Saulėgrįža: kas tai? Astronominė reikšmė, datos ir tradicijos

Sužinokite viską apie saulėgrįžą: astronominė reikšmė, svarbios datos, pasaulio tradicijos ir šventės — aiškiai, trumpai ir įdomiai.

Autorius: Leandro Alegsa

Saulėgrįža - tai astronominis įvykis, vykstantis du kartus per metus, kai Saulė pasiekia aukščiausią padėtį danguje, žiūrint iš Šiaurės arba Pietų ašigalio. Saulėgrįžos diena yra arba ilgiausia metų diena, arba trumpiausia metų diena bet kurioje Žemės vietoje, nes laiko tarpas tarp saulėtekio ir saulėlydžio tą dieną yra tos vietos metų maksimumas arba minimumas. Pavadinimas kilęs iš lotyniškų žodžių sol ("saulė") ir sistere ("stovėti"). Per saulėgrįžą Saulė stovi vietoje, t. y. sezoninis Saulės kelio judėjimas sustoja, o paskui pakeičia kryptį. Šiaurės saulėgrįža įvyksta birželio mėnesį, kai Saulė būna aukščiausiame taške, žiūrint iš Šiaurės ašigalio. Pietų saulėgrįža įvyksta gruodžio mėnesį, kai Saulė yra aukščiausiame taške, žiūrint iš Pietų ašigalio.

Saulėgrįžos ir lygiadieniai yra susiję su metų laikais. Kai kuriose kultūrose jie žymi vasaros ir žiemos pradžią arba vidurį.

Astronominis paaiškinimas

Saulėgrįža įvyksta tada, kai Saulės apylygė (declinacija) pasiekia savo ekstremalų tašką – mažiausią arba didžiausią kampinę reikšmę nuo dangaus pusiaujo. Tai susiję su Žemės ašies (ekliptikos) nuolydžiu – jos posvyrio kampu, kuris yra apie 23,44°. Dėl šio posvyrio Saulė persikelia aukščiau arba žemiau dangaus pusiaujo per metus, o saulėgrįžos metu šis judesys trumpam „sustoja“: declinacijos pokyčio greitis pasiekia nulį, ir po to ženklas pasikeičia.

Tai reiškia, kad:

  • Šiaurės vasaros saulėgrįžos metu Saulė iš mūsų matymo pasiekia aukščiausią declinaciją (~+23,44°).
  • Pietų žiemos saulėgrįžos metu Saulė pasiekia žemiausią declinaciją (~−23,44°).
Be to, saulėgrįžos parodo, kurias platumas (Tropikai) Saulė gali pasiekti zenitą (tiesiai virš galvos) – tai Tropikas Vėžyje (apie 23,44° š. platumos) ir Tropikas Ožiaragyje (apie 23,44° s. platumos).

Kada vyksta (datos ir laikas)

Saulėgrįža vyksta kasmet maždaug tokiomis datomis:

  • Šiaurės pusrutulyje vasaros saulėgrįža: apie birželio 20–22 d.
  • Šiaurės pusrutulyje žiemos saulėgrįža: apie gruodžio 20–23 d.

Tiksli data ir laikas priklauso nuo metų, laiko juostos ir kalendoriaus (pvz., Grigaliaus kalendoriaus). Dėl keliamųjų metų ir orbitalinių pokyčių saulėgrįža gali vienais metais iškristi ant vienos datos, kitais – ant kitos. Astronomai nurodo saulėgrįžos momentą pagal UTC arba ephemerides koordinates – tai momentas, kai Saulės deklinacija pasiekia maksimumą arba minimumą.

Per ilgus laikotarpius Saulės padėties taškai kinta dėl Žemės ašies precesijos, todėl per tūkstantmečius smulkiai keičiasi ir datų bei žvaigždžių fiksuotosios sankryžos reikšmės.

Kaip saulėgrįža pastebima skirtingose platumose

  • Šalia pusiaujo saulėgrįža reiškia didžiausią ar mažiausią paros trukmę, bet skirtumas tarp ilgiausios ir trumpiausios dienos nėra toks didelis kaip aukštose platumose.
  • Tropikuose Saulė vieną iš saulėgrįžų pakyla tiesiai į zenitą (per valandinį Saulės zenito tašką) – tai reiškia, kad tie stebėtojai turi dieną, kai šešėliai yra trumpiausi.
  • Arkties ir Antarkties regionuose saulėgrįža susijusi su fenomenais kaip vidurnakčio saulė (kai Saulė nenusileidžia) arba poliarinė naktis (kai Saulė nepakyla virš horizonto) – priklausomai nuo metų laiko ir platumos.

