Žemė

Žemė - tai planeta, kurioje gyvename. Ji yra trečioji planeta nuo Saulės. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Žemė susiformavo maždaug prieš 4,5 mlrd. metų. Ji yra viena iš keturių uolinių planetų, esančių Saulės sistemos viduje. Kitos trys yra Merkurijus, Venera ir Marsas.

Didelė Saulės masė verčia Žemę judėti aplink ją, kaip ir Žemės masė verčia Mėnulį judėti aplink ją. Žemė taip pat sukasi erdvėje, todėl skirtingos jos dalys skirtingu metu yra nukreiptos į Saulę. Žemė apskrieja aplink Saulę vieną kartą (vienerius metus) kas 365¹ ⁄ karto (₄vieną dieną).

Žemė yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurioje yra daug skysto vandens. Apie 74 % Žemės paviršiaus dengia skystas arba užšaldytas vanduo. Dėl to žmonės kartais ją vadina mėlynąja planeta.

Dėl vandens Žemėje gyvena milijonai augalų ir gyvūnų rūšių. Žemėje gyvenantys daiktai labai pakeitė jos paviršių. Pavyzdžiui, ankstyvosios cianobakterijos pakeitė orą ir suteikė jam deguonies. Gyvoji Žemės paviršiaus dalis vadinama biosfera.

Orbita ir sukimasis

Žemė yra dalis aštuonių planetų ir tūkstančių mažų kūnų, kurie juda aplink Saulę kaip Saulės sistema. Saulės sistema dabar juda ir artimiausius maždaug 10 000 metų judės per Mėlynojo kelio galaktikos Oriono spindulį.

Žemė nuo Saulės nutolusi apie 150 000 000 kilometrų arba 93 000 000 mylių (šis atstumas vadinamas astronominiu vienetu). Ji juda savo orbita vidutiniu maždaug 30 km/s (19 mylių/s) greičiu. Per tiek laiko, kiek Žemė apskrieja visą kelią aplink Saulę, ji apsisuka maždaug 365¹ ⁄ ₄karto. Šiam papildomam dienos gabalėliui kompensuoti kasmet kas ketverius metus naudojama papildoma diena. Tai vadinama keliamaisiais metais.

Mėnulis aplink Žemę apskrieja vidutiniškai 400 000 kilometrų arba 250 000 mylių atstumu. Jis yra pririštas prie Žemės, todėl visada ta pačia puse atsuktas į Žemę; kita pusė vadinama "tamsiąja Mėnulio puse". Visą kelią aplink Žemę Mėnulis apskrieja per maždaug 27¹ ⁄ ₃dienos, bet kadangi Žemė tuo pat metu juda aplink Saulę, Mėnulis iš tamsios pusės pereina į šviesią ir vėl patamsėja per maždaug 29¹ ⁄ ₂dienos. Iš čia kilo žodis "mėnuo", nors dabar dauguma mėnesių turi 30 arba 31 dieną.

Žemė pasisuka kampu ("ašinis posvyris") savo kelio aplink Saulę atžvilgiu.

Žemės istorija

Taip pat žr: istorinėgeologija, Žemės amžius, milžiniško smūgio hipotezė ir Didysis deguonies kaupimosi įvykis

Žemė ir kitos planetos susiformavo maždaug prieš 4,6 mlrd. metų. Jos susidarė iš dujų, likusių iš Saulę sukūrusios miglainės. Mėnulis galėjo susidaryti po ankstyvosios Žemės ir mažesnės planetos (kartais vadinamos Teja) susidūrimo. Mokslininkai mano, kad abiejų planetų dalys atitrūko - tapo (dėl gravitacijos) Mėnuliu.

Žemės vanduo atkeliavo iš įvairių vietų. Vandens garų kondensacija, į Žemę atsitrenkusios kometos ir asteroidai sukūrė vandenynus. Per milijardą metų (t. y. maždaug prieš 3,6 mlrd. metų) archainėje eroje išsivystė pirmoji gyvybė. Kai kurios bakterijos išvystė fotosintezę, leidžiančią augalams gaminti maistą iš Saulės šviesos ir vandens. Taip išsiskyrė daug deguonies, kurį pirmiausia pasisavino tirpale esanti geležis. Ilgainiui laisvas deguonis pateko į atmosferą arba orą, todėl Žemės paviršius tapo tinkamas aerobinei gyvybei (žr. Didysis deguonies atsiradimo įvykis). Iš šio deguonies taip pat susidarė ozono sluoksnis, saugantis Žemės paviršių nuo blogos ultravioletinės Saulės spinduliuotės. Sudėtinga gyvybė Žemės paviršiuje neegzistavo iki ozono sluoksnio atsiradimo.

Praeityje Žemės žemė ir klimatas buvo labai skirtingi. Maždaug prieš 3-3,5 mln. metų beveik visa žemė buvo vienoje vietoje. Tai vadinama superkontinentu. Ankstyviausias žinomas superkontinentas vadinosi Vaalbara. Gerokai vėliau buvo laikotarpis (kriogenas), kai Žemę beveik visą dengė stori ledo skydai (ledynai). Tai aptariama kaip Sniego gniūžtės Žemės teorija.

Žmonės

Žemėje gyvena apie septynis milijardus žmonių. Jie gyvena maždaug 200 skirtingų kraštų, vadinamų šalimis. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Rusija, yra didelės, jose daug didelių miestų. Kitos, pavyzdžiui, Vatikanas, yra mažos. Penkios šalys, kuriose gyvena daugiausia žmonių, yra Kinija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indonezija ir Brazilija. Apie 90 % žmonių gyvena šiaurinėje pasaulio dalyje, kurioje yra daugiausia žemės. Mokslininkai mano, kad žmonės iš pradžių atvyko iš Afrikos. Dabar 70 % visų žmonių gyvena ne Afrikoje, o Europoje ir Azijoje.

Žmonės įvairiais būdais keičia Žemę. Jau apie dešimt tūkstančių metų jie gali auginti augalus maistui ir drabužiams. Kai maisto užteko, jie galėjo statyti miestus ir miestelius. Šalia šių vietų vyrai ir moterys galėjo keisti upes, atvesti vandenį į ūkius ir sustabdyti potvynius (pakilusį vandenį), kad jie neužlietų jų žemės. Žmonės rasdavo naudingų gyvulių ir juos veisdavo, kad būtų lengviau juos laikyti.