Metų laikai
Sezonas yra metų dalis. Daugelyje Žemės regionų per metus būna keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo (Didžiosios Britanijos anglų kalba) arba ruduo (JAV anglų kalba) ir žiema.
Kai kuriose vietovėse yra skirtingas metų laikų skaičius. Pavyzdžiui, tropinėse Australijos dalyse (Kvynslando, Vakarų Australijos ir Šiaurinės teritorijos šiaurinėse dalyse) yra drėgnasis ir sausasis metų laikai. Jie papildo arba pakeičia įprastus sezonų pavadinimus.
Tropinėse ir subtropinėse vietovėse yra du metų laikai: lietingasis (arba drėgnasis, arba musoninis) ir sausasis. Taip yra todėl, kad lietus keičiasi labiau nei temperatūra.
Vasara - šiltasis metų laikas, nes dienos ilgesnės, o Saulė yra aukštai danguje ir tiesiogiai apšviečia žemę. Žiema yra šaltasis metų laikas, nes dienos trumpesnės, o Saulė yra žemai danguje ir žemę apšviečia netiesiogiai. Tiek dienos ilgumo, tiek Saulės aukščio vidurdienį pokyčius lemia Žemės sukimosi ašies posvyris Žemės kelio aplink Saulę plokštumos atžvilgiu. Bet kuriuo metu, bet kuriuo metų laiku šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose (Žemės pusėse) būna priešingi metų laikai.
Keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.
Datos
Įvairiose šalyse metų laikai prasideda ir baigiasi skirtingomis datomis. Jungtinėse Amerikos Valstijose sakoma, kad metų laikai prasideda saulėgrįžomis ir lygiadieniais. Vasaros saulėgrįža yra ilgiausia metų diena, o žiemos saulėgrįža - trumpiausia. Lygiadienis - tai laikas, kai diena ir naktis trunka vienodą valandų skaičių, darant prielaidą, kad saulė būtų šviesos taškas jos centre. Kadangi civilinė aušra išaušta, kai saulės kraštas pirmą kartą pasirodo virš horizonto, o civilinė saulėlydžio diena - kai kraštas nusileidžia už horizonto, civilinės dienos ilgumas yra 12 valandų kelios dienos prieš lygiadienius. JAV vasara prasideda per vasaros saulėgrįžą, žiema - per žiemos saulėgrįžą, pavasaris - per pavasario (pavasario) lygiadienį, o ruduo - per rudens lygiadienį.
Didžiojoje Britanijoje tradiciškai sakoma, kad metų laikai prasideda maždaug septyniomis savaitėmis anksčiau: pavasaris prasideda per Kūčias (vasario 2 d.), vasara - per Gegužės pirmąją (gegužės 1 d.), ruduo - per Lammas (rugpjūčio 1 d.), o žiema - per All Hallows (lapkričio 1 d.). Tai yra netoli kryžminio ketvirčio dienų, esančių pusiaukelėje tarp saulėgrįžos ir lygiadienio. Airijos kalendorius panašus, tačiau pavasaris prasideda vasario 1 d.
Danijoje pavasaris prasideda kovo 1 d., vasara - birželio 1 d., ruduo - rugsėjo 1 d., o žiema - gruodžio 1 d. Australijoje vasara prasideda gruodžio 1 d., ruduo - kovo1 d., žiema - birželio 1 d., o pavasaris - rugsėjo 1 d.
Pagal kinų kalendorių ir šiaurinėje Indijos dalyje saulėgrįžos ir lygiadieniai yra kiekvieno metų laiko viduryje. Vasara būna į saulę pasvirusiame pusrutulyje.
Sezonas
Sezonas - tai metų laikas, kai žmonės keliauja. Sezono metu viešbučiai ir kurortai didina kainas, nes paklausa yra didesnė nei ne sezono metu. Pavyzdžiui, žiemą yra slidinėjimo sezonas, o vasarą - paplūdimių sezonas.
Susiję puslapiai
- Šiaurės pusrutulis
- Pietų pusrutulis
- Rytų pusrutulis
- Vakarų pusrutulis
- Equator
- Vėžio atogrąžos
- Ožiaragio atogrąžos
- Arkties ratas
- Antarktidos ratas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra sezonas?
A: Sezonas - tai metų dalis.
Klausimas: Kiek metų laikų yra daugelyje Žemės vietovių?
A: Daugelyje Žemės vietovių per metus būna keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo (Didžiosios Britanijos anglų kalba) arba ruduo (JAV anglų kalba) ir žiema.
K: Ar kai kur yra skirtingas metų laikų skaičius?
A: Taip, kai kuriose vietose metų laikų skaičius skiriasi. Pavyzdžiui, tropinėse Australijos dalyse (šiaurinėse Kvinslendo, Vakarų Australijos ir Šiaurės teritorijos dalyse) yra drėgnasis ir sausasis metų laikai, kurie papildo arba pakeičia įprastus sezonų pavadinimus. Tropinėse ir subtropinėse vietose yra du sezonai - lietingasis (arba drėgnasis, arba musoninis) sezonas ir sausasis sezonas.
Klausimas: Dėl ko vasara būna šilta?
A: Vasara šilta, nes dienos ilgesnės, o Saulė yra aukštai danguje ir tiesiogiai apšviečia žemę.
K: Kodėl žiema yra šalta?
A: Žiema šalta, nes dienos trumpesnės, o Saulė yra žemai danguje ir netiesiogiai apšviečia žemę. Tiek dienos ilgumo, tiek Saulės aukščio vidurdienį pokyčius lemia Žemės sukimosi ašies pasvirimas Žemės kelio aplink Saulę plokštumos atžvilgiu.
Klausimas: Ar viename pusrutulyje metų laikai būna priešingi nei kitame?
Atsakymas: Taip, bet kuriuo metų laiku šiaurinis ir pietinis pusrutuliai išgyvena priešingus metų laikus.