Kultūrinės ir tradicinės reikšmės

Saulėgrįžos turi stiprų simbolinį ir praktinį vaidmenį daugelyje kultūrų, nes jos žymi metų laikų virsmą ir daro didelę įtaką žemės ūkiui, religijai bei tradicijoms. Pavyzdžiai:

  • Lietuvoje: vasaros saulėgrįža susijusi su Joninėmis arba Rasomis – tai senosios vasaros šventės, kurių papročiai apima laužų kūrenimą, vainikų pynimą, žolių rinkimą ir įvairius apeiginius papročius.
  • Šiaurės Europa: Joninės / Midsummer – plačiai švenčiama Skandinavijoje su laužais ir tradicijomis.
  • Pietų pusrutulyje: birželio saulėgrįža yra žiemos laikotarpio pradžia; tradicijos gali skirtis (pvz., Inka šventė Inti Raymi prieš tapimą krikščionybe).
  • Kinijoje: žiemos saulėgrįža žymima švente Dongzhi, susijusia su šeimos susirinkimais ir tam tikrais patiekalais.

Kaip stebėti ir ką pastebėti

  • Saulėgrįžą galima pastebėti stebint saulėtekio ir saulėlydžio laikų pokyčius: per kelias dienas aplink saulėgrįžą dienos ilgis praktiškai nebeauga (arba nebe mažėja), o pokyčio ženklas apsiverčia.
  • Praktinis patarimas: naudokite astronomines programas arba žvaigždžių žemėlapius, kad nustatytumėte tikslią saulėgrįžos valandą savo laiko juostoje.
  • Atmosferinė refrakcija ir vietinis reljefas veikia saulėtekio/saulėlydžio laikus, todėl žiūrint matysite smulkias vietines nukrypas nuo teorinių momentų.

Mokslas ir kultūra šiandien

Saulėgrįža tebėra astronomų, archeologų ir kultūros tyrėjų susidomėjimo objektas. Daugelis senovinių statinių (pvz., Stonehenge) yra orientuoti pagal saulėgrįžų ir lygiadienių kryptis, kas rodo šių įvykių svarbą senovės visuomenėse. Šiuolaikiniai renginiai – nuo mokslinių stebėjimų iki masinių švenčių – taip pat tęsia šią tradiciją, jungdami gamtos ciklus su žmogaus kultūra ir bendruomenės ritualais.

Apibendrinant: saulėgrįža yra tiek grynai astronominis momentas (Saulės deklinacijos maksimumas arba minimumas), tiek reikšmingas kultūrinis laikas, ženklinantis metų ciklų pasikeitimą ir įkvėpiantis daugybę papročių bei švenčių visame pasaulyje.

Saulės diagrama, daryta Atakamos dykumoje pietų pusrutulyje. Tai ilgos ekspozicijos nuotrauka, kurioje šešis mėnesius nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. birželio saulėgrįžos buvo eksponuojamas vaizdas, nukreiptas į šiaurę. Saulės kelias dangumi kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio šioje nuotraukoje matomas iš dešinės į kairę; kitos dienos kelias eina šiek tiek žemiau, iki žiemos saulėgrįžos dienos, kurios kelias nuotraukoje yra žemiausias. Kreditas: ESO/R. Fosbury/T. Trygg/D. Rabanus.Zoom
Saulės diagrama, daryta Atakamos dykumoje pietų pusrutulyje. Tai ilgos ekspozicijos nuotrauka, kurioje šešis mėnesius nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. birželio saulėgrįžos buvo eksponuojamas vaizdas, nukreiptas į šiaurę. Saulės kelias dangumi kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio šioje nuotraukoje matomas iš dešinės į kairę; kitos dienos kelias eina šiek tiek žemiau, iki žiemos saulėgrįžos dienos, kurios kelias nuotraukoje yra žemiausias. Kreditas: ESO/R. Fosbury/T. Trygg/D. Rabanus.

