Maistas
Maistas yra tai, ką žmonės ir gyvūnai valgo, kad išgyventų. Maistas paprastai gaunamas iš gyvūnų ir augalų. Jį valgo gyvosios būtybės, kad gautų energijos ir maistinių medžiagų. Maiste yra maistinių medžiagų, kurių žmonėms ir gyvūnams reikia, kad jie būtų sveiki. Maisto vartojimas žmonėms paprastai teikia malonumą. Jame yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, vandens ir mineralinių medžiagų. Energijai ir mitybai naudojami skysčiai dažnai vadinami gėrimais. Jei žmogus negali sau leisti maisto, jis badauja.
Maistą žmonės dažniausiai gamina ūkininkaudami arba sodininkaudami. Jis apima gyvūninius ir augalinius šaltinius. Kai kurie žmonės atsisako valgyti gyvulinės kilmės maistą, pavyzdžiui, mėsą, kiaušinius ir produktus su pienu. Mėsos nevalgymas vadinamas vegetarizmu. Nevalgymas ir nenaudojimas jokių gyvūninės kilmės produktų vadinamas veganizmu.
Ūkininkų ar sodininkų pagamintas maistas gali būti keičiamas pramoniniais procesais (maisto pramonė). Perdirbtame maiste paprastai yra keletas natūralių ingredientų ir maisto priedų (pavyzdžiui, konservantų, antioksidantų, emulsiklių, skonio stipriklių). Pavyzdžiui, duona yra perdirbtas maistas.
Namuose maistą virtuvėje apdoroja virėjas. Kartais virėjas naudojasi kulinarine knyga. Maisto gaminimo reikmenys yra, pavyzdžiui, greitpuodžiai, puodai ir keptuvės.
Maistas taip pat gali būti ruošiamas ir patiekiamas restoranuose ar valgyklose (ypač vaikams mokyklose).
Naudojami įrankiai gali būti lėkštė, peilis, šakutė, lazdelės, šaukštas, dubenėlis arba švirkštas.
Daugelis žmonių neaugina savo maisto. Jie turi pirkti kažkieno užaugintą maistą. Daugiausia maisto žmonės perka parduotuvėse arba turguose. Tačiau kai kurie žmonės vis dar augina didžiąją dalį arba visą maistą patys.
Žmonės gali nusipirkti maisto, parsinešti jį namo ir pasigaminti. Jie gali nusipirkti jau paruoštą maistą iš gatvės pardavėjo arba restorano.
Maistas
Įvairūs valgomi augalai.
Įvairios mėsos rūšys.
Įvairių rūšių maisto produktai.
Du mėsainiai
Maisto produktų gamyba
Iš pradžių žmonės maisto gaudavo kaip medžiotojai-rinkėjai. Žemės ūkio revoliucija tai pakeitė. Ūkininkai augino augalus, įskaitant tuos, kurie buvo išrasti ir patobulinti selekcinioveisimo būdu, o galiausiai dar labiau patobulinti kaip genetiškai modifikuotas maistas. Šie patobulinimai sutrumpino maisto gyvavimo ciklą, sutrumpino gamybos laiką ir (arba) padidino maisto gamybą.
Su maistu susiję klausimai
Maisto trūkumas vis dar yra didelė šių dienų pasaulio problema. Daugelis žmonių neturi pakankamai pinigų, kad galėtų nusipirkti jiems reikalingo maisto. Blogi orai ar kitos problemos kartais sunaikina vienoje ar kitoje pasaulio dalyje augantį maistą. Kai žmonės neturi pakankamai maisto, sakome, kad jie badauja. Jei jie ilgai nevalgo pakankamai maisto, jie suserga ir miršta iš bado. Vietovėse, kur daug žmonių neturi pakankamai maisto, sakome, kad ten yra badas.
Maistas ir vanduo gali sukelti žmonių ligas, jei jis užterštas mikroorganizmais, blogaisiais metalais ar cheminėmis medžiagomis.
