Apelsinas — kilmė, savybės, nauda sveikatai ir naudojimas

Atraskite apelsinų kilmę, naudingas savybes, vitamino C naudą sveikatai, skanius naudojimo būdus ir patarimus apie auginimą bei sultis.

Apelsinas yra citrusinis vaisius, kurį žmonės dažnai valgo. Apelsinai yra ypač vertinami kaip svarbus vitaminas C šaltinis, tačiau juose taip pat yra skaidulų, folio rūgšties, kalio ir įvairių antioksidantų. Daugeliui žmonių pusryčiai neatsiejami nuo apelsinų sulčių ar šviežio apelsino gabalėlio. „Saldieji apelsinai“, kurie šiandien dažniausiai valgomi, greičiausiai kilo iš hibridizacijos ir ilgalaikio selektyvaus veisimo Pietų bei Rytų Azijos regionuose (ypač Kinijoje ir Indijoje), tačiau šiandien auga daugelyje pasaulio šalių ir yra komerciškai auginami įvairiuose klimatuose.

Išvaizda ir biologija

Apelsinai paprastai yra apvalūs, dažniausiai oranžinės spalvos vaisiai, augantys ant medžių, kurie gali siekti apie 10 metrų aukščio (medžio). Apelsinmedžiai yra visžaliai: turi tamsiai žalius blizgančius lapus ir smulkius baltus žiedus, kuriuose dažnai būna penki žiedlapiai. Žiedai skleidžia saldų aromatą ir pritraukia įvairius vabzdžius, ypač bitutes, kas užtikrina apdulkinimą.

Apelsino vaisiaus karkasas yra kieta, blizganti išorinė odelė, o viduje vaisius padalytas į "segmentus" (skilteles). Kiekvieno segmento viršuje yra plona plėvelė arba odelė, kuri laiko daug mažų, sultingų ląstelių su sultimis. Paprastai apelsine būna apie 10 segmentų, tačiau skaičius gali skirtis priklausomai nuo veislės. Daugumos apelsinų rūšių kiekvieno segmento viduje gali būti sėklų, jas dažnai liaudiškai vadina „kauliukais“. Taip pat vaisių skilteles ir išorinę odelę atskiria baltoji, putli vidinė žievė (albedas), dar vadinama balta plėvele — ji kartais būna kartoka ir nenorinama vartoti.

Sėklos ir dauginimas

Apelsinmedžius galima dauginti tiek iš sėklų, tiek vegetatyviniu būdu (pvz., grafting — auginiais). Daugelis komercinių veislių auginamos persodinant ant kitų citrusinių rūšių poskiepio, kad pagerintų ligų atsparumą, priežiūrą ir derliavimą. Kai kurios modernios veislės būna be sėklų (beja), todėl jas daugina vegetatyviai.

Mityba ir sveikata

Apelsinai yra daugiausia žinomi dėl vitamino C kiekio, bet taip pat suteikia:

• mažai kalorijų ir daug vandens — padeda hidratuoti;
• mažai riebalų ir natūralių cukrų (fruktozės): svarbu atsižvelgti į porcijų dydį;
• maistines skaidulas (ypač, jei valgomas visas vaisius), kurios gerina virškinimą ir suteikia sotumo;
• antioksidantus (pvz., flavonoidą hesperidiną), kurie gali turėti priešuždegiminių ir kraujagysles saugančių savybių.

Galimos naudos sveikatai: stiprina imuninę sistemą (vitaminas C), prisideda prie odos ir jungiamojo audinio sveikatos, gali palaikyti širdies sveikatą mažindamas tam tikrus uždegimo žymenis ir gerindamas cholesterolio profilį. Taip pat apelsinai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį dėl kalio kiekio.

Svarbios atsargumo pastabos: apelsinų sultys turi didesnį cukraus tankį nei visas vaisius, todėl sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama pirmiausia rinktis visą vaisių ir kontroliuoti porcijas. Gydytojas ar dietologas gali patarti įtraukti apelsinus į subalansuotą mitybą, atsižvelgiant į individualius sveikatos rodiklius.

Kulinarinis ir pramoninis naudojimas

Apelsinai plačiai naudojami maisto gamyboje ir pramonėje:

• šviežiai valgomų vaisių pavidalu;
• sultys ir gėrimai; verta rinktis šviežiai spaustas sultis arba saikingai vartoti nektarus;
• žievelės trintis (zest) suteikia stiprų aromatą kepiniams, padažams ir desertams;
• marmeladai, džemai, kandiruoti žievelės;
• naudojimas salotose, marinatuose, jūros gėrybių padažuose ir kepiniuose;
• maistinis ir aromatinis eterinis aliejus iš žievės — naudojamas parfumerijoje ir kosmetikoje.

