Mesopotamija

Mesopotamija (senovės graikų kalba Μεσοποταμία - "žemė tarp upių") - istorinis regionas Artimuosiuose Rytuose. Jis apėmė didžiąją dalį dabartinio Irako ir dalį dabartinio Irano, Sirijos ir Turkijos. Pavadinime esančios "dvi upės" reiškė Tigro ir Eufrato upes.

Arabai šią žemę vadino Al-Džazira ("sala"), o egiptologas J. H. Breastedas vėliau ją įtraukė į "Derlingojo pusmėnulio" teritoriją. Regioną šiaurės rytuose riboja Zagroso kalnai, o pietryčiuose - Arabijos plynaukštė.

Ši vietovė dažnai vadinama "civilizacijos lopšiu". Senovinį raštą, vadinamą klinio raštu, apie 3000 m. pr. m. e. pirmą kartą panaudojo šumerai. Istoriškai svarbūs Mesopotamijos miestai buvo Urukas, Uras, Nipuras, Ninevija ir Babilonas.

Pagrindinės teritorinės valstybės buvo Akado karalystė, Trečioji Uro dinastija ir Asirijos imperija. Kai kurie svarbūs istoriniai Mesopotamijos vadovai buvo Ur-Nammu (Uro karalius), Sargonas Akado (Akado karalystės įkūrėjas), Hammurabis (įkūręs Senąją Babilono valstybę) ir Tiglatas Pileseras I (įkūręs Asirijos imperiją).

Senovės šumerai pasiekė daug technologijų pažangos, pavyzdžiui, drėkinimo, prekybos upėmis ir potvynių kontrolės. Šumerai nuo seniausių laikų vertėsi žemdirbyste ir augino naminius gyvulius, arba gyvulius. Babilonas tikriausiai yra pirmasis miestas, kurį pastatė apgyvendinti žmonės. Mesopotamijoje taip pat pirmą kartą buvo panaudotas ratas. Pirmiausia tai buvo puodžių ratas, kuriuo buvo gaminami moliniai puodai, vėliau šumerai jį pritaikė transportui.

Dvi Mesopotamijos upės

Geografija

Mesopotamiją sudaro skirtingi regionai. Šiaurinę Mesopotamiją sudaro kalvos ir lygumos. Dėl sezoninių liūčių ir nuo kalnų tekančių upių bei upelių žemė yra gana derlinga. Ankstyvieji gyventojai žemdirbystės srityje naudojo medieną, metalus ir akmenis. Pietinę Mesopotamiją sudaro pelkėtos vietovės ir plačios, plokščios lygumos. Miestai kūrėsi palei Eufrato ir Tigro upes, tekančias per regioną. Pirmieji gyventojai turėjo drėkinti žemę upių pakrantėse, kad augalai augtų.

Mesopotamijos gyventojai

Mesopotamiją daug kartų užkariavo daugybė skirtingų tautų. Tai buvo šumerų, akadų, babiloniečių ir asirų imperijų centras. Kiekviena nauja grupė, atsikėlusi į regioną, perimdavo dalį prieš tai gyvenusių žmonių kultūros, tradicijų ir tikėjimų. Jį užkariavo Aleksandras Didysis (332 m. pr. m. e.), partai (150 m. pr. m. e.), romėnai, Persijos imperija ir arabai (VII a. pr. m. e.). Tai vis dar viena derlingiausių (ir todėl vertingiausių) Artimųjų Rytų dalių.

Senovės Mesopotamija prasideda VI tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje ir baigiasi Achemenidų persų iškilimu VI a. pr. m. e. arba musulmonų užkariavimu Mesopotamijoje VII a. po Kristaus. Šį ilgą laikotarpį galima suskirstyti taip:

Iki keramikos neolitas:

Jarmo (~7000 m. pr. m. e. - ~6000 m. pr. m. e.)

Keramika Neolitas:

Hassuna (~6000 m. pr. m. e.-? pr. m. e.), Samarra (~5700 m. pr. m. e.-4900 m. pr. m. e.) ir Halaf (~6000 m. pr. m. e.-5300 m. pr. m. e.) kultūros

Chalkolitas arba vario amžius:

Ubaido laikotarpis (~5900 m. pr. m. e. - 4400 m. pr. m. e.)
Uruko laikotarpis (~4400-3200 m. pr. m. e.)
Jemdet Nasr laikotarpis (~3100 m. pr. m. e.-2900 m. pr. m. e.)

Ankstyvasis bronzos amžius

Ankstyvieji dinastiniai Šumerų miestai-valstybės (~2900-2350 m. pr. m. e.)
Elamas 2700 m. pr. m. e. (570 m. pr. m. e.).
Akadų imperija (~2350 m. pr. m. e.-2193 m. pr. m. e.).
Trečioji Uro dinastija ("Šumerų renesansas" arba "Neošumerų laikotarpis") (~2119 m. pr. m. e.-2004 m. pr. m. e.)

