Maistas yra tai, ką žmonės ir gyvūnai valgo, kad išgyventų. Maistas paprastai gaunamas iš gyvūnų ir augalų. Jį valgo gyvosios būtybės, kad gautų energijos ir maistinių medžiagų. Maiste yra maistinių medžiagų, kurių žmonėms ir gyvūnams reikia, kad jie būtų sveiki. Maisto vartojimas žmonėms paprastai teikia malonumą. Jame yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, vandens ir mineralinių medžiagų. Energijai ir mitybai naudojami skysčiai dažnai vadinami gėrimais. Jei žmogus negali sau leisti maisto, jis badauja.

Maistą žmonės dažniausiai gamina ūkininkaudami arba sodininkaudami. Jis apima gyvūninius ir augalinius šaltinius. Kai kurie žmonės atsisako valgyti gyvulinės kilmės maistą, pavyzdžiui, mėsą, kiaušinius ir produktus su pienu. Mėsos nevalgymas vadinamas vegetarizmu. Nevalgymas ir nenaudojimas jokių gyvūninės kilmės produktų vadinamas veganizmu.

Ūkininkų ar sodininkų pagamintas maistas gali būti keičiamas pramoniniais procesais (maisto pramonė). Perdirbtame maiste paprastai yra keletas natūralių ingredientų ir maisto priedų (pavyzdžiui, konservantų, antioksidantų, emulsiklių, skonio stipriklių). Pavyzdžiui, duona yra perdirbtas maistas.

Namuose maistą virtuvėje apdoroja virėjas. Kartais virėjas naudojasi kulinarine knyga. Maisto gaminimo reikmenys yra, pavyzdžiui, greitpuodžiai, puodai ir keptuvės.

Maistas taip pat gali būti ruošiamas ir patiekiamas restoranuose ar valgyklose (ypač vaikams mokyklose).

Naudojami įrankiai gali būti lėkštė, peilis, šakutė, lazdelės, šaukštas, dubenėlis arba švirkštas.

Daugelis žmonių neaugina savo maisto. Jie turi pirkti kažkieno užaugintą maistą. Daugiausia maisto žmonės perka parduotuvėse arba turguose. Tačiau kai kurie žmonės vis dar augina didžiąją dalį arba visą maistą patys.

Žmonės gali nusipirkti maisto, parsinešti jį namo ir pasigaminti. Jie gali nusipirkti jau paruoštą maistą iš gatvės pardavėjo arba restorano.

Maisto sudėtis ir pagrindinės maistinės medžiagos

Maistas teikia organizmui energiją ir medžiagas, reikalingas augimui, audinių atstatymui ir medžiagų apykaitai. Pagrindinės maistinės medžiagos skirstomos į dvi grupes:

  • Makroelementai — tie, kurių reikia didesniais kiekiais: angliavandeniai, baltymai, riebalai ir vanduo. Angliavandeniai ir riebalai daugiausia suteikia energijos (kcal arba kJ), baltymai svarbūs audinių statybai ir fermentų bei hormonų sintezei.
  • Microelementai — reikalingi mažesniais kiekiais, bet būtini sveikatai: vitaminai (A, D, E, K, B grupės ir kt.) ir mineralinės medžiagos (geležis, kalcis, magnis, cinkas, jodas ir kt.).

Maisto rūšys ir pavyzdžiai

Pagal kilmę maistas skirstomas į:

  • Augalinį (daržovės, vaisiai, grūdai, ankštiniai, riešutai, sėklos).
  • Gyvūninį (mėsa, žuvis, paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai).
  • Perdirbtą ir ultraperdirbtą maistą (konservai, užkandžiai, paruošti patiekalai), kuriame gali būti maisto priedų ir daugiau druskos, riebalų bei cukraus.

Taip pat svarbu atskirti viso maisto produktus (neperdirbtus arba minimaliai perdirbtus) nuo labiau perdirbtų produktų, kurie dažnai turi mažiau maistinės vertės.

