Optinė apgaulė
Optinė iliuzija (dar vadinama regėjimo iliuzija) - tai iliuzija, rodanti vaizdus, kurie skiriasi nuo įprastos tikrovės.
Akies surinkta informacija apdorojama smegenyse, kad susidarytų suvokimas. Tai normalu, tačiau tokiais atvejais vaizdas nesutampa su fiziniu stimulo šaltinio matavimu.
Yra trys pagrindiniai regėjimo iliuzijų tipai:
- tiesioginės optinės iliuzijos, sukuriančios vaizdus, kurie skiriasi nuo juos sudarančių objektų.
- fiziologinės iliuzijos: tai per didelio ryškumo, spalvos, dydžio, padėties, pasvirimo, judesio, pakreipimo, per didelio stimuliavimo poveikis akims ir smegenims.
- kognityvinės iliuzijos, nesąmoningų išvadų rezultatas (smegenys priima neteisingą sprendimą).
Bendras daugumos iliuzijų paaiškinimas - tai, kaip smegenys apdoroja jutiminius duomenis, kad sukurtų prasmingą suvokimą. Didysis XIX a. psichologas Hermanas fon Helmholcas (Hermann von Helmholtz) suvokimą apibūdino kaip "nesąmoningas išvadas iš jutiminių duomenų ir ankstesnės patirties". Ričardas Gregoris (Richard Gregory) aptarė, kaip smegenys sukuria hipotezę apie tai, kas ten yra, ir kartais hipotezė ne visai pasitvirtina. Jo pateiktas suvokimo modelis - tai jutimo organų duomenų ir ankstesnių žinių bei patirties sąveika.
Niujorko Renselero politechnikos instituto mokslininkas Markas Changizi mano, kad optinės iliuzijos atsiranda dėl "nervinio atsilikimo". Kai šviesa patenka į tinklainę, praeina maždaug viena dešimtoji sekundės dalis, kol smegenys signalą paverčia regimuoju pasaulio suvokimu. Mokslininkai žinojo apie šį atsilikimą ir svarstė, kaip žmonės jį kompensuoja. Kai kurie teigia, kad mūsų motorinė sistema kažkaip modifikuoja judesius, kad kompensuotų vėlavimą.
Changizi teigia, kad žmogaus regos sistema išsivystė taip, kad kompensuotų nervinį vėlavimą, kurdama vaizdus to, kas įvyks po vienos dešimtosios sekundės. Šis numatymas leidžia žmonėms reaguoti į įvykius dabartyje, todėl jie gali atlikti refleksyvius veiksmus, pavyzdžiui, sugauti skriejantį kamuolį, ir sklandžiai manevruoti minioje. Iliuzijos atsiranda, kai mūsų smegenys bando suvokti ateitį, o šis suvokimas neatitinka tikrovės.
Iš esmės Helmholzo, Gregorio ir Changizi idėjos yra panašios. Mes mechaniškai nepaverčiame pojūčių duomenų pasaulio paveikslu, kaip kai kurie manė. Mes naudojame savo smegenis, kad išsiaiškintume, į ką žiūrime. Tam pasitelkiama atmintis ir logika, nors ir labai greitai. Šis procesas yra labai geras, bet ne patikimas. Kai jis nepavyksta, gauname iliuziją.
Grindų plytelės Šventojo Jono Laterano bazilikoje Romoje. Raštas sukuria trimačių dėžių iliuziją.
Optinė iliuzija. Atrodo, kad abu apskritimai juda, kai žiūrovo galva, žiūrėdama į juodą tašką, juda pirmyn ir atgal.
Vienalaikė kontrasto iliuzija. Fonas yra spalvinis gradientas, pereinantis iš tamsiai pilkos į šviesiai pilką. Atrodo, kad horizontali juosta pereina iš šviesiai pilkos į tamsiai pilką, bet iš tikrųjų yra tik vienos spalvos.
Kanizos trikampis
Geltonos linijos yra vienodo ilgio. Spustelėkite paveikslėlio apačioje esantį pavadinimą, kad gautumėte paaiškinimą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra optinė iliuzija?
A: Optinė iliuzija - tai regimasis vaizdas, kuris skiriasi nuo tikrovės. Ji atsiranda, kai akies surinkta informacija apdorojama smegenyse ir sukuria suvokimą, kuris neatitinka fizinio stimulo šaltinio matavimo.
K: Kokios yra trys pagrindinės regos iliuzijų rūšys?
A: Trys pagrindinės regos iliuzijų rūšys yra tiesioginės optinės iliuzijos, fiziologinės iliuzijos ir kognityvinės iliuzijos. Tiesioginės optinės iliuzijos sukuria vaizdus, kurie skiriasi nuo juos sudarančių objektų, fiziologines iliuzijas sukelia pernelyg didelis ryškumo, spalvos, dydžio, padėties, posvyrio ar judesio stimuliavimas, o kognityvinės iliuzijos atsiranda dėl nesąmoningų smegenų daromų išvadų.
Klausimas: Kaip suvokiame daiktus pagal Hermaną fon Helmholcą?
A: Pagal Hermanno von Helmholtzo suvokimo modelį, remdamiesi jutiminiais duomenimis ir ankstesne patirtimi, smegenimis išsiaiškiname, į ką žiūrime. Tam reikia sparčiai naudoti atmintį ir logiką, tačiau kartais tai gali nepavykti ir sukelti iliuziją.
K: Ką Richardas Gregory mano apie tai, kaip mūsų smegenys suvokia daiktus?
A: Ričardas Gregoris mano, kad mūsų smegenys, remdamosi jutiminiais duomenimis ir ankstesnėmis žiniomis bei patirtimi, kuria hipotezę apie tai, kas ten yra, ir dėl to kartais gali priimti neteisingus sprendimus, kurie sukelia iliuziją.
K: Kaip Markas Changizi mano, kas sukelia optines iliuzijas?
A: Markas Changizi mano, kad optinės iliuzijos atsiranda dėl "nervinio vėlavimo", kai šviesa patenka į tinklainę, tačiau smegenims prireikia vienos dešimtosios sekundės, kad ją paverstų regimuoju suvokimu. Jis teigia, kad žmonės evoliucionavo taip, kad kompensuotų šį neuroninį vėlavimą, kurdami vaizdinius apie tai, kas įvyks dešimtadaliu sekundės į priekį, o tai kartais gali lemti neteisingą suvokimą ir sukelti iliuziją.
Klausimas: Kaip mokslininkai paaiškina daugumą iliuzinių reiškinių atvejų?
A: Mokslininkai paprastai aiškina, kad dauguma iliuzinių reiškinių atsiranda dėl to, kad mūsų smegenys, apdorodamos jutiminius duomenis, sukuria prasmingą suvokimą, kuris kartais gali būti neteisingas ir dėl to mes matome kažką kitaip nei tikrovėje, todėl susidaro iliuzija.