Vidurinysis bronzos amžius

Ankstyvoji Babilonija (XX-XVIII a. pr. m. e.)
Ankstyvoji Asirijos karalystė (XX-XVIII a. pr. m. e.)
Pirmoji Babilono dinastija (XVIII-XVII a. pr. m. e.)

Vėlyvasis bronzos amžius

Kasitų dinastija (XVI-XII a. pr. m. e.)
Bronzos amžiaus žlugimas (XII-XI a. pr. m. e.)

Geležies amžius

Neohetitų arba sirohetitų regioninės valstybės (XI-VII a. pr. m. e.)
Neoasirų imperija (X-VII a. pr. m. e.)
Chaldėja, Neobabilonijos imperija (VII-VI a. pr. m. e.)

Klasikinė Antika

Persijos Babilonija, Achemenidų imperija (VI-IV a. pr. m. e.)
Seleukidų Mesopotamija (IV-III a. pr. m. e.)
Partija, vėliau Asuristanas (III a. pr. m. e. - III a. po Kr.)
Osroenė (II a. pr. m. e. - III a. po Kr.)
Adiabenė (I-II a. po Kr.)
Romos Mesopotamija, Romos Asirija (II a. po Kr.)

Vėlyvoji Antika

Sasanidų Asuristanas (III-VII a. po Kr.)
Arabų Mesopotamijos užkariavimas (VII a. po Kr.)

Gilgamešo epas

"Gilgamešo epas" - tai senovinis pasakojimas apie Gilgamešo ir jo artimo bendražygio Enkidu santykius. Enkidu - laukinis žmogus, dievų sukurtas kaip Gilgamešo bendrakeleivis, kad atitrauktų jo dėmesį nuo Uruko gyventojų engimo. Kartu jie imasi pavojingų žygių, dėl kurių užsitraukia dievų nemalonę. Pirmiausia jie keliauja į Kedro kalną, kad nugalėtų Humbabą, monstrišką jo globėją. Vėliau jie nužudo Dangaus jautį, kurį deivė Ištar atsiuntė nubausti Gilgamešą už tai, kad šis atmetė jos pasiūlymus.

Antroje epo dalyje pasakojama apie Gilgamešo sielvartą dėl Enkidu mirties, kuris pasireiškia nemirtingumo paieškomis. Gilgamešas bando įminti amžinojo gyvenimo paslaptį, leisdamasis į ilgą ir pavojingą kelionę pas nemirtingą potvynio didvyrį Utnapištimą. Žodžiai, skirti Gilgamešui pačiame jo ieškojimo įkarštyje, pranašauja galutinį rezultatą:

"Gyvenimo, kurio ieškote, niekada nerasite. Dievai, sukūrę žmogų, paskyrė jam mirtį, bet gyvybę pasiliko sau".

Susiję puslapiai

Derlingasis pusmėnulis
Šumerų imperija
Akadų imperija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Mesopotamija?

A: Mesopotamija - tai istorinis Artimųjų Rytų regionas, apimantis didžiąją dalį dabartinio Irako ir dalį dabartinio Irano, Sirijos ir Turkijos. Pavadinimas susijęs su per regioną tekančiomis Tigro ir Eufrato upėmis.

K: Kokią rašybą senovėje naudojo šumerai?

A: Senovės šumerų naudotas raštas vadinosi klišinis raštas. Pirmą kartą jis pradėtas naudoti apie 3000 m. pr. m. e.

K: Kas buvo svarbūs Mesopotamijos istoriniai lyderiai?

A: Kai kurie svarbūs Mesopotamijos istoriniai lyderiai buvo Ur-Nammu (Uro karalius), Akado karalius Sargonas (Akado imperijos įkūrėjas), Hammurabis (įkūręs senąją Babilono valstybę) ir Tiglatas-Pileseras I (įkūręs Asirijos imperiją).

K. Kokią technologinę pažangą padarė šumerai?

A: Šumerai padarė daug technologijų pažangos, pvz., drėkinimo, prekybos upėmis, potvynių kontrolės, žemdirbystės, gyvulių ir (arba) naminių gyvulių prijaukinimo ir molio rato naudojimo moliniams puodams gaminti. Jie taip pat ją taikė transportui.

K: Kur geografiškai yra Mesopotamija?

A: Geografiškai Mesopotamiją riboja Zagroso kalnai šiaurės rytuose ir Arabijos plynaukštė pietryčiuose.

K: Kuo Mesopotamija yra istoriškai svarbi?

A: Mesopotamija dėl savo istorinės reikšmės dažnai vadinama civilizacijos lopšiu; čia apie 3000 m. pr. m. e. šumerai sukūrė raidyną, o Babilonas tikriausiai buvo vienas pirmųjų miestų, kurį pastatė nuolatiniai gyventojai, taip pat išradę ratą keramikos dirbiniams gaminti ir gabenti.