Mitybos rūšys ir elgesio įpročiai

Be vegetarizmo ir veganizmo, mitybos įpročiai apima:

  • Omnivorinį (valgantį ir gyvulinius, ir augalinius maisto produktus).
  • Pescetarianizmą (valgant žuvį, bet ne kitą mėsą).
  • Religines arba kultūrines dietas, tradicijas ir sezoninius valgymo įpročius.

Subalansuota mityba paprastai apima įvairius produktus, mažina pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos kiekį ir užtikrina pakankamą daržovių, vaisių, grūdų ir baltymų santykį.

Maisto gamyba, perdirbimas ir pramonė

Maisto gamyba apima žemės ūkį, gyvulininkystę, žuvininkystę ir maisto pramonę. Perdirbtame maiste, kaip minėta, dažnai naudojami konservantai, antioksidantai, emulsikliai, skonio stiprikliai ir kiti priedai. Perdirbimas gali pagerinti saugumą ir pratęsti galiojimo laiką, tačiau ilgai perdirbtas maistas gali būti maistingumo atžvilgiu prastesnis.

Maisto paruošimas, įrankiai ir higiena

Maisto gaminimas apima įvairius būdus: virimą, kepimą, troškinimą, garinimą, troškinimą, kepimą orkaitėje ir kt. Svarbu laikytis maisto saugos taisyklių:

  • Laikyti maistą tinkamoje temperatūroje (šaldymas, šaldiklis).
  • Gryną ir žalią maistą atskirti nuo paruošto maisto, kad nebūtų kryžminės taršos.
  • Gaminti maistą iki tinkamos vidinės temperatūros, ypač mėsą ir paukštieną.
  • Laikyti rankas, indus ir paviršius švarius.

Paminėti namų įrankiai — greitpuodžiai, puodai, keptuvės — kartu su indais ir įrankiais (lėkštė, peilis, šakutė, lazdelės, šaukštas, dubenėlis) yra pagrindas saugiam ir efektyviam maisto paruošimui.

Sveikata, nerimas ir maisto saugumas

Netinkama mityba gali sukelti įvairias problemas: trūkumus (pvz., geležies ar vitamino D stygių), perteklių (nutukimą, metabolinį sindromą) arba maisto netoleravimą ir alergijas (pvz., laktozės netoleravimas, riešutų alergija). Maisto saugos incidentai (sukelti bakterijų, virusų ar toksinų) taip pat gali sukelti ligas — dėl to svarbu tinkamai laikyti ir gaminti maistą.

Aplinkos poveikis ir tvarumas

Maisto gamyba turi didelį poveikį klimatui, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei. Gyvulininkystė dažnai sukelia didesnį išmetamųjų teršalų kiekį ir naudojimą žemės plotams nei augalinė produkcija. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tvarioms mityboms, vietiniams produktams, sezoniniams valgymams ir maisto atliekų mažinimui.

Maisto prieinamumas ir socialinės problemos

Maisto kainos, infrastruktūra, socialinė nelygybė ir konfliktai daro įtaką žmonių gebėjimui gauti pakankamą, maistingą maistą. Maisto saugumas (angl. food security) reiškia, kad visi žmonės bet kuriuo metu turi fizinę ir finansinę galimybę gauti saugų, maistingą ir kultūriškai tinkamą maistą.

Praktiniai patarimai sveikai mitybai

  • Valgykite daug daržovių ir vaisių; įvairinkite spalvas ir rūšis.
  • Rinkitės pilno grūdo produktus vietoje rafinuotų miltų gaminių.
  • Kontroliuokite porcijas ir mažinkite pridėtinio cukraus bei druskos kiekį.
  • Įtraukite baltymų iš įvairių šaltinių: augalinių ir (jei vartojama) gyvūninių.
  • Gerkite pakankamai vandens ir venkite perteklinių saldžių gėrimų.

Apibendrinant, maistas — tai ne tik energijos šaltinis, bet ir kultūros, ekonomikos ir aplinkos dalis. Tinkamas pasirinkimas ir atsakingas vartojimas padeda užtikrinti gerą sveikatą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatina maisto saugumą visuomenei.