Televizorius: apibrėžimas, istorija, tipai ir technologijos

Sužinokite viską apie televizorių: apibrėžimas, istorija, tipai ir naujausios technologijos — nuo CRT iki plokščių ir išmaniųjų TV.

Televizorius (dar vadinamas televizoriumi) - tai aparatas su ekranu. Televizoriai priima transliavimo signalus ir paverčia juos vaizdais ir garsu. Žodis "televizija" kilęs iš žodžių tele (graikiškai - toli) ir vision (regėjimas).

Kartais televizorius gali atrodyti kaip dėžė. Senesniuose televizoriuose didelis katodinių spindulių vamzdis buvo įdėtas į didelį medinį rėmą ir stovėjo ant grindų kaip baldas. Naujesni televizoriai yra daug lengvesni ir plokštesni.

Televizorius gali rodyti daugelio televizijos tinklų vaizdus. Televizijos programoms žiūrėti taip pat galima naudoti kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius.

Televizija buvo išrasta 1920 m., tačiau įranga buvo brangi, o vaizdas - prastas. Šeštajame dešimtmetyje šios problemos buvo išspręstos ir televizoriai tapo plačiai paplitę.

Iš pradžių visi televizoriai naudojo anteną (arba anteną). Ji priimdavo televizijos programas iš transliuojančiųjų stočių. Televizijos stotis galėjo būti už daugybės mylių ar kilometrų ir vis tiek būti priimama. Televizoriai taip pat gali rodyti filmus iš VCD ir DVD grotuvų arba magnetofonų. Kabelinė ir palydovinė televizija vienu metu gali transliuoti daugiau programų nei transliacijos. Vaizdo žaidimų konsolės jungiamos prie daugumos šiuolaikinių televizorių. Kai kurie kompiuteriai taip pat gali naudoti televizorių kaip kompiuterio monitorių.

Visi televizoriai turi ekranus, kuriuose rodomas vaizdas. Iki šeštojo dešimtmečio jie paprastai būdavo "juodai balti", todėl viskas atrodė pilka, tačiau visi šiuolaikiniai televizoriai rodo spalvas. Dauguma XX a. ekranų taip pat turėjo užapvalintus kampus. Taip yra todėl, kad televizorių ekranai buvo katodinių spindulių vamzdžiai. Tai tarsi sunkūs stikliniai indai, kurių viena pusė yra išgaubta ir sudaro ekraną.

Šiandien įprasti yra plokšti ekranai. Paprastai tai plokšti stačiakampiai tiesiais kraštais. Šis pailgas stačiakampis labiau primena kino teatro ekrano formą. Tai vadinama plačiaekraniu ekranu. Jei plačiaekranis televizorius būtų 30 cm aukščio, jo plotis būtų 53 cm. Kad tai veiktų geriausiai, televizijos laidos taip pat turi būti kuriamos plačiaekranės. Plačiaekraniai televizoriai vis dar gali būti bet kokio dydžio, tačiau jų forma yra tokia pati plačiaekranė.

XXI a. pradžioje skaitmeninė televizija taip pat tapo labiau paplitusi nei analoginė.

Istorija ir svarbūs etapai

Televizijos vystymasis prasidėjo XX a. pradžioje. Buvo keli svarbūs etapai ir išradėjai, prisidėję prie technologijos, pavyzdžiui, mechaninės televizijos eksperimentai 1920–1930 m. ir vėliau pereiga prie visiškai elektroninės sistemos. Per kelis dešimtmečius televizija perėjo nuo juodai baltos prie spalvotos, o vėliau — nuo analoginės prie skaitmeninės transliacijos.

1950–1960 m. televizoriai tapo masiniais prietaisais — sumažėjo kaina, pagerėjo vaizdo kokybė ir pradėtos reguliarios transliacijos. Vėlesniais dešimtmečiais atsirado spalvota televizija, palydoviniai ir kabeliniai tinklai, o XX a. pabaigoje pradėjo plisti plokšti ekranai ir skaitmeninė transliacija.

Ekranų tipai ir technologijos

Šiuolaikiniai televizoriai gaminami naudojant skirtingas ekranų technologijas. Pagrindinės jų savybės:

• CRT (katodinių spindulių vamzdis) – tradiciniai seni televizoriai su išgaubtu stiklu; dideli ir sunkūs.
• LCD (skystųjų kristalų) – plokščias ekranas, dažnai apšviečiamas iš nugaros (CCFL arba LED apšvietimas).
• LED – iš esmės LCD su LED foniniu apšvietimu; gali būti edge-lit arba full‑array su lokaliniu pritemdymu, geresnis kontrastas ir energijos taupymas.
• OLED – kiekvienas pikselis šviečia savarankiškai, todėl pasiekiamas puikus juodos spalvos lygis, geros žiūrėjimo kampų savybės ir itin kontrastingas vaizdas.
• QLED – „Quantum Dot“ technologija, tobulina spalvų sodrumą ir ryškumą (dažnai naudojama kartu su LED apšvietimu).
• Plazma – anksčiau populiari dėl gero kontrasto ir spalvų, dabar beveik nebenaudojama.
• MicroLED – nauja, modulio tipo technologija, kuri žada aukštą ryškumą, ilgą tarnavimo laiką ir gerą kontrastą be degimo problemų.

