Sezonas yra metų dalis. Daugelyje Žemės regionų per metus būna keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo (Didžiosios Britanijos anglų kalba) arba ruduo (JAV anglų kalba) ir žiema.

Kai kuriose vietovėse yra skirtingas metų laikų skaičius. Pavyzdžiui, tropinėse Australijos dalyse (Kvynslando, Vakarų Australijos ir Šiaurinės teritorijos šiaurinėse dalyse) yra drėgnasis ir sausasis metų laikai. Jie papildo arba pakeičia įprastus sezonų pavadinimus.

Tropinėse ir subtropinėse vietovėse yra du metų laikai: lietingasis (arba drėgnasis, arba musoninis) ir sausasis. Taip yra todėl, kad lietus keičiasi labiau nei temperatūra.

Kas lemia metų laikus?

Pagrindinė priežastis — Žemės sukimosi ašies posvyris (apie 23,5°) palyginti su Žemės kelio aplink Saulę plokštuma. Dėl to per metus kinta dienos ilgumas ir Saulės aukštis danguje. Kai Šiaurinis pusrutulis pasuktas link Saulės, ten būna vasara (dienos ilgesnės, Saulė aukštai), o tuo pačiu metu žiema yra pietiniame pusrutulyje. Prie šių pokyčių prisideda ir Žemės orbitoje esanti išlinka (ekscentricitetas), bet jo poveikis yra mažesnis nei ašies posvyrio.

Metų laikus astronomiškai žymi lygiadieniai ir saulėgrįžos: pavasario/ rudenio lygiadieniai (kai diena ir naktis maždaug lygios trukmės) ir vasaros/žiemos saulėgrįžos (kai diena yra ilgiausia arba trumpiausia). Meteorologijoje sezonai dažnai skaičiuojami pagal kalendorinius mėnesius (pvz., Šiauriniame pusrutulyje pavasaris — kovas–gegužė, vasara — birželis–rugpjūtis ir t. t.).

Sezonų rūšys ir regioniniai skirtumai

  • Keturi sezonai — tipiški vidutinio klimato zonai: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Kiekvienas sezonas turi savitas temperatūros, kritulių ir gamtos ciklų tendencijas.
  • Du sezonai — tropikuose ir kai kuriose subtropikų srityse vyrauja drėgnasis (lietingasis) ir sausasis sezonai. Krituliai — lemiamas faktorius, o temperatūra keičiasi mažiau.
  • Mediterraninio tipo sezonai — žiemą palankiau klimato drėgni mėnesiai, vasarą — sausi ir karšti periodai; būdinga daugeliui Viduržemio jūros regiono ir kai kurių Kalifornijos, Chile, Pietų Afrikos ir Australijos sričių.
  • Poliariniai regionai — stiprus dienos/nakties ciklo skirtumas: ilgasis poliarinis dienos periodas („poliarinė diena“) vasarą ir ilgas tamsus periodas („poliarinė naktis“) žiemą. Temperatūros svyravimai gali būti mažesni nei vidutinėse platumose, tačiau šviesos kiekis labai skiriasi.
  • Kultūrinės ir meteorologinės variacijos — kai kuriose kultūrose pripažįstami papildomi sezonai (pvz., tradicinėse Indijos kalendoriaus sistemoje yra šeši „ritu“). Meteorologai kartais skiria „žemdirbiškus“ ar fenologinius sezonus pagal augalų žydėjimą, lapų kritimą ir pan.

Sezonų poveikis gamtai ir žmonėms

Metų laikai nulemia ekosistemų ritmą: augalų žydėjimą, medžių lapų nukritimą, gyvūnų veisimosi laikotarpius, paukščių migracijas ir maisto grandines. Žmonių veikla taip pat labai priklauso nuo sezonų — žemės ūkis, energetika (šildymas vasarą/kondicionavimas), turizmas, šventės ir tradicijos.

Klimate kintamumas ir ateitis

Klimato kaita keičia sezonų pradžios laikus, stiprina ekstremalius reiškinius (pvz., intensyvesni liūtys ar ilgesnės sausros) ir veikia biologinius ciklus. Dėl to žemės ūkio praktikos, biologinės įvairovės apsaugos ir miesto planavimo reikia prisitaikyti prie sparčiai kintančių sezoniškumo sąlygų.

Santrauka: metų laikai yra periodiški Žemės klimato ir šviesos pokyčiai, kuriuos daugiausia lemia Žemės ašies posvyris. Skirtinguose pasaulio regionuose sezonų skaičius, trukmė ir pobūdis gali labai skirtis — nuo klasikinio keturių sezonų modelio iki dviejų sezonų tropikuose ar specifinių regioninių variantų.