Tradicinė ir kosmetinė reikšmė

Azijos regionuose ir kitur apelsinai nuo seno buvo naudojami ne tik maistui, bet ir kosmetikoje ar liaudies medicinoje — pavyzdžiui, žievelės ekstraktai ir aliejai naudojami odos priežiūroje dėl aromato ir kai kurių antioksidacinių savybių. Tiesa, klinikiniai įrodymai apie specifinę medicininę naudą skirtingoms ligoms yra riboti, todėl kosmetikos ir gydymo produktų vartojant verta remtis patikimais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.

Auginimas, sandėliavimas ir transportavimas

Apelsinai plačiai auginami dėl kelių praktinių priežasčių: vaisiai yra pakankamai tvirti ir turi natūralią apsauginę odelę, todėl juos lengva transportuoti ir transportuoti dideliais kiekiais be didelių pažeidimų. Jie ilgiau laikosi nei kai kurie kiti minkšti vaisiai, jei laikomi vėsioje, vėdinamoje vietoje arba šaldytuve. Laikymo trukmė priklauso nuo veislės ir rinkos procedūrų (pvz., apdorojimo parafino danga ar aušinimas). Derliaus metas priklauso nuo klimato ir veislės — kai kuriose šalyse apelsinai renkama žiemą, kitur pavasarį ar vasarą.

Veislės ir įvairovė

Yra daug apelsinų veislių ir hibridų: navel (be sėklų, su „pilnaviduriu“ apendiksu), valencia (dažnai naudojama sultims), raudonieji apelsinai (blood oranges) su raudonu minkštimu, taip pat auginamos kitos citrusinių grupės rūšys, tokios kaip mandarinai ar bergamotės. Be to, egzistuoja kartieji apelsinai (pvz., Citrus aurantium), kurie dažniau naudojami pramonėje ir parfumerijoje, o ne šviežiam vartojimui.

Įdomūs faktai

Oranžinės spalvos pavadinimas yra kilęs nuo šio vaisiaus pavadinimo. Įdomu, kad anglų kalboje žodis „orange“ yra retas atvejis — jis neturi daug žodžių, skambiai panašių gale (t. y. su rimu), todėl dažnai minima kaip vienas iš žodžių be natūralaus rimo (angliškų žodžių) ir su tuo susijusių lingvistinių faktų.

Apelsinai yra svarbus maisto ir pramonės produktas daugelyje pasaulio šalių: jie yra lengvai prieinamas vitamino C šaltinis, patogūs laikyti ir transportuoti, o taip pat turi daugybę kulinarinių ir pramoninių panaudojimo galimybių.

Istorija

XV amžiuje (1400 m.) į Italiją, Ispaniją ir Portugaliją iš Indijos buvo atvežti saldieji apelsinmedžiai. Iki tol Italijoje buvo auginami tik rūgštūs apelsinai. Pavadinimas kilęs iš sanskrito žodžio, per persų ir arabų kalbas. Iš Europos apelsinmedžiai buvo vežami į Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Ameriką, Afriką ir Australiją, kuriose visi apelsinai auginami pardavimui.

Yra kelios skirtingos saldžiųjų apelsinų rūšys. Vienas iš labiausiai paplitusių rūšių yra Valensijos apelsinas, kilęs iš Ispanijos, taip pat auginamas Afrikoje ir Australijoje. Tai vienas svarbiausių "komercinių" apelsinų. (Tai reiškia, kad jis auginamas pardavimui parduotuvėse.)

Viena iš saldžiųjų apelsinų rūšių vadinama "kraujo apelsinu" arba "sangvininiu apelsinu" (sangvininis reiškia kraujo raudonumą). Ant šių apelsinų odelės dažnai būna raudonų žymių, o kai kurios jų vidinės dalys atrodo tarsi su krauju. Kai kurių kraujo apelsinų sultys yra rubino raudonumo.

XX a. šeštajame dešimtmetyje Brazilijoje vienuolyno sode augęs medis davė labai keistus vaisius. Kiekvieno apelsino odelėje buvo didelis apelsinas be sėklų. Apelsino apačioje buvo mažesnės dalys, kurios atrodė kaip toje pačioje odelėje esantis mažesnis sutraiškytas apelsinas, kuris iš tikrųjų buvo didesnio apelsino dvynys. Mažasis apelsinas apelsino odelės apačioje darė keistą iškilimą, kuris atrodė kaip žmogaus bamba ar bamba. Šie apelsinai buvo pavadinti "apelsinais su bamba". Jų skonis buvo labai saldus, jie neturėjo sėklų ir buvo gana lengvai nulupami. Dėl to šie apelsinai buvo labai tinkami auginti komerciniais tikslais. Tačiau jie negalėjo augti iš sėklų. Juos buvo galima auginti tik iš augalų auginių. Šiandien tūkstančiai šių apelsinmedžių pasodinti iš auginių. Apelsinai "Navel Oranges" auginami Kalifornijoje ir eksportuojami į daugelį pasaulio šalių. Kiekvieno pasaulyje augančio bambukinio apelsino genetinė sudėtis yra tokia pati, kaip ir apelsinų, augančių ant to medžio vienuolyne Brazilijoje.

