Vitaminas
"Vitaminas" taip pat yra tabletė, kurioje yra vitaminų, reguliariai vartojama, kad žmogus būtų sveikas.
Vitaminas yra cheminis junginys, kurio nedideli kiekiai reikalingi, kad žmogaus organizmas tinkamai veiktų. Tai vitaminas A, daugelis B grupės vitaminų (pvz., B1, B2, B3, B6 ir B12), vitaminas C, vitaminas D, vitaminas E ir vitaminas K. Pavyzdžiui, citrusiniuose vaisiuose, pvz., apelsinuose ir citrinose, yra vitamino C.
Šį terminą 1912 m. įvedė biochemikas Kazimieras Funkas, kuris išskyrė mikroelementų kompleksą ir pasiūlė jį pavadinti vitaminu. Pagal susitarimą žodis vitaminas neapima kitų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip tam tikri mineralai, nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir nepakeičiamosios aminorūgštys.
Šiuo metu pripažįstama trylika vitaminų. Vitaminai klasifikuojami pagal jų biologinį ir cheminį aktyvumą, o ne struktūrą. Kiekvieno vitamino pavadinimas (žodis vitaminas, po kurio eina raidė) reiškia keletą vitaminų junginių, kurie visi pasižymi tuo pačiu biologiniu aktyvumu. Pavyzdžiui, vitaminas A reiškia keletą skirtingų cheminių medžiagų. Vitamerai organizme virsta aktyvia vitamino forma. Kartais jie taip pat yra tarpusavyje konvertuojantys vienas į kitą.
Organizmas šių cheminių medžiagų negamina. Jos gaunamos iš kitų šaltinių, dažniausiai iš maisto. Trumpalaikis tam tikro vitamino trūkumas paprastai nėra problema, nes organizmas gali trumpam sukaupti vitaminų. Ilgesnį laiką neturint tam tikro vitamino, priklausomai nuo vitamino, galima susirgti įvairiomis ligomis. Bene geriausiai žinoma liga yra skorbutas, kuris atsiranda dėl nepakankamo vitamino C kiekio.
Šiandien daugelis farmacijos kompanijų gamina nebrangias tabletes, kurių sudėtyje yra įvairių vitaminų. Jos padeda žmonėms išvengti šių ligų.
Vitaminai gali būti tirpūs riebaluose arba vandenyje. Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E ir K) gali būti kaupiami organizme ir naudojami, kai jų prireikia. Vandenyje tirpūs vitaminai organizme išlieka tik trumpą laiką.
Vaisiai ir daržovės yra vitaminų šaltinis
Pavadinimo pakeitimai
Šiuo metu nėra vitaminų nuo F iki J. Jie kažkada egzistavo. Šiandien jie nebelaikomi vitaminais. Kai kurie iš jų taip pat buvo klaidingi pavadinimai ir pasirodė esą kažkas kita. Kiti buvo pervadinti B grupės vitaminais. Šiandien B grupės vitaminai yra visas kompleksas, o ne tik vienas vitaminas.
Vokiečių kalbos mokslininkai, kurie išskyrė ir aprašė vitaminą K (be to, jį taip pavadino), tai padarė dėl to, kad šis vitaminas yra labai susijęs su kraujo koaguliacija (krešėjimu) po sužeidimo. Tuo metu dauguma (bet ne visos) raidžių nuo F iki I jau buvo įvardytos, todėl K raidės vartojimas buvo laikomas gana pagrįstu. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos cheminės medžiagos, kurios anksčiau buvo priskiriamos vitaminams, taip pat ankstesni vitaminų, vėliau tapusių B komplekso dalimi, pavadinimai.
| Ankstesnis pavadinimas | Cheminis pavadinimas | Pavadinimo keitimo priežastis |
| Adeninas | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas | |
| Adenilo rūgštis | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas | |
| Vitaminas F | Reikalingas dideliais kiekiais (neatitinka | |
| Vitaminas G | Perklasifikuotas kaip vitaminas B2 | |
| Vitaminas H | Biotinas | Perklasifikuotas kaip vitaminas B7 |
| Katecholis, flavinas | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas | |
| Vitaminas L1 | Antranilo rūgštis | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas |
| Vitaminas L2 | Adeniltiometilpentozė | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas |
| Vitaminas M | Folio rūgštis | Perklasifikuotas kaip vitaminas B9 |
| Vitaminas O | Karnitinas | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas |
| Vitaminas P | Flavonoidai | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas |
| Vitaminas PP | Niacinas | Perklasifikuotas kaip vitaminas B3 |
| Vitaminas U | S-metilmetioninas | Daugiau nebėra klasifikuojamas kaip vitaminas |
Vitaminų sąrašas
| Vitaminų bendrinis | Veiklioji medžiaga ("Vitamer") (sąrašas nebaigtinis) | Tirpumas | JAV Rekomenduojama paros norma | Trūkumo liga | Didžiausia leistina suvartojimo norma | Perdozavimo liga | Maisto šaltiniai |
| Vitaminas A | Retinolis, retinalis ir keturi karotinoidai, | Riebalai | 900 µg | Naktinis aklumas, hiperkeratozė ir keratomaliacija | 3 000 µg | Hipervitaminozė A | Kepenys, oranžiniai, prinokę geltoni vaisiai, lapinės daržovės, morkos, moliūgai, moliūgai, moliūgai, špinatai, žuvis, sojų pienas, pienas |
