "Tomorrow Never Knows" (1966) kilmę, įrašymo eksperimentus ir kultūrinę įtaką — kaip Lennono vizija ir garso inovacijos pakeitė popmuziką.
"Tomorrow Never Knows" - 1966 m. grupės "The Beatles" albumo "Revolver" daina, tapusi vienu iš drąsiausių ir novatoriškiausių grupės eksperimentų studijoje.
Kilmė ir tekstai
Johnas Lennonas parašė šią dainą remdamasis perskaityta knyga "The Psychedelic Experience", kurioje Tibeto mirusiųjų knyga buvo pritaikyta LSD "vartotojo vadovui". Iš šios knygos Lennon pasiėmė idėjas apie ego ištirpimą, "let go" ir transformaciją — pagrindines dainos tekstų nuostatas. Dainos pavadinimas kilo iš jo grupės draugo Ringo Starro, kuris dažnai sakė lakoniškus, kartais keistus, bet įžvalginius komentarus apie gyvenimą.
Įrašymas ir studijos technika
Lennonas norėjo, kad vienuolių giedojimo garsai papildytų "Beatles" dainos įrašą. Tokios galimybės į studiją pasikviesti nebuvo, tad kūrėjai rado techninius sprendimus, kad pasiekti panašų efektą. Lennono balsas buvo įrašytas ir apdorotas per specialų rotacinį garsiakalbį — vadinamą Leslie garsiakalbį — kad skambėtų tarsi balsas, sklindantis nuo kalno viršūnės. Taip pat naudoti atbulinio įrašymo efektai ir automatinis dvigubas balsų sutvirtinimas (ADT), kurie tuo metu buvo naujovė Abbey Road studijoje.
Didžiąją dalį įrašo ir jo neįprasto skambesio sukūrė įvairios kasetės kilpos (tape loops). Keli trumpi magnetinės juostos fragmentai buvo supinti į kilpas ir paleidžiami kartu, jų laikas ir derinys reguliuojami ranka per maišytuvą — taip kūrėsi muzikinės tekstūros, kurios kartojosi ir tarpusavyje susipindavo. Įraše girdimi garsai, primenantys sitarą ir kitas indiškas gaidas, kiek prisidėjo prie dainos „egzotiškos“ spalvos — dalį jų atliko sitaras ir tambūra, kuriomis grojo The Beatles nariai.
Įrašymo proceso metu svarbų vaidmenį suvaidino gaminių ir studijos inžinieriai bei prodiuseris — jie eksperimentavo su atvirkščio įrašymo technika, efektų grandinėmis ir signalo maršrutizavimu, paversdami studiją instrumentu. Ringo Starr paprastai užtikrino tvirtą, vienodą ritmą, o Paulas McCartney ir George'as Harrisonas kūrė žemą bosinį pokalį ir droną, ant kurio statoma visa daina.
Muzikinė struktūra
"Tomorrow Never Knows" yra palyginti paprastos harmoninės struktūros — daugiausia paremta vienu ar keliais kartojančiais akordais ir dronu, įkvėpimu čia tapo Indijos klasikinės muzikos idėja apie pastovų toninį pagrindą. Ritmas yra stabilus ir monotoniškas, o tekstūra gaunama iš sluoksniuotų kasetinių kilpų, elektroninių ir atbulinių gitaros fragmentų bei Lennono procesuoto balso.
Įtaka ir palikimas
"Tomorrow Never Knows" laikoma vienu svarbiausių roko eksperimentinės muzikos pavyzdžių ir reikšmingu momentu, kai popmuzika ėmė naudoti studiją kaip kūrybinį instrumentą. Daina prisidėjo prie psichodelinės muzikos vystymosi ir padarė įtaką vėlesnei elektronikinei, ambient ir eksperimentinei muzikai. Jos novatoriški sprendimai — tape loops, vokalo apdorojimas per Leslie, atbulinis įrašymas — tapo pavyzdžiu daugeliui atlikėjų ir prodiuserių, dirbusių su garso eksperimentais.
Koveriai ir versijos
Dainą taip pat įrašė kiti atlikėjai ir grupės įvairiomis interpretacijomis — nuo artimų originalui psych-rock versijų iki radikaliai perdirbtų elektroninių aranžuočių. Dešimtajame dešimtmetyje pasirodė šokių koverio versija, o per kelis dešimtmečius "Tomorrow Never Knows" tapo dažnai koverinamu kūriniu koncertuose bei studijiniuose perdirbimuose, rodydama savo universalumą ir laikui nepavaldų kūrybinį potencialą.
Ši daina dažnai minima kaip pavyzdys, kada popscena peržengė tradicinės įrašų technologijos ribas ir parodytė, kad net komercinė grupė gali sistemingai eksperimentuoti bei keisti muzikos vystymosi kryptis.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas parašė dainą "Tomorrow Never Knows" (liet. "Rytoj niekada nežinai")?
A: Džonas Lenonas parašė dainą "Tomorrow Never Knows".
K: Koks buvo dainos įkvėpimo šaltinis?
A: Dainos įkvėpimo šaltinis buvo "The Psychedelic Experience", kuri pritaikė Tibeto mirusiųjų knygą naudoti kaip LSD "vartotojo vadovą".
K: Kada ji buvo išleista?
A: Daina buvo išleista 1966 m. "The Beatles" albume "Revolver".
K: Iš kur kilo pavadinimas?
A: Pavadinimas kilo iš Ringo Starro, vieno iš Johno Lennono grupės draugų, kuris garsėjo keistais, bet įžvalgiais komentarais apie gyvenimą.
K: Kaip jie sukūrė garsą, panašų į vienuolių giedojimą?
A: Tikrų vienuolių giedojimo įrašyti nepavyko, todėl Lennono balsas buvo įgarsintas per specialų garsiakalbį, vadinamą "Leslie" garsiakalbiu, kad skambėtų tarsi balsas, sklindantis nuo kalno viršūnės.
K: Kokie kiti garsai buvo naudojami įraše?
A: Įraše buvo naudojami ir kiti garsai, tarp jų - vis iš naujo grojančios juostos kilpos ir sitaras.
K: Ar dar kas nors įrašė šią dainą?
A: Taip, kiti atlikėjai yra įrašę savo šios dainos versijas, įskaitant šokių koverį, kuris pasirodė 1990-aisiais.
Ieškoti