Raiška, dažnis atnaujinimo ir vaizdo kokybė

Televizorių raiška žymi, kiek detalių vaizde gali būti rodoma. Dažniausiai sutinkamos:

• SD (standartinė) – senesniems siuntimams ir raidos etapams.
• HD (720p) – bazinė aukštesnė raiška.
• Full HD (1080p) – daugelio TV ir filmų standartas XX a. pabaigoje / XXI a. pradžioje.
• 4K UHD (2160p) – žymiai didesnė detalė, dabar dažnai naudojama filmuose, žaidimuose ir transliacijose.
• 8K – labai didelė raiška, kurią palaipsniui diegia gamintojai ir turinio kūrėjai.

Be raiškos, svarbūs ir kiti parametrai: atnaujinimo dažnis (60 Hz, 120 Hz, 240 Hz), atsako laikas, spalvų gama, kontrasto santykis ir HDR palaikymas (pvz., HDR10, Dolby Vision), kurie gerina dinaminį diapazoną ir spalvų detalumą.

Ryšio būdai ir šaltiniai

Televizoriai priima signalus įvairiais būdais:

• Antenos – tradicinis būdas priimti laisvai transliuojamas programas.
• Kabelinė ir palydovinė televizija – daug kanalų ir mokamos paslaugos.
• Skaitmeninis kietasis priėmimas – DVB-T/DVB-T2 (antžeminė skaitmeninė), DVB-C (kabelinė), DVB-S/S2 (palydovinė).
• HDMI, USB, Ethernet, Wi‑Fi ir Bluetooth – prijungimui prie grotuvų, kompiuterių, žaidimų konsolių, išorinių standžių diskų ir garso sistemų.
• Srautinės (streaming) paslaugos – dauguma „Smart TV“ leidžia žiūrėti turinį iš interneto per programas (Netflix, YouTube, kt.).

Priedai, funkcijos ir „Smart TV“

Daugelis šiuolaikinių televizorių turi integruotas išmaniąsias funkcijas: programėles, naršykles, balsinį valdymą, integraciją su išmaniuoju namu. Kitos svarbios savybės:

• Garso kokybė ir garso sistemos palaikymas (garso juostos, imtuvai)
• Žaidėjams svarbios funkcijos: mažas input lag, VRR (kintamas kadrų dažnis), ALLM (automatinis žaidimų režimas), HDMI 2.1
• Įrašymo funkcijos per USB arba tinklą, laiko peržiūra (time-shift)
• Ekrano kalibravimo parinktys — ryškumo, kontrasto, spalvų temperatūros reguliavimas geresnei vaizdo kokybei

Dydis, formato pasirinkimas ir montavimas

Televizoriai parduodami įvairių dydžių – nuo mažų 24–32 colių iki didelių 55, 65, 75 colių ir daugiau. Pasirinkimas priklauso nuo žiūrėjimo atstumo ir kambario dydžio. Plačiaekraniai formatai (16:9) yra labiausiai paplitę; kino ir kai kurie modernūs turiniai gali būti rodomi platesniu formatu.

Montavimo galimybės: ant stovo, ant spintelės ar ant sienos su specialiu laikikliu. Sieninis montavimas leidžia sutaupyti vietos ir dažnai pagerina kambario estetiką.

Energetika, priežiūra ir sauga

Televizorių energijos suvartojimas priklauso nuo ekrano technologijos ir dydžio: OLED ir LED paprastai yra taupesni už CRT ar plazmą. Rekomenduojama reguliariai valyti ekraną minkšta šluoste, vengti aštrių cheminių valiklių ir saugoti įrenginį nuo drėgmės bei didelio karščio. Elektronikos atliekos turi būti tvarkomos pagal vietos taisykles — senų televizorių negalima išmesti kaip paprastų šiukšlių dėl kenksmingų medžiagų.

Ateities tendencijos

Ateityje tikėtina didesnė 4K/8K raiškos plėtra, plačiau diegiama OLED ir MicroLED technologija, geresnis integruotas dirbtinis intelektas bei išmanesnės vartotojo sąsajos. Srautinės platformos ir toliau formuos turinio vartojimą, o žaidimų ir interaktyvių paslaugų poreikis skatins technologijų evoliuciją (pvz., greitesnės sąsajos, mažesnis vėlinimas).

Santrauka

Televizorius — tai prietaisas, kuris per daugelį dešimtmečių išsivystė nuo didelių juodai baltų dėžių su katodiniu spindulių vamzdžiu iki plonų, spalvingų ir išmanių ekranų. Šiuolaikiniai modeliai siūlo įvairias technologijas, dideles raiškas, daug prijungimo galimybių ir integruotas interneto paslaugas, todėl televizorius tampa ne tik laisvalaikio, bet ir daugiafunkciu namų pramogų centru.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra televizorius?

K: Iš kur kilęs žodis "televizija"?

K: Kaip atrodė senesni televizoriai?

K: Ką gali rodyti šiuolaikiniai televizoriai?

K: Kokios spalvos buvo XX a. pradžios ekranai?

K: Kada skaitmeninis perdavimas tapo labiau paplitęs nei analoginis?

Paieška pagal raidę