"Vitaminas" taip pat yra tabletė, kurioje yra vitaminų, reguliariai vartojama, kad žmogus būtų sveikas.

Vitaminas yra cheminis junginys, kurio nedideli kiekiai reikalingi, kad žmogaus organizmas tinkamai veiktų. Tai vitaminas A, daugelis B grupės vitaminų (pvz., B1, B2, B3, B6 ir B12), vitaminas C, vitaminas D, vitaminas E ir vitaminas K. Pavyzdžiui, citrusiniuose vaisiuose, pvz., apelsinuose ir citrinose, yra vitamino C.

Kas yra vitaminai ir kodėl jie svarbūs?

Šį terminą 1912 m. įvedė biochemikas Kazimieras Funkas, kuris išskyrė mikroelementų kompleksą ir pasiūlė jį pavadinti vitaminu. Pagal susitarimą žodis vitaminas neapima kitų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip tam tikri mineralai, nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir nepakeičiamosios aminorūgštys.

Šiuo metu pripažįstama trylika vitaminų. Vitaminai klasifikuojami pagal jų biologinį ir cheminį aktyvumą, o ne struktūrą. Kiekvieno vitamino pavadinimas (žodis vitaminas, po kurio eina raidė) reiškia keletą vitaminų junginių, kurie visi pasižymi tuo pačiu biologiniu aktyvumu. Pavyzdžiui, vitaminas A reiškia keletą skirtingų cheminių medžiagų. Vitamerai organizme virsta aktyvia vitamino forma. Kartais jie taip pat yra tarpusavyje konvertuojantys vienas į kitą.

Vitaminų klasifikacija

  • Riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir K. Jie tirpsta riebaluose, kaupiasi organizmo audiniuose (ypač kepenyse ir riebaliniame audinyje) ir jų perteklius gali sukelti toksiškumą.
  • Vandenyje tirpūs vitaminai – dauguma B grupės vitaminų ir vitaminas C. Šie vitaminai paprastai neišlieka ilgai organizme (išskyrus kai kuriuos atvejus, pvz., B12, kuris gali būti saugomas kepenyse) ir reikia nuolatinio jų tiekimo su maistu.

Pagrindinės funkcijos organizme

  • Metabolizmo reguliavimas: daugelis B grupės vitaminų (pvz., B1, B2, B3, B6, B12) dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje.
  • Imuniteto palaikymas: vitaminas C ir D prisideda prie imuninės sistemos funkcijos.
  • Odos, regėjimo ir audinių sveikata: vitaminas A svarbus regėjimui ir odos ląstelių atsinaujinimui.
  • Kaulų ir dantų stiprinimas: vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą.
  • Antioksidacinė apsauga: vitaminas E veikia kaip antioksidantas, saugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
  • Kraujo krešėjimas: vitaminas K reikalingas krešėjimo faktorių sintezei.

Šaltiniai

Organizmas šių cheminių medžiagų negamina. Jos gaunamos iš kitų šaltinių, dažniausiai iš maisto. Trumpalaikis tam tikro vitamino trūkumas paprastai nėra problema, nes organizmas gali trumpam sukaupti vitaminų. Ilgesnį laiką neturint tam tikro vitamino, priklausomai nuo vitamino, galima susirgti įvairiomis ligomis. Bene geriausiai žinoma liga yra skorbutas, kuris atsiranda dėl nepakankamo vitamino C kiekio.

  • Gyvulinės kilmės produktai (mėsa, žuvis, pienas, kiaušiniai) yra geras daugelio vitaminų, ypač B12 ir D, šaltinis.
  • Daržovės ir vaisiai teikia vitaminą C, provitamino A (karotenoidų), kai kuriuos B grupės vitaminus bei vitaminą K.
  • Visaverčiai grūdai, riešutai ir sėklos – B grupės vitaminų ir E šaltiniai.
  • Riebalas maiste padeda geriau pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus; vitaminų pasisavinimui svarbus ir bendras maistinių medžiagų derinys.
  • Kai kurie vitaminai gali būti sintezuojami žarnyno mikrobiotos (pvz., dalis K formų ir kai kurie B vitaminai), tačiau jų kiekis ir pasisavinimas gali būti nepakankami priklausomai nuo asmens mikrobiotos būklės.

Trūkumas ir simptomai

Ilgalaikis tam tikrų vitaminų trūkumas lemia specifines ligas ir simptomus:

  • Vit. C trūkumas – skorbutas: dantenų kraujavimas, odos pakitimai, silpnumas.
  • Vit. D trūkumas – rachitas vaikams, osteomalacija ir osteoporozė suaugusiems.
  • Vit. A trūkumas – naktinis aklumas, akių sausumas, padidėjęs infekcijų pavojus.
  • B grupės vitaminų trūkumai – įvairūs neurologiniai simptomai, anemija, nuovargis, odos pokyčiai (priklausomai nuo konkretaus B vitamino).

Perdozavimas (toksikozė) ir saugumas

Šiandien daugelis farmacijos kompanijų gamina nebrangias tabletes, kurių sudėtyje yra įvairių vitaminų. Jos padeda žmonėms išvengti šių ligų. Tačiau papildų vartojimas turi būti apgalvotas:

  • Riebaluose tirpių vitaminų perteklius gali kauptis ir sukelti toksiškas reakcijas (pvz., A ŠAKOS sutrikimai, D hiperkalcemija, E kraujavimo rizika didelėmis dozėmis).
  • Vandenyje tirpūs vitaminai paprastai pašalinami su šlapimu, bet labai didelės dozės taip pat gali būti žalingos (pvz., per didelis niacino kiekis gali sukelti odos paraudimą, per daug B6 – neurologinius sutrikimus).
  • Tam tikros sąveikos: pavyzdžiui, vitaminas K gali keisti antikoaguliantų (pvz., varfarino) poveikį; didelės vitaminų dozės gali sąveikauti su receptiniais vaistais.
  • Nėštumo metu per didelis kai kurių vitaminų (ypač retinolio formų vitamino A) vartojimas gali būti teratogeninis – todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų.

Kaip užtikrinti pakankamą suvartojimą

  • Laikyti mitybą įvairią ir subalansuotą – daugelyje atvejų subalansuota mityba užtikrina pakankamą vitaminų kiekį.
  • Atkreipti dėmesį į jautrias grupes – kūdikiai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, vegetarai/veganai ir tam tikrų ligų turintys asmenys gali reikalauti papildomos priežiūros ar papildų.
  • Konsultuotis su gydytoju arba dietologu prieš pradedant vartoti dideles vitaminų dozes ar mišinius papildus.
  • Atkreipti dėmesį į maisto ruošimo būdus: kai kurie vitaminai (ypač vitaminas C ir kai kurie B vitaminai) yra jautrūs karščiui, šviesai ir vandeniui, todėl ilgas virimas gali sumažinti jų kiekį maiste.

Vitaminai yra būtina sveikos mitybos dalis. Suprasdami jų funkcijas, šaltinius ir galimas rizikas, galima priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos ir papildų vartojimo, todėl geriausia pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu individualiai.