Alhazenas arba Alhacenas, arba ibn al-Haythamas (965-1039) buvo šiuolaikinės optikos pradininkas. Kai kas jį taip pat vadina "šiuolaikinio mokslinio metodo pradininku" ir "pirmuoju mokslininku", tačiau kiti mano, kad taip pervertinamas jo indėlis. Alhazeno veikale "Risala fi'l-makan" ("Traktatas apie vietą") aptariamos kūno judėjimo teorijos. Jis teigė, kad kūnas juda nuolat, nebent išorinė jėga jį sustabdo arba pakeičia jo judėjimo kryptį. Jis padėjo pagrindus teleskopinei astronomijai.

Jis buvo arabų musulmonas polimatas, prisidėjęs prie optikos principų, taip pat anatomijos, inžinerijos, matematikos, medicinos, oftalmologijos, filosofijos, fizikos, psichologijos, musulmonų teologijos, regimojo suvokimo. Kartais jis vadinamas al-Basri (arab. البصري) pagal jo gimimo vietą Basros mieste Irake (Mesopotamijoje).

Alhazenas daugiausia gyveno Kaire, Egipte, ir ten mirė sulaukęs 74 metų. Pernelyg pasitikėdamas savo matematinių žinių praktiniu pritaikymu, jis manė galįs reguliuoti Nilo potvynius. Kai šeštasis Fatimidų kalifato valdovas Al-Hakimas bi-Amr Alachas įsakė jam atlikti šią operaciją, jis suprato, kad nesugebės to padaryti, ir pasitraukė iš inžinerinės veiklos. Bijodamas dėl savo gyvybės, apsimetė pamišėliu ir buvo uždarytas į namųareštą. Visą likusį gyvenimą jis visiškai atsidavė moksliniam darbui.

Mokslinis požiūris ir optikos darbai

Alhazenas išgarsėjo ne tik kaip teorikas, bet ir kaip kruopštus eksperimentatorius. Jo didžiausias ir labiausiai įtakingas darbas yra Kitab al-Manazir (Knyga apie opticą), kurioje jis sistemingai nagrinėja šviesos elgesį, regimąjį suvokimą ir akių anatomiją. Jis prieštaravo tada vyraujančiai idėjai, kad regėjimas vyksta todėl, jog akys siunčia spindulius į objektus; vietoje to jis parodė, kad mes matome todėl, jog į akis patenka šviesa, atspindėta nuo daiktų.

Pagrindiniai atradimai ir metodai

  • Eksperimentas ir stebėjimas: Alhazenas pabrėžė kontrolinių eksperimentų svarbą, nuoseklų stebėjimų, hipotezių tikrinimo ir rezultatų patikrinimo procesą — tai yra elementai, kuriuos vėliau pripažins modernus mokslas.
  • Camera obscura (skylės kameros) panaudojimas: jis aprašė, kaip per mažą angą susidaro atvirkštinė ir sumažinta aplinkos vaizdo projekcija — principas, panaudotas vėlesniuose optiniuose įrenginiuose ir fotografijoje.
  • Regėjimo anatomija: Alhazenas išsamiai nagrinėjo akis ir siūlė, kad tinklainė (retina) yra jautri regėjimo organas, o ne lęšis — tai buvo svarbus žingsnis oftalmologijos vystymuisi.
  • Šviesos elgesio dėsniai: jis atliko tyrimus apie atspindį, lūžimą ir šešėlių formavimąsi; skaičiavo, kaip šviesos spinduliai elgiasi įvairiomis sąlygomis ir kaip susidaro vaizdai.
  • Mokslinio metodo žingsniai: Alhazenas akcentavo matematinių skaičiavimų, eksperimento ir teorijos derinį, kritišką požiūrį į autoritetus ir nuoseklią eksperimentų dokumentaciją.

Įtaka ir palikimas

Jo darbai buvo išversti į lotynų kalbą viduramžiais ir per Viduramžių bei Renesanso mokslininkus pasiekė Europa, kur padarė didelę įtaką tokiems tyrėjams kaip Roger Bacon, Witelo ir Johannes Kepler. Alhazeno idėjos apie šviesos ir regimojo suvokimo tyrimą padėjo suformuoti vėlesnę optikos, oftalmologijos ir vizualinės psichologijos raidą.

Trumpa charakteristika

  • Metodas: sistemingas eksperimentavimas + matematika + kritiškas vertinimas.
  • Tema: šviesa, regėjimas, optiniai reiškiniai, akių anatomija, kai kuriais atvejais mechanika ir inžinerija.
  • Asmenybė: tyrinėtojas, kuris po politinio nesusipratimo ir namų arešto paskyrė likusį gyvenimą mokslui.

Alhazenas dažnai minima kaip vienas svarbiausių viduramžių mokslininkų — ne dėl vieno genialaus atradimo, o dėl plačios ir kruopščios tyrimų metodikos bei daugelio praktinių ir teorinių indėlių, kurios suformavo vėlesnės optikos ir eksperimentinio mokslo vystymąsi.