| Vitaminas B1 | Tiaminas | Vanduo | 1,2 mg | Beriberi, Wernicke-Korsakoffo sindromas | N/D | Mieguistumas arba raumenų atsipalaidavimas vartojant dideles dozes. | Kiauliena, avižiniai dribsniai, rudieji ryžiai, daržovės, bulvės, kepenys, kiaušiniai |
| Vanduo | 1,3 mg | Ariboflavinozė, glositas, kampinis stomatitas | N/D | Pieno produktai, bananai, kukurūzai, šparaginės pupelės, šparagai | |||
| Vitaminas B3 | Niacinas, niacinamidas, nikotinamido ribosidas | Vanduo | 16,0 mg | Pellagra | 35,0 mg | Kepenų pažeidimas (dozės > 2 g per parą) ir kitos problemos | Mėsa, žuvis, kiaušiniai, daugelis daržovių, grybai, medžių riešutai |
| Vitaminas B5 | Pantoteno rūgštis | Vanduo | 5,0 mg | N/D | Viduriavimas; galimas pykinimas ir rėmuo. | Mėsa, brokoliai, avokadai | |
| Vitaminas B6 | Piridoksinas, piridoksaminas, piridoksalis | Vanduo | 1,3-1,7 mg | Anemija periferinė neuropatija | 100 mg | Propriocepcijos sutrikimas, nervų pažeidimas (dozės > 100 mg per parą) | Mėsa, daržovės, medžių riešutai, bananai |
| Vitaminas B7 | Biotinas | Vanduo | 30,0 µg | Dermatitas, enteritas | N/D | Žalias kiaušinio trynys, kepenys, žemės riešutai, žalios lapinės daržovės | |
| Vitaminas B9 | Folatai | Vanduo | 400 µg | Megaloblastinė anemija ir jos trūkumas nėštumo metu siejamas su įgimtais defektais, pvz., nervinio vamzdelio defektais. | 1 000 µg | Gali maskuoti vitamino B12 trūkumo simptomus; kitas poveikis. | Lapinės daržovės, makaronai, duona, grūdai, kepenys |
| Cianokobalaminas, hidroksokobalaminas, metilkobalaminas, adenozilkobalaminas | Vanduo | 2,4 µg | Perniciozinė anemija | N/D | Į aknę panašus bėrimas [priežastinis ryšys galutinai nenustatytas]. | Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas | |
| Vanduo | 90,0 mg | 2 000 mg | Vitamino C megadosažas | Daugelis vaisių ir daržovių, kepenys | |||
| Vitaminas D | cholekalciferolis (D3), ergokalciferolis (D2) | Riebalai | 10 µg | Rachitas ir osteomaliacija | 50 µg | Hipervitaminozė D | Žuvis, kiaušiniai, kepenys, grybai |
| Vitaminas E | Tokoferoliai, tokotrienoliai | Riebalai | 15,0 mg | Trūkumas pasireiškia labai retai; vyrams pasireiškia nevaisingumas, o moterims - persileidimas, naujagimiams - lengva hemolizinė anemija. | 1 000 mg | Viename dideliame atsitiktinių imčių tyrime pastebėtas dažnesnis stazinis širdies nepakankamumas. | Daugelis vaisių ir daržovių, riešutų ir sėklų |
| Vitaminas K | Filochinonas, menakvinonai | Riebalai | 120 µg | Kraujavimo diatezė | N/D | Padidina krešėjimą pacientams, vartojantiems varfariną. | Žalios lapinės daržovės, pvz., špinatai, kiaušinių tryniai, kepenys |
Susiję puslapiai
- Maistinis mineralas
- Nepakeičiamoji riebalų rūgštis
- Nepakeičiamoji aminorūgštis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vitaminas?
A: Vitaminas yra cheminis junginys, kurio nedideli kiekiai reikalingi, kad žmogaus organizmas tinkamai veiktų. Jų galima rasti maiste, taip pat jie būna tablečių pavidalo.
K: Kokie yra vitaminų pavyzdžiai?
A: Vitaminų pavyzdžiai: vitaminas A, daugelis B grupės vitaminų (pvz., B1, B2, B3, B6 ir B12), vitaminas C, vitaminas D, vitaminas E ir vitaminas K. Citrusiniuose vaisiuose, pvz., apelsinuose ir citrinose, yra vitamino C.
K: Kas sukūrė terminą "vitaminas"?
A: Šį terminą 1912 m. sukūrė biochemikas Kazimieras Funkas.
K: Ar be vitaminų yra kitų būtinų maistinių medžiagų?
A.: Taip, be vitaminų, yra ir kitų būtinų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, tam tikros mineralinės medžiagos, nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir nepakeičiamosios aminorūgštys.
K.: Kiek skirtingų vitaminų rūšių pripažįstama šiandien?
A: Šiandien pripažįstama trylika skirtingų vitaminų rūšių.
Klausimas: Kas atsitinka, jei ilgesnį laiką žmogui nepakanka tam tikro vitamino?
A: Ilgesnį laiką trūkstant tam tikro vitamino, priklausomai nuo to, kokio vitamino trūksta, gali atsirasti įvairių ligų. Bene geriausiai žinomas pavyzdys yra skorbutas, kuris atsiranda dėl nepakankamo vitamino C kiekio.
Klausimas: Ar visi vitaminai tirpsta riebaluose, ar vandenyje?
A: Vitaminai gali būti tirpūs riebaluose arba vandenyje; riebaluose tirpūs vitaminai (pvz., A, D, E ir K) gali būti kaupiami organizme, o vandenyje tirpūs vitaminai organizme išbūna tik trumpą laiką, kol pasišalina su šlapimu arba prakaitu.