Manoma, kad mandarinai - maži plokšti apelsinai su lengvai nusilupančia odele - atkeliavo iš Kinijos. Dabar yra keletas jų veislių. Tai mandarinai, kurie yra raudonesni už daugumą mandarinų, ir klementinos, kurios yra didelės, lygios ir putlios. Visų rūšių mandarinai yra labai naudingi pietų dėžutės vaisiai, nes juos lengva nulupti ir valgyti, tačiau jie nesunkiai sutrinka.

Šiandien daugelis pasaulio žmonių kasdien valgo apelsiną arba geria apelsinų sultis, nes apelsinai yra vienas geriausių ir pigiausių vitamino C šaltinių. (Vitaminas C padeda organizmui augti, gyti žaizdoms ir kovoti su infekcijomis.) Apelsinai taip pat yra labai geras maistinių skaidulų šaltinis. Tačiau juose nėra daug mineralinių medžiagų. Jei žmogus kartu suvalgo apelsiną ir bananą, jis užkandžiauja labai maistingu užkandžiu, kuriame yra ir vitaminų, ir mineralinių medžiagų. Apelsinai yra saldūs ir sultingi.

Šie apelsinai vadinami "Ambersweets".

Tradicijos

• Daugelyje kultūrų oranžiniai medžiai yra meilės ir santuokos simbolis. Apelsinai kartais vaizduojami Renesanso laikų sutuoktinių porų paveiksluose. Vienas garsiausių - Jano van Eiko "Arnolfinio vestuvinis portretas".
• Vestuvėse nuotakos tradiciškai nešioja apelsinų žiedus plaukuose arba puokštėje. Apelsinų žiedai dažnai puošia vestuvinį tortą.
• Karalienei Viktorijai jos vyras Albertas padovanojo aukso ir emalio apelsinų žiedų karūną. Kai gimė jų vaikai, jis liepė juvelyrui prie karūnos pridėti mažyčių žalių apelsinų.
• Jei apelsinas nulupamas peiliu, žievelę galima nupjauti vienu ilgu nenutrūkusiu gabalu. Kai kurių šalių moksleivės skanduoja eilėraštį ir meta ilgą apelsino žievelę per petį, o paskui žiūri, kaip ji krenta, kad rastų pradinę jas mylinčio berniuko vardo raidę.
• Kai kuriose šalyse kruvini apelsinai laikomi Jėzaus mirties simboliu.
• Kai kuriose Europos šalyse "Krištolas" - tai kalėdinis papuošalas, kuriame naudojamas apelsinas ir žvakė, simbolizuojantys Jėzaus meilę pasauliui.
• Šaltuosiuose kraštuose, kur trūko vaisių, per Kalėdas dažnai buvo dovanojamas apelsinas. Anglijoje buvo tradicija vaiko kalėdinės kojinės pirštą prikimšti razinų, migdolų ir apelsinų.
• Apelsino žievelę galima džiovinti ir apdoroti cukrumi. Tai kalėdinių pyragų sudedamoji dalis.
• Iš apelsinų kartais gaminamas saldžiai kvepiantis pomanderis kambariui kvepinti. Tai daroma į apelsiną įkišus gvazdikėlių kotelius ir leidus apelsinui išdžiūti.
• Apelsinų uogienė vadinama marmeladu. Tradiciškai teigiama, kad jis pirmą kartą buvo pagamintas sergančiai Škotijos karalienei Marijai ir Marijai Antuanetei. Nė viena iš šių istorijų nėra teisinga, nes marmeladas Portugalijoje buvo gaminamas daugelį metų prieš joms gimstant. Terminas "marmeladas", iš pradžių reiškęs svarainių uogienę (portugališkai "marmelada"), kilo iš portugališko žodžio, reiškiančio šį vaisių - marmelo.
• Angliška vaikų dainelė apie Londono bažnyčios varpus prasideda eilute "'Oranges and Lemons' say the Bells of St. Clements...".

Moraviečių pamaldoms paruoštos krikštynos

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia terminas "apelsinas"?

K: Iš kur atsirado saldieji apelsinai?

K: Kaip atpažinti apelsinmedį?

K: Ką sudaro išorinis apelsino sluoksnis?

K: Ar daugumos apelsinų rūšių kiekviename segmente yra sėklų?

K: Kodėl apelsinai yra svarbus maisto šaltinis daugelyje pasaulio šalių?

K: Kokią dar paskirtį turi apelsinas, be to, kad yra valgomas kaip vaisius?

Paieška pagal raidę