Birželio saulėgrįža

Birželio saulėgrįža įvyksta tada, kai šiaurinis Žemės pusrutulis pasviręs į Saulę, o pietinis - nuo Saulės. Šiaurės ašigalyje Saulė pasiekia aukščiausią tašką danguje, o tada pradeda judėti žemyn. Birželio saulėgrįžos metu Saulė yra tiesiai virš tam tikro Vėžio atogrąžos taško; tai yra toliausiai į šiaurę nutolęs posaulinis taškas. Šiaurės pusrutulyje birželio saulėgrįža vadinama vasaros saulėgrįža (ir žymi ilgiausią metų dieną), o Pietų pusrutulyje - žiemos saulėgrįža (ir žymi trumpiausią metų dieną). Birželio saulėgrįža paprastai būna birželio 21 d.

Gruodžio saulėgrįža

Gruodžio saulėgrįža įvyksta tada, kai pietinis Žemės pusrutulis pasviręs į Saulę, o šiaurinis - nuo Saulės. Pietų ašigalyje Saulė pasiekia aukščiausią tašką danguje, o tada pradeda judėti žemyn. Gruodžio saulėgrįžos metu Saulė yra tiesiai virš tam tikro Ožiaragio atogrąžos taško; tai toliausiai į pietus esantis taškas, kurį kada nors pasiekia popoliarinis taškas. Pietų pusrutulyje gruodžio saulėgrįža vadinama vasaros saulėgrįža (ir žymi ilgiausią metų dieną), o Šiaurės pusrutulyje - žiemos saulėgrįža (ir žymi trumpiausią metų dieną). Gruodžio saulėgrįža paprastai būna gruodžio 21 d.

Šventės

Nors tikslios priežastys ilgą laiką buvo nežinomos, šis reiškinys (trumpėjančios arba ilgėjančios dienos) buvo žinomas daugelyje senovės kultūrų. Todėl daugelis ikikrikščioniškųjų kultūrų, pavyzdžiui, druidų, germanų ir šiauriečių tikėjimas, šiuos įvykius šventė kaip šventes.

Išnykus senųjų tikėjimų svarbai, krikščioniškoji religija perėmė kai kurias šventes, kurios vėliau buvo švenčiamos naujos (krikščioniškos) progos garbei. Pavyzdžiui, Kalėdų data katalikų ir protestantų tikėjime yra vos 3 dienos nuo gruodžio saulėgrįžos.

Susiję puslapiai

  • Vasaros saulėgrįža
  • Žiemos saulėgrįža
  • Šiaurės pusrutulis
  • Pietų pusrutulis
  • Rytų pusrutulis
  • Vakarų pusrutulis
  • Sezonas
  • Equinox
  • Equator
  • Vėžio atogrąžos
  • Ožiaragio atogrąžos
  • Arkties ratas
  • Antarktidos ratas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra saulėgrįža?


A: Saulėgrįža - tai astronominis įvykis, vykstantis du kartus per metus, kai Saulė pasiekia aukščiausią padėtį danguje, žiūrint iš Šiaurės arba Pietų ašigalio.

K: Kokia saulėgrįžos dienos reikšmė?


Atsakymas: Saulėgrįžos diena yra arba ilgiausia metų diena, arba trumpiausia metų diena bet kurioje Žemės vietoje, nes laiko tarpas tarp saulėtekio ir saulėlydžio tą dieną yra tos vietos metų maksimumas arba minimumas.

K: Iš kur kilęs saulėgrįžos pavadinimas?


A: Saulėgrįžos pavadinimas kilęs iš lotyniškų žodžių sol ("saulė") ir sistere ("stovėti").

K: Kas vyksta per saulėgrįžą?


A.: Per saulėgrįžą Saulė nejuda, t. y. sezoninis Saulės kelio judėjimas sustoja, o paskui pakeičia kryptį.

K: Kada būna šiaurinė saulėgrįža?


A: Šiaurės saulėgrįža būna birželio mėnesį, kai Saulė yra aukščiausiame taške, žiūrint iš Šiaurės ašigalio.

K: Kada būna pietinė saulėgrįža?


A: Pietų saulėgrįža būna gruodžio mėnesį, kai saulė yra aukščiausiame taške, žiūrint iš Pietų ašigalio.

K: Kaip saulėgrįžos ir lygiadieniai susiję su metų laikais?


A: Saulėgrįžos ir lygiadieniai yra susiję su metų laikais. Kai kuriose kultūrose jie žymi vasaros ir žiemos pradžią arba vidurį.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3