Mesopotamija: Tigro ir Eufrato žemė — istorija, kultūra, išradimai

Atraskite Mesopotamiją — Tigro ir Eufrato civilizaciją: senovės istorija, kultūra, šumerų išradimai, Babilonas, klinio raštas ir pirmieji miestai.

Mesopotamija (senovės graikų kalba Μεσοποταμία – „žemė tarp upių“) yra istorinis regionas Artimuosiuose Rytuose. Jis apėmė didžiąją dalį dabartinio Irako ir dalį dabartinio Irano, Sirijos ir Turkijos. Pavadinime minimos „dvi upės“ – Tigro ir Eufrato upės – sudarė šio regiono gamtines sąlygas ir leido vystytis ankstyvosioms civilizacijoms.

Geografija ir reikšmė

Regioną šiaurės rytuose riboja Zagroso kalnai, o pietryčiuose – Arabijos plynaukštė. Arabų literatūroje ši žemė vadinta Al‑Džazira („sala“), o egiptologas J. H. Breastedas įtraukė ją į „Derlingojo pusmėnulio“ teritoriją. Dėl vaisingų Nilo Delta analogijų ir intensyvios žemdirbystės Mesopotamija dažnai pavadinama „civilizacijos lopšiu“.

Istorinis laikotarpis ir miestai

Mesopotamijos istorija apima kelis tūkstančius metų: nuo ankstyvųjų akmens ir vario amžių per bronzą iki geležies amžiaus. Istoriškai reikšmingi miestai buvo Urukas, Uras, Nipuras, Ninevija ir Babilonas. Iš jų Urukas dažnai laikomas vienu iš pirmųjų tikrųjų miestų, o Babilonas tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu centru vėlesniais laikotarpiais.

Valstybės ir įtakingi valdovai

Pagrindinės teritorinės valstybės buvo Akado karalystė, Trečioji Uro dinastija ir Asirijos imperija. Kai kurie žinomi Mesopotamijos valdovai ir įvykiai:

• Sargonas iš Akado (Sargonas Akado) – Akado karalystės įkūrėjas, vienas ankstyviausių centralizuotos valstybės pavyzdžių.
• Ur‑Nammu – Trečiosios Uro dinastijos karalius, žinomas dėl teisinių nuostatų ir viešųjų statybų.
• Hammurabis – Sukūrė Senąją Babilonijos valstybę ir garsųjį Hammurabio teisyną.
• Asirijos valdovai, tarp jų Tiglatas Pileseras (įvairūs Tiglath‑Pileser karaliai), – stiprino Asirijos karinę galią ir plėtimąsi.

Kultūra, religija ir raštas

Senovės Mesopotamijos visuomenės buvo daugialypės ir poliitės. Dievai ir dievaitės užėmė svarbią vietą: kiekvienas miestas dažniausiai turėjo savo globėją dievą, o religinių kompleksų aukščiausius taškus sudarė ziguratai – terasinės šventyklos. Išlikę literatūros pavyzdžiai, pvz., Gilgamešo epas, atskleidžia mitus, pasaulėžiūrą bei socialines normas.

Apie 3000 m. pr. m. e. šumerai sukūrė raštą, vadinamą klinio raštu. Iš pradžių tai buvo pieštiniai ženklai ant molinių lentelių; vėliau kliniams ženklams susiformavus raštas tapo priemone administracijai, teisei, literatūrai ir mokslo registravimui.

Ekonomika, žemdirbystė ir inžinerija

Žemės ūkis buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis: gyventojai užsiėmė žemdirbyste ir gyvulių auginimu. Svarbiomis ūkio inovacijomis buvo

• drėkinimo sistemų ir kanalų tinklai, leidę naudoti potvynių vandenis ir išplėsti dirbamos žemės plotus;
• potvynių valdymas ir nuotekų bei kanalų statyba;
• valčių ir prekybos kelių naudojimas – intensyvi upinė prekyba (prekyba upėmis).

Tokios inžinerinės priemonės leido susidaryti didelėms miestų bendruomenėms ir specialistų klasei (amatininkams, teisininkams, raštininkams, prekeiviams).

Išradimai ir technologijos

Mesopotamiečiai atliko daugybę svarbių išradimų, kurie turėjo ilgalaikį poveikį pasaulio kultūroms:

• Pirmieji žinomi ratai ir jų pritaikymas: iš pradžių puodžių ratas leido gaminti molinius indus, o vėliau ratą pritaikė transportui (transportui).
• Bronzos apdirbimas, metalurgija ir instrumentai, reikalingi žemės ūkiui, kariuomenei ir amatams.
• Matematika ir astronomija – sukurtos skaičiavimo sistemos (pvz., 60‑takė skaičiavimo sistema), kalendoriai ir laiko matavimas.
• Medicinė, teisės ir administracinė praktika: rašymas (klinis raštas) leido registruoti sandorius, mokesčius ir teisinius sprendimus.

Teisė ir visuomenė

Visuomenė buvo sluoksniuota: egzistavo didikai, valstybės tarnautojai, amatininkai, žemdirbiai ir vergai. Vienas garsiausių teisinių tekstų – Hammurabio teisynas – nustatė sankcijas įvairiems nusikaltimams ir civiliniams ginčams, parodydamas ankstyvą teisės sistemų formavimąsi.

Architektūra ir menas

Miestuose statyti miesto sienos, rūmai, šventyklos, apleisti ar restauruoti ziguratai. Menas atsispindėjo reljefuose, keramikoje, mažosios skulptūros formose ir metalo dirbiniuose. Taip pat plačiai naudota cilindražais raižyta antspaudo technika, kuri atliko dokumentų autentikavimo funkciją.

Ekologinės ir socialinės pasekmės

Drėkinimo sistemų plėtra padidino žemės produktyvumą, bet ilguoju laikotarpiu galėjo sukelti dirvožemio druskingumą ir degradaciją. Politinės kovos dėl vandens bei žemės išteklių dažnai skatino karus bei migracijas, o naujos karinės technologijos – ir regionų subjugaciją.

Paveldas

Mesopotamijos pasiekimai — raštas, teisė, miesto gyvenimas, inžinerija ir mokslas — sudarė pagrindą vėlesniems civilizacijų pasiekimams Vidurio Rytuose ir už jo ribų. Daugelis idėjų ir technologijų (rašymas, rato panaudojimas, matematiniai sprendimai, teisės principai) perduoti vėlesnėms kultūroms ir iki šiol formuoja pasaulio civilizacijų raidą.

Apibendrinant, Mesopotamija buvo dinamiškas, įvairus ir inovatyvus regionas, kuriame gimė daug tolesnei žmonijos raidai svarbių institucijų ir technologijų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Mesopotamija?

K: Kokią rašybą senovėje naudojo šumerai?

K: Kas buvo svarbūs Mesopotamijos istoriniai lyderiai?

K. Kokią technologinę pažangą padarė šumerai?

K: Kur geografiškai yra Mesopotamija?

K: Kuo Mesopotamija yra istoriškai svarbi?

Paieška pagal raidę