Jei žmonės nevalgo tinkamo maisto, jie gali susirgti.
- Jei žmonės nevalgo pakankamai baltymų, jie suserga liga, vadinama kvašiorkoru.
- Jei jie negauna pakankamai vitamino B1 (tiamino), suserga liga, vadinama beriberio liga.
- Jei jie negauna pakankamai vitamino C, suserga skorbutu vadinama liga.
- Jei vaikai negauna pakankamai vitamino D, jie suserga rachitu.
Žmonės dažnai turi įvairių valgymo sutrikimų, dėl kurių jie valgo per daug arba negali valgyti tam tikrų dalykų ar kiekių. Dėl tokių įprastų ligų kaip celiakija ar alergija maistui žmonės patiria blogą poveikį vartodami tam tikrus maisto produktus, kurie paprastai yra saugūs. Jei žmonės valgo per daug maisto, jie gali priaugti antsvorio arba nutukti. Tai sukelia daugybę sveikatos problemų. Kita vertus, valgant per mažai maisto, dėl jo neprieinamumo ar anoreksijos gali atsirasti mitybos nepakankamumas. Todėl žmonės, norėdami būti sveiki, turi subalansuoti maisto kiekį, maistingumą ir rūšį.
Maistas religijose
Daugelyje kultūrų ar religijų galioja maisto tabu. Tai reiškia, kad jose galioja taisyklės, ko žmonės neturėtų valgyti arba kaip maistas turi būti ruošiamas. Religinių maisto taisyklių pavyzdžiai - judaizmo kašrutas ir islamo halalas, pagal kuriuos negalima valgyti kiaulienos. Induizme draudžiama valgyti jautieną. Kai kurie krikščionys dėl savo religinių įsitikinimų yra vegetarai (tie, kurie nevalgo mėsos). Pavyzdžiui, Septintosios dienos adventistų bažnyčia rekomenduoja vegetarizmą.
Be to, kai kurie įsitikinimai nesusiję su religija, bet priklauso kultūrai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gerbia Guān Yīn motinos dievą ir tie pasekėjai nevartoja "jautienos", nes tiki, kad jos tėvas turi karvės pavidalą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra maistas?
A: Maistas yra tai, ką žmonės ir gyvūnai valgo, kad gautų energijos ir mitybos, kad išliktų sveiki. Paprastai jis gaunamas iš gyvūnų ir augalų, jo sudėtyje yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, vandens ir mineralinių medžiagų.
K: Kokie yra maisto gaminimo indų pavyzdžiai?
A: Maisto gaminimo indų pavyzdžiai: greitpuodžiai, puodai, keptuvės, lėkštės, peiliai, šakutės, valgymo lazdelės, šaukštai, dubenys arba šakutės.
K: Kaip galima apdoroti maistą?
Atsakymas: Maistą gali apdoroti namuose pats virėjas, naudodamasis kulinarine knyga, arba jis gali būti pakeistas pramoniniais procesais (maisto pramonėje). Perdirbto maisto sudėtyje paprastai yra keletas natūralių ingredientų ir maisto priedų, pavyzdžiui, konservantų, antioksidantų, emulsiklių ir skonio stipriklių.
Klausimas: Ar vegetarizmas yra tas pats, kas veganizmas?
Atsakymas: Ne. Vegetarizmas reiškia mėsos nevalgymą, o veganizmas reiškia, kad nevalgoma ir nenaudojami jokie gyvūninės kilmės produktai.
K: Kur žmonės perka didžiąją dalį maisto?
A: Dauguma žmonių maistą perka parduotuvėse arba turguose, tačiau kai kurie vis dar augina didžiąją dalį arba visą maistą patys. Žmonės taip pat gali pirkti jau paruoštą maistą iš gatvės prekeivių arba restoranų.
K: Koks yra etninio maisto pavyzdys?
A: Etninio maisto pavyzdys yra meksikiečių virtuvė, kuri turi savo unikalų patiekalų gaminimo būdą su skirtingais ingredientais nei kitos kultūros.
