Televizorius

Televizorius (dar vadinamas televizoriumi) - tai aparatas su ekranu. Televizoriai priima transliavimo signalus ir paverčia juos vaizdais ir garsu. Žodis "televizija" kilęs iš žodžių tele (graikiškai - toli) ir vision (regėjimas).

Kartais televizorius gali atrodyti kaip dėžė. Senesniuose televizoriuose didelis katodinių spindulių vamzdis buvo įdėtas į didelį medinį rėmą ir stovėjo ant grindų kaip baldas. Naujesni televizoriai yra daug lengvesni ir plokštesni.

Televizorius gali rodyti daugelio televizijos tinklų vaizdus. Televizijos programoms žiūrėti taip pat galima naudoti kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius.

Televizija buvo išrasta 1920 m., tačiau įranga buvo brangi, o vaizdas - prastas. Šeštajame dešimtmetyje šios problemos buvo išspręstos ir televizoriai tapo plačiai paplitę.

Iš pradžių visi televizoriai naudojo anteną (arba anteną). Ji priimdavo televizijos programas iš transliuojančiųjų stočių. Televizijos stotis galėjo būti už daugybės mylių ar kilometrų ir vis tiek būti priimama. Televizoriai taip pat gali rodyti filmus iš VCD ir DVD grotuvų arba magnetofonų. Kabelinė ir palydovinė televizija vienu metu gali transliuoti daugiau programų nei transliacijos. Vaizdo žaidimų konsolės jungiamos prie daugumos šiuolaikinių televizorių. Kai kurie kompiuteriai taip pat gali naudoti televizorių kaip kompiuterio monitorių.

Visi televizoriai turi ekranus, kuriuose rodomas vaizdas. Iki šeštojo dešimtmečio jie paprastai būdavo "juodai balti", todėl viskas atrodė pilka, tačiau visi šiuolaikiniai televizoriai rodo spalvas. Dauguma XX a. ekranų taip pat turėjo užapvalintus kampus. Taip yra todėl, kad televizorių ekranai buvo katodinių spindulių vamzdžiai. Tai tarsi sunkūs stikliniai indai, kurių viena pusė yra išgaubta ir sudaro ekraną.

Šiandien įprasti yra plokšti ekranai. Paprastai tai plokšti stačiakampiai tiesiais kraštais. Šis pailgas stačiakampis labiau primena kino teatro ekrano formą. Tai vadinama plačiaekraniu ekranu. Jei plačiaekranis televizorius būtų 30 cm aukščio, jo plotis būtų 53 cm. Kad tai veiktų geriausiai, televizijos laidos taip pat turi būti kuriamos plačiaekranės. Plačiaekraniai televizoriai vis dar gali būti bet kokio dydžio, tačiau jų forma yra tokia pati plačiaekranė.

XXI a. pradžioje skaitmeninė televizija taip pat tapo labiau paplitusi nei analoginė.

Senas nešiojamasis televizorius

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra televizorius?

A: Televizorius (dar vadinamas televizijos imtuvu, televizoriumi arba tiesiog televizoriumi, televizoriumi, televizoriaus imtuvu arba televizoriumi) - tai įrenginys su ekranu arba lęšių rinkiniu, kuris priima transliavimo signalus ir keičia juos į vaizdą ir garsą.

K: Iš kur kilęs žodis "televizija"?

A: Žodis "televizija" kilęs iš žodžių tele (graikiškai - toli) ir vision (regėjimas).

K: Kaip atrodė senesni televizoriai?

A: Senesni televizoriai turėjo didelį katodinių spindulių kineskopą dideliame mediniame rėme ir stovėjo ant grindų kaip baldas.

K: Ką gali rodyti šiuolaikiniai televizoriai?

A: Šiuolaikiniai televizoriai gali rodyti daugelio televizijos tinklų vaizdus, filmus iš VCD ir DVD grotuvų arba magnetofonų, kabelinės ir palydovinės televizijos programas, vaizdo žaidimų konsoles, kompiuterius, naudojamus kaip monitoriai, ir t. t.

K: Kokios spalvos buvo XX a. pradžios ekranai?

A: XX a. pradžioje ekranai dažniausiai buvo juodai balti, todėl viskas atrodė pilka.

K: Kokios formos yra dauguma šiuolaikinių ekranų? A.: Dauguma šiuolaikinių ekranų yra plokšti ekranai, kurie paprastai yra plokšti stačiakampiai su tiesiomis briaunomis. Šis pailgas stačiakampis labiau primena kino teatro ekrano formą, kuri vadinama plačiaekraniu ekranu.

K: Kada skaitmeninis perdavimas tapo labiau paplitęs nei analoginis?

A: Skaitmeninis perdavimas tapo labiau paplitęs nei analoginis XXI a. pradžioje.