Uniform Resource Locator (URL) yra internetinio adreso forma, kuri nurodo, kaip rasti ir pasiekti konkretų išteklių tinkle. URL susideda iš teksto simbolių (raidžių, skaičių ir specialių ženklų) ir leidžia naršyklei arba kitai programai iš kito kompiuterio (žiniatinklio serverio) internete paimti ir parodyti tam tikrą išteklių — dažniausiai žiniatinklio puslapį). Vartotojai URL paprastai įveda į naršyklės adreso juostą arba pasiekia spustelėdami nuorodą, esančią tinklalapyje. standartinės formos URL leidžia skirtingoms programoms suprasti, kur ir kaip kreiptis dėl to ištekliaus.

Ką sudaro URL

Tipinis URL gali turėti kelias dalis. Žemiau pateikiami pagrindiniai komponentai su paaiškinimais:

  • Protokolas. Tai nurodo, kokiu būdu turi būti atliekamas ryšys — dažniausiai hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP). Taip pat gali būti HTTPS (saugus HTTP), FTP, mailto ir kt.
  • Atskyrimo simboliai: :// — jie skiria protokolą nuo likusios adreso dalies.
  • Kito kompiuterio pavadinimas arba adresas. Dažniausiai tai domeno vardas (pvz., www.example.com) arba tiesiog IP adresas. Vardai dažnai prasideda www. (tai reiškia World Wide Web), tačiau administratorius gali pasirinkti ir kitą vardą.
  • Uostas (port) — kartais po domeno nurodomas dvitaškis su numeriu (pvz., :8080), nurodantis tinklo prievadą; jei neužrašytas, naudojamas protokolui numatytas numatytasis prievadas (pvz., 80 HTTP, 443 HTTPS).
  • Kelias (path) — nurodo dokumento ar scenarijaus vietą serveryje (pvz., /folder/page.html).
  • Klausimo ženklo (?) ir už jo einantys užklausos parametrai (query string) — perduoda papildomus parametrus scenarijams, pvz., ?id=123&sort=asc.
  • Fragmentas (po #) — lokalus nuorodos taškas dokumente (pvz., #section2), kurį naršyklė naudoja eiti į tam tikrą puslapio vietą.
  • Vartotojo vardas ir slaptažodis — gali būti pateikiami URL pradžioje (pvz., user:pass@host), tačiau tai yra nesaugu ir rekomenduojama vengti.

Pavyzdys ir išskaidymas

Šio puslapio URL adresas yra https://simple.wikipedia.org/w/index.php?title=Uniform_Resource_Locator.

  • https yra protokolas — saugus HTTP, naudojantis šifravimą
  • simple.wikipedia.org yra interneto svetainė (domeno vardas)
  • /w/index.php yra scenarijaus (skripto) kelias — šis scenarijus gauna parametrus, pvz., title=Uniform_Resource_Locator

Santykiniai ir absoliutūs URL

Yra dvi URL formos:

  • Absoliutūs URL (pilni) nurodo visą kelią, įskaitant protokolą ir domeną — tokį galima dalytis bet kur ir jis veiks nepriklausomai nuo konteksto.
  • Santykiniai URL nurodo kelią, pradedant nuo serverio failų struktūros arba esamo dokumento vietos (pvz., /wiki/URL). Santykiniai URL tinka tada, kai naršyklė arba kita programa gali iš konteksto sužinoti trūkstamas dalis (domeną ir protokolą).

Specifinės detalės ir geros praktikos

  • URL yra URI. URI reiškia vienodas išteklių identifikatorius, o URL yra viena URI rūšis — ji ne tik identifikuoja, bet ir nurodo būdą, kaip pasiekti išteklių. Praktikoje dažnai vartojami abu terminai, tačiau URL akcentuoja vietą ir priemonę.
  • Ne ASCII simboliai (pvz., lietuviški raidės) domenuose naudojami per Punycode, o URL dalyse — per procentinį užkoduotimą (percent-encoding). Pvz., tarp vietų ir simbolių URL gali būti užkoduoti kaip %20 vietoje tarpų.
  • Saugumas: vengti vartotojo ir slaptažodžio įrašymo į URL; rinkitės HTTPS prieigos protokolą, kad būtų užtikrintas duomenų šifravimas ir autentiškumas.
  • Normalizavimas ir kanoniniai URL: svetainėse rekomenduojama turėti vieną kanoninį (standartinį) adresą kiekvienam turinio vienetui (pvz., persiųsti HTTP į HTTPS arba pašalinti nereikalingus parametrus), kad išvengtumėte dubliavimo paieškos sistemose.
  • Yra ir kitokios URL rūšys: mailto: el. paštui, data: tiesioginiam duomenų įterpimui ir kt. Ne visi URL nurodo tinklo vietą — kai kurie identifikuoja išteklius kitais būdais.

Trumpas santrauka

URL — tai žmogui skaitomas ir mašinai suprantamas adresas, nurodantis, kur internete yra konkretus išteklius ir kaip prie jo prisijungti. Jis susideda iš protokolo, hosto (domeno arba IP), galimo prievado, kelio, užklausos parametrų ir fragmento. Žinodami šias dalis, galime geriau suprasti, kur nukreipia nuoroda ir kaip su ja dirbti saugiai bei efektyviai.