Žiemos saulėgrįža - tai laikas, kai Saulė yra labiausiai nutolusi nuo Vėžio atogrąžos. Po to saulė grįš atgal į ekvatoriaus pusę.

Žemė sukasi aplink Saulę. Saulės šviesa Žemę pasiekia kampu. Kiekvieną metų dieną tam tikroje geografinėje platumoje Saulė bus statmena. Pavasario pradžioje ir rudens pradžioje ji kerta ekvatorių. Birželio saulėgrįžos dieną ji yra virš Vėžio atogrąžos, 23,5 laipsnio šiaurės platumos. Šiaurės pusrutulyje tai yra ilgiausia metų diena, turinti trumpiausią naktį ir vadinama vasaros saulėgrįža. Pietiniame pusrutulyje tai trumpiausia metų diena ir ilgiausia naktis, vadinama žiemos saulėgrįža. Gruodžio saulėgrįžos dieną ji yra virš Ožiaragio atogrąžos, 23,5 laipsnio į pietus. Pietiniame pusrutulyje tai ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis, vadinama vasaros saulėgrįža. Šiauriniame pusrutulyje tai trumpiausia metų diena ir ilgiausia naktis, vadinama žiemos saulėgrįža.

Šiaurės pusrutulyje žiemos saulėgrįža yra maždaug gruodžio 21 d. Tai reiškia, kad Saulė yra pietiniame atogrąžų pusrutulyje. Pietų pusrutulyje žiemos saulėgrįža būna apie birželio 21 d. Tai reiškia, kad saulė yra šiauriniame atogrąžų pusrutulyje.

Žodis saulėgrįža kilęs iš lotynų kalbos žodžių Sol (saulė) ir sistere (nejudėti), žiemos saulėgrįža reiškia Saulės sustojimą žiemą.

Žemė linksta ir juda aplink Saulę elipsės forma. Todėl taškas, iš kurio šviečia saulė, juda tarp Ožiaragio atogrąžos ir Vėžio atogrąžos.

Žiemos saulėgrįža švenčiama gruodžio 21 d. nuo 1582 m., kai popiežius Grigalius XIII įvedė Grigaliaus kalendorių.

Astronominė reikšmė ir kas vyksta

Astronomiškai, žiemos (gruodžio) saulėgrįža įvyksta tą akimirką, kai Saulės geocentrinė declinacija pasiekia savo mažiausią reikšmę (mažiausias šiaurės–pietų kampinis poslinkis nuo dangaus ekvatoriaus) — tai atitinka Saulės ekliptikos ilgumą maždaug 270°. Dėl Žemės ašies nuolydžio (obliquity), kuri yra apie 23°26′ (≈23,44°), subsaulės taškas per metus juda tarp Vėžio atogrąžos, ir Ožiaragio atogrąžos, todėl gruodžio saulėgrįžos metu jis būna pietiniame tropikų taške.

Data ir laikas — kodėl kinta

Nors dažnai minimas datą gruodžio 21 d., tikrasis saulėgrįžos momentas kinta kiekvienais metais. Dėl to, kad Žemės metai (laikas, per kurį Žemė apsisuka aplink Saulę) nėra lygiai 365 dienos ir dėl Skaliarinio laiko (kelios astronominės korekcijos, kelintos sekundės ir kt.), gruodžio saulėgrįža gali įvykti gruodžio 20–23 dienomis. Grigaliaus kalendoriaus įvedimas 1582 m. padėjo labiau suderinti kalendorių su astronominiais ciklais, todėl tradiciškai daugelyje šalių saulėgrįža siejama su gruodžio 21 d., tačiau astronominis momentas visada nustatomas tiksliai pagal laiko standartą (UTC).

Praktiniai padariniai Žemėje

  • Šiaurės pusrutulyje — trumpiausia paros šviesos trukmė, saulė žemiausiai patenka dienos metu; nuo šio momento dienos pamažu ilgėja.
  • Pietų pusrutulyje — ilgiausia paros šviesos trukmė (vasaros saulėgrįža), nuo šio momento naktų ilgis pamažu didėja.
  • Poliariniuose regionuose aplink saulėgrįžą gali vykti poliarinė naktis (apie Arkties ratą) arba poliarinė diena (apie Antarkties ratą), priklausomai nuo pusrutulio.
  • Reali saulėlydžių ir saulėtekio laikai nesutampa tiksliai su solsticijos momentu: pavyzdžiui, daugelyje vidutinio platumo vietų ankstyviausias saulėlydis įvyksta prieš saulėgrįžą, o vėliausias saulėtekis — po jos. Tai lemia Žemės orbitos ekscentriškumas ir laiko lygties (equation of time) efektai.

Sezonų prasidimas ir skirtumai

Astronominė žiema Šiaurės pusrutulyje prasideda saulėgrįžos momentu ir tęsiasi iki pavasario lygiadienio. Tačiau meteorologai dažnai žiemos sezoną apibrėžia paprasčiau — gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais.

Kultūrinė reikšmė

Žiemos saulėgrįža turi ilgą simbolinę ir kultūrinę reikšmę įvairiose pasaulio tradicijose: ji žymi saulės „grįžimą“, dienos ilgėjimą ir yra susijusi su žiemos švenčių ciklu daugelyje kultūrų (pvz., tradicijos kaip Yule, rytų azijos Dongzhi ir kitos). Daugelyje kultūrų šis metas buvo laikomas svarbiu gyvenimo atsinaujinimo simboliu.

Trumpi faktai

  • Saulės elipsės ilgis ant dangaus (ekliptika) ir Žemės ašies nuolydis lemia, kad saulėgrįžos momentas—tai tikslus astronominis taškas, nustatomas kasmet.
  • Saulės maksimumas pietų kryptimi gruodžio saulėgrįžos metu yra apie 23,44° declinacijos pietų kryptimi.
  • Saulėgrįžos momentas gali būti išreikštas kaip Saulės ekliptikos ilgumo pasiekimas — gruodžio saulėgrįža atitinka maždaug 270° ekliptikos ilgumą.
  • Ilgalaikėje perspektyvoje Žemės ašies nuolydis ir kiti astronominiai ciklai (pvz., precesija) šiek tiek keičia saulėgrįžų padėtį ir sezonų ilgį per tūkstantmečius.

Jei norite, galiu patikrinti konkrečių metų žiemos saulėgrįžos momentą (data ir laikas UTC) arba paaiškinti, kodėl saulėgrįžos datos įvairiais metais gali skirtis.