Tritylodontidai (tritilodontai) — žinduoliams artimi, augalėdžiai kinodontai
Tritylodontidai (tritilodontai) — žinduoliams artimi kinodontai: nuo triušio iki bebro dydžio, augalėdžiai, trijų gumburų dantys, paplitę nuo triaso iki kretos.
Tritilodontai buvo maži ir vidutinio dydžio į žinduolius panašūs kinodontai, kurių kūno dydis svyravo nuo triušio iki bebro. Jie priklausė specializuotai, augalėdžių mitybos linkme išsivysčiusiai terapsidų linijai ir dažnai buvo jautrūs ekologiniams pokyčiams savo aplinkoje.
Filogenija ir laiko tarpas
Tritilodontai buvo paskutinė sinapsidų, nesusijusių su žinduoliais, šeima. Viena iš paskutinių atsiradusių kinodontų linijų – Tritylodontidae šeima, kilusi iš Cynognathus panašaus kinodonto. Jie atsirado vėlyvuoju triaso periodu ir išliko per juros periodą iki kreidos vidurio. Tai daro juos ilgiausiai išlikusia nemedžiojamųjų terapsidų grupe – liudijimas apie jų ekologinį sėkmingumą tuo metu.
Morfologija ir dantų sandara
Tritilodontų dantų struktūra yra jų pavadinimo šaltinis: jų krūminiai dantys turėjo tris gumburus (iškilimus), tad lotyniškas pavadinimas reiškia "trys iškilimai". Šie dantys buvo sudėtingi ir pritaikyti augalinės medžiagos malimui ir šlifavimui. Dantys išdėstyti taip, kad žandikaulio judesys buvo ne tik vertikalus, bet ir propalinis (pirmyn-atgal), todėl maistas buvo efektyviai sutraiškomas tarp dantų keterų.
Tritilodontai turėjo ryškias, dažnai išsiplėtusias kandžias, kurios galėjo būti pritaikytos graužti ir nupjauti augaliją. Tuo tarpu jie, kaip nurodoma, neturėjo iltinių dantų — vietoje jų dominavo kandžiai ir specializuoti skruostų (krūminiai) dantys. Kai kurių rūšių kandžiai buvo panašūs į graužikų kandžius, kas leidžia manyti, kad jie aktyviai gniauždavo stiebus ir kietesnes augalines dalis.
Mityba ir ekologija
Tritilodontai buvo žolėdžiai ir minta įvairia augalija, pavyzdžiui, stiebais, lapais ir šaknimis. Jų dantų ir žandikaulio mechanika rodė, kad maistas buvo malamas ir šlifuojamas, o ne plėšomas. Dėl tokių specializacijų jie užėmė nišas, kuriose dominavo augalinis maistas ir kur konkurencijos su mėsėdžiais ar vabzdžiaėdžiais buvo mažiau.
Gyvenimo būdas ir fiziologija
Yra daug požymių, kad tritlodontai galėjo būti šiltakraujai: kaulų struktūra ir augimo greitis, fosilijų buvimas įvairiuose klimatuose bei jos ilgalaikė išlikimo sėkmė rodo aktyvų metabolizmą. Kai kurie mokslininkai taip pat svarsto, kad jie galėjo turėti plaukus (patoriaus šilumos izoliacijai), nors tiesioginių pėdsakų plaukuotumo fosilijose yra retai.
Geografinis pasiskirstymas ir fosilijos
Tritilodontų fosilijų rasta Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Eurazijoje, o jų pasiskirstymas leidžia manyti, kad jie galėjo gyventi beveik visame pasaulyje, įskaitant ir Antarktidą tuo metu, kai klimate ten buvo palanki augalija. Daugumos rūšių liekanos suteikia duomenų apie jų kūno dydį, kaukolės formą ir dantų morfologiją.
Konkurencija su žinduoliais ir išnykimas
Per juros amžių tritilodontai ilgą laiką neturėjo tiesioginės konkurencijos, nes dauguma kitų į žinduolius panašių tipų buvo mėsėdžiai arba vabzdžiaėdžiai. Tačiau, kaip pastebėjo kai kurie tyrėjai—pvz., Kermackas—atsiradus multituberkuliatams (multituberkuliatai, kilę viduriniame juros periode), prasidėjo tiesioginė konkurencija dėl augalinės maisto bazės. Galutinai multituberkuliatai, kaip specializuoti žinduoliai su daugybinėmis krūminėmis sąkandžio plokštelėmis, ilgainiui nustūmė tritlodontus ir pakeitė jų ekologines nišas.
Pagrindiniai taksonai ir įvairovė
Tritylodontidae apėmė kelias žinomas gentis ir rūšis, tarp kurių yra tiek mažesni formatai, tiek stambesni atstovai su gerai išvystytais krūminiais dantimis. Jų anatomija rodo laipsnišką pritaikymą augalinei mitybai ir įvairią ekologinę strategiją — nuo smulkių krūmų graužikų analogų iki stambesnių augalėdžių formų.
Apibendrinant: tritlodontai buvo vieni sėkmingiausių ne žinduoliams priklausančių terapsidų – ilgai išlikusi, specializuota, daugiausia augalėdė grupė, kuri savo dantų ir žandikaulio mechanika buvo pritaikyta efektyviam augalinės medžiagos apdorojimui. Jų pabaiga, greičiausiai, susijusi su naujai atsiradusiomis konkurentėmis žinduolių grupėmis, ypač multituberkuliatais.
Kayentatherium kaukolė
Kayentatherium dantys
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo tritlodontai?
A: Tritilodontai buvo maži ir vidutinio dydžio į žinduolius panašūs kinodontai. Jie buvo įvairaus dydžio - nuo triušio iki bebro, o jų dantys turėjo tris iltis (iškilimus), nuo kurių ir kilo jų pavadinimas.
K: Kuo maitinosi tritlodontai?
A: Tritylodontai buvo žolėdžiai, kramtė augaliją, pavyzdžiui, stiebus, lapus ir šaknis. Jie neturėjo iltinių dantų, tik kandžius ir skruostikaulius. Žandikaulis veikė šlifuojant pirmyn ir atgal, maistą smulkinant tarp dantų keterų.
K: Kiek laiko išgyveno tritlodontai?
Atsakymas: Tritilodontai iš visų neporakanopių terapsidų išgyveno ilgiausiai. Jie atsirado vėlyvuoju triaso periodu ir išsilaikė per juros periodą iki kreidos vidurio.
Klausimas: Ar tritilodontai buvo šiltakraujai?
Atsakymas: Remiantis visame pasaulyje, įskaitant Antarktidą, rastomis fosilijomis, labai aišku, kad tritlodontai buvo šiltakraujai gyvūnai.
K: Kas yra daugialąsčiai?
A: Multituberkuliantai yra žinduoliai, kurie turi nemažai panašumų su tritlododais (kurie nepriklauso žinduolių linijai).
K: Kada atsirado daugialąsčiai?
A: Multituberkuliatai atsirado viduriniojo juros periodo metu.
K: Kaip multituberkuliatai išstūmė ankstesnes grupes, pavyzdžiui, tritonius?
Atsakymas: Atsiradus multituberkuliatams, jie tiesiogiai konkuravo su ankstesnėmis grupėmis, tokiomis kaip tritoldai, ir galiausiai juos nustelbė dėl konkurencijos trūkumo iš kitų į žinduolius panašių tipų, kurie tuo metu buvo arba mėsėdžiai, arba vabzdžiaėdžiai, kaip teigiama Kermako išvadoje .
Ieškoti