Regėjimas: kas tai? Apibrėžimas, regos sistema ir suvokimas

Sužinokite, kas yra regėjimas: regos sistema, regimasis suvokimas ir kaip formuojami vaizdai — aiškiai, suprantamai ir įdomiai. Skaitykite dabar!

Regėjimas (dar vadinamas matais arba regimuoju pojūčiu) yra vienas iš pojūčių. Turėti regėjimą reiškia gebėti matyti — gauti ir interpretuoti šviesos informaciją apie aplinką. Matymas suteikia gyvūnams žinių apie pasaulį, leidžia orientuotis, rasti maistą, vengti pavojų ir bendrauti. Kai kurie paprasti gyvūnai gali atskirti tik šviesą nuo tamsos, tačiau daugumos stuburinių gyvūnų regos sistema geba formuoti aiškius vaizdus, atpažinti formas, judesį ir spalvas.

Gebėjimą interpretuoti akis pasiekiančią matomos šviesos informaciją vadiname regimuoju suvokimu. Regėjimo procesas apima fiziologinius elementus (akių ir nervų struktūras) bei smegenų funkcijas, kurios transformuoja šviesos signalus į prasmingą suvokimą. Regėjimui būtini komponentai ir jų sąveika sudaro regos sistemą, o pats regėjimo procesas priklauso nuo tinkamo regėjimo anatomijos ir funkcijos.

Regos sistemos pagrindiniai komponentai

• Išorinės akių dalys: vokai, blakstienos ir ašarų sistema saugo ir sudrėkina akies paviršių.
• Kaukolės priekinė dalis: rainelė, ragena ir lęšiukas reguliuoja, kiek šviesos patenka į akį.
• Tinklainė (retina): vidinė akies siena, kurioje yra fotoreceptoriai — šviesai jautrios ląstelės: stiebai (ryškumui) ir kūgeliai (spalvoms).
• Optinis nervas: perduoda elektrinius signalus iš tinklainės į smegenis.
• Vizualiniai keliai ir smegenys: optinis kiautas, talamas (lateral geniculate nucleus) ir smegenų žievės sritis, ypač pakaušio (vizualinis) žievė, kur vyksta signalų apdorojimas.

Kaip vyksta regėjimas — paprastai

• Į akį patenka šviesa, kuri pereina per rageną ir lęšiuką.
• Lęšiukas sufokusuoja šviesą ant tinklainės.
• Fotoreceptoriai (stiebai ir kūgeliai) paverčia šviesos signalą į elektrinį impulsą.
• Impulsai keliauja per tinklainės neuronus iki ganglijų ląstelių, kurių aksonai sudaro optinį nervą.
• Smegenys perdirba signalus: formuojami kontrastai, aptinkamas judesys, atpažįstami objektai ir spalvos.

Suvokimas: ką mes matome

Regėjimas nėra vien tik ryškių vaizdų formavimas — tai sudėtingas suvokimo procesas. Jis apima:

• Spalvų matymą: kūgeliai leidžia atskirti spalvas ir jų atspalvius.
• Gylio ir atstumo pojūtį: binokulinė rega (dvi akys) suteikia informacijos apie atstumą ir trimatę erdvę.
• Judesio aptikimą: specialios smegenų sritys jautriai reaguoja į judėjimą.
• Formų ir atpažinimo gebėjimus: smegenys sujungia vizualinę informaciją su atmintimi ir kitais jutimais.

Skirtumai tarp gyvūnų

Regos sistemos struktūra ir gebėjimai labai skiriasi tarp rūšių. Kai kurie svarbūs pavyzdžiai:

• Vabzdžiai turi sudėtines akis, kurios puikiai aptinka judesį ir greitus pokyčius.
• Kiti gali matyti ultravioletinę šviesą ar poliarizuotą šviesą, ko žmonės nemato.
• Gyvūnų, gyvenančių naktį, tinklainė turi daugiau stiebų, todėl jie geriau mato tamsoje.

Dažniausi regos sutrikimai ir prevencija

Dažniausi su regėjimu susiję sutrikimai yra trumparegystė (miopija), toliaregystė (hiperopija), astigmatizmas, katarakta, glaukomos ir tinklainės pažeidimai. Regėjimo tikrinimas (pvz., akies optotipo testas, oftalmoskopija) ir reguliarus akių gydytojo (oftalmologo arba akušerio) patikrinimas padeda laiku nustatyti problemas. Prevencijos priemonės: tinkama apšvietimo ir darbo poza, akių apsauga nuo traumos, reguliarios pertraukos prie ekranų ir sveika mityba, turinti antioksidantų bei vitaminų.

Regėjimo svarba

Regėjimas yra pagrindinis jutimas daugeliui rūšių, o žmonėms — pagrindinis informacijos šaltinis apie aplinką. Geras regėjimas pagerina kasdienį gyvenimą, saugumą ir bendravimą. Svarbu prižiūrėti akis, laiku gydyti ligas ir, prireikus, naudoti korekcinius akinius ar kitus gydymo metodus, kad būtų išsaugotas arba pagerintas regėjimas.

Paieška pagal raidę