Žemė yra trečioji planeta nuo Saulės ir planeta, kurioje gyvename. Ji susiformavo maždaug prieš 4,5 mlrd. metų ir priklauso keturioms uolinėms (žemės tipo) planetoms uolinių planetų, esančioms Saulės sistemos viduje; šalia Žemės tai yra Merkurijus, Venera ir Marsas. Žemė yra vienintelė iki šiol patvirtinta planeta, kurioje yra gyvybė.

Orbita, sukimasis ir diena

Didelė Saulės masė traukia Žemę ir verčia ją judėti aplink ją, o Žemės traukos laukas daro įtaką Mėnulį, verčiantį jį suktis aplink Žemę. Žemė taip pat sukasi savo ašies atžvilgiu, todėl dalys, nukreiptos į Saulę, patiria dieną, o toliau nukreiptos dalys — naktį. Žemė apskrieja aplink Saulę vieną kartą (vienerius metus) kas 3651 ⁄ karto (4vieną dieną).

Aiškiau: viena pilna Žemės apsisukimo apie Saulę trunka maždaug 365,24 dienos, todėl kas ketverius metus pridedama viena papildoma diena — keliamieji metai. Vienas Žemės sukimasis apie savo ašį trunka apie 24 valandas (parą).

Vanduo ir „mėlynoji planeta”

Žemė yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurioje yra didelis kiekis skysto vandens. Originalūs duomenys dažnai mini apie 74 %, tačiau tiksliau — apie 71 % Žemės paviršiaus dengia vanduo (įskaitant vandenynus, jūras, ežerus ir ledynus). Dėl didelės vandens dangos ją dažnai vadina „mėlynąja planeta”. Vandens buvimas leidžia susiformuoti klimato sistemoms, hidrologiniam ciklui ir daugybei ekosistemų.

Žemės sandara ir magnetinis laukas

Žemę sudaro kelios sluoksnių sistemos: pluta (išorinė kieta danga), mantija (klampi, dalinai teka ilguoju laiko mastu) ir branduolys (gilusis centrinis sluoksnis, iš dalies skystas išoriniame branduolio sluoksnyje ir kietas vidiniame). Žemės gelmėse vykstantys procesai (pvz., konvekcija mantijoje) lemia tektoninių plokščių judėjimą, žemės drebėjimus ir ugnikalnių aktyvumą.

Žemės viduje vykstančios elektrodinaminės reakcijos sukuria planetos magnetinį lauką, kuris apsaugo paviršių nuo kosminių dalelių ir dalies saulės vėjo poveikio. Magnetinis laukas taip pat padeda formuoti magnetosferą — svarbų elementą palaikant palankias sąlygas gyvybei.

Atmosfera ir klimatas

Žemės atmosfera sudaro ploną, gyvybei palankią aplinką: ji daugiausia susideda iš azoto (~78 %) ir deguonies (~21 %), yra ir argono, anglies dioksido bei kitų dujų. Atmosfera reguliuoja temperatūrą, skatina vandens garavimą ir kondensaciją, ir kartu su jūromis bei ledynais formuoja klimatą. Žemės ašies pakrypimas (~23,5°) sukelia metų laikų kaitą.

Pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus veikla (išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas, miškų naikinimas) pakeitė klimato sistemą — ypač pastebimas vidutinės temperatūros kilimas ir dažnesni ekstremalūs reiškiniai.

Biosfera, gyvybė ir ekologija

Dėl vandens, tinkamos temperatūros diapazono ir atmosferinių sąlygų Žemėje išsivystė milijonai augalų ir gyvūnų rūšių. Gyva Žemės paviršiaus dalis sudaro biosferą, kuri apima organizmus ir jų sąveikas su atmosfera, hidrosfera ir litosfera.

Vienas lemiamų įvykių Žemės istorijoje buvo ankstyvųjų cianobakterijų atsiradimas — jos pradėjo fotosintezuoti ir išskirti deguonies, kas ilgainiui pakeitė atmosferos sudėtį ir leido vystytis sudėtingesnei aerobinei gyvybei. Šiandien biologinė įvairovė yra didžiulė, tačiau ji susiduria su žmogaus veiklos keliamais iššūkiais: buveinių nykimu, tarša, invazinėmis rūšimis ir klimato kaita.

Mėnulis, potvyniai ir gravitacija

Mėnulio traukos laukas kartu su Žemės pasiskirstymu sukelia potvynius ir atoslūgius — tai svarbus jūrų ir pakrančių ekosistemų dinaminių procesų veiksnys. Žemės gravitacija formuoja ne tik Mėnulio orbitą, bet ir lemia sunkumo pojūtį bei atmosferos palaikymą.

Žmonių vaidmuo ir planetos apsauga

Žmonės aktyviai keičia Žemės paviršių ir atmosferą: miškų kirtimas, žemės ūkio praktikos, iškastinio kuro deginimas ir intensyvus urbanizavimas daro įtaką klimato sistemai ir biologinei įvairovei. Tarptautinės iniciatyvos, mokslo tyrimai ir aplinkosaugos politika siekia mažinti neigiamą poveikį — pavyzdžiui, mažinti šiltnamio dujų emisijas, tausoti vandenų išteklius ir išsaugoti buveines.

Žemė yra sudėtinga, dinamiška ir gyvybei palanki planeta. Jos unikalios savybės — vandens buvimas, tinkama atmosfera, magnetinis laukas ir geologinė veikla — sudaro sąlygas, kurių iki šiol nerasta kitur mūsų stebimame kosmose.