Apelsinas yra citrusinis vaisius, kurį žmonės dažnai valgo. Apelsinai yra ypač vertinami kaip svarbus vitaminas C šaltinis, tačiau juose taip pat yra skaidulų, folio rūgšties, kalio ir įvairių antioksidantų. Daugeliui žmonių pusryčiai neatsiejami nuo apelsinų sulčių ar šviežio apelsino gabalėlio. „Saldieji apelsinai“, kurie šiandien dažniausiai valgomi, greičiausiai kilo iš hibridizacijos ir ilgalaikio selektyvaus veisimo Pietų bei Rytų Azijos regionuose (ypač Kinijoje ir Indijoje), tačiau šiandien auga daugelyje pasaulio šalių ir yra komerciškai auginami įvairiuose klimatuose.

Išvaizda ir biologija

Apelsinai paprastai yra apvalūs, dažniausiai oranžinės spalvos vaisiai, augantys ant medžių, kurie gali siekti apie 10 metrų aukščio (medžio). Apelsinmedžiai yra visžaliai: turi tamsiai žalius blizgančius lapus ir smulkius baltus žiedus, kuriuose dažnai būna penki žiedlapiai. Žiedai skleidžia saldų aromatą ir pritraukia įvairius vabzdžius, ypač bitutes, kas užtikrina apdulkinimą.

Apelsino vaisiaus karkasas yra kieta, blizganti išorinė odelė, o viduje vaisius padalytas į "segmentus" (skilteles). Kiekvieno segmento viršuje yra plona plėvelė arba odelė, kuri laiko daug mažų, sultingų ląstelių su sultimis. Paprastai apelsine būna apie 10 segmentų, tačiau skaičius gali skirtis priklausomai nuo veislės. Daugumos apelsinų rūšių kiekvieno segmento viduje gali būti sėklų, jas dažnai liaudiškai vadina „kauliukais“. Taip pat vaisių skilteles ir išorinę odelę atskiria baltoji, putli vidinė žievė (albedas), dar vadinama balta plėvele — ji kartais būna kartoka ir nenorinama vartoti.

Sėklos ir dauginimas

Apelsinmedžius galima dauginti tiek iš sėklų, tiek vegetatyviniu būdu (pvz., grafting — auginiais). Daugelis komercinių veislių auginamos persodinant ant kitų citrusinių rūšių poskiepio, kad pagerintų ligų atsparumą, priežiūrą ir derliavimą. Kai kurios modernios veislės būna be sėklų (beja), todėl jas daugina vegetatyviai.

Mityba ir sveikata

Apelsinai yra daugiausia žinomi dėl vitamino C kiekio, bet taip pat suteikia:

  • mažai kalorijų ir daug vandens — padeda hidratuoti;
  • mažai riebalų ir natūralių cukrų (fruktozės): svarbu atsižvelgti į porcijų dydį;
  • maistines skaidulas (ypač, jei valgomas visas vaisius), kurios gerina virškinimą ir suteikia sotumo;
  • antioksidantus (pvz., flavonoidą hesperidiną), kurie gali turėti priešuždegiminių ir kraujagysles saugančių savybių.

Galimos naudos sveikatai: stiprina imuninę sistemą (vitaminas C), prisideda prie odos ir jungiamojo audinio sveikatos, gali palaikyti širdies sveikatą mažindamas tam tikrus uždegimo žymenis ir gerindamas cholesterolio profilį. Taip pat apelsinai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį dėl kalio kiekio.

Svarbios atsargumo pastabos: apelsinų sultys turi didesnį cukraus tankį nei visas vaisius, todėl sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama pirmiausia rinktis visą vaisių ir kontroliuoti porcijas. Gydytojas ar dietologas gali patarti įtraukti apelsinus į subalansuotą mitybą, atsižvelgiant į individualius sveikatos rodiklius.

Kulinarinis ir pramoninis naudojimas

Apelsinai plačiai naudojami maisto gamyboje ir pramonėje:

  • šviežiai valgomų vaisių pavidalu;
  • sultys ir gėrimai; verta rinktis šviežiai spaustas sultis arba saikingai vartoti nektarus;
  • žievelės trintis (zest) suteikia stiprų aromatą kepiniams, padažams ir desertams;
  • marmeladai, džemai, kandiruoti žievelės;
  • naudojimas salotose, marinatuose, jūros gėrybių padažuose ir kepiniuose;
  • maistinis ir aromatinis eterinis aliejus iš žievės — naudojamas parfumerijoje ir kosmetikoje.

Tradicinė ir kosmetinė reikšmė

Azijos regionuose ir kitur apelsinai nuo seno buvo naudojami ne tik maistui, bet ir kosmetikoje ar liaudies medicinoje — pavyzdžiui, žievelės ekstraktai ir aliejai naudojami odos priežiūroje dėl aromato ir kai kurių antioksidacinių savybių. Tiesa, klinikiniai įrodymai apie specifinę medicininę naudą skirtingoms ligoms yra riboti, todėl kosmetikos ir gydymo produktų vartojant verta remtis patikimais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.

Auginimas, sandėliavimas ir transportavimas

Apelsinai plačiai auginami dėl kelių praktinių priežasčių: vaisiai yra pakankamai tvirti ir turi natūralią apsauginę odelę, todėl juos lengva transportuoti ir transportuoti dideliais kiekiais be didelių pažeidimų. Jie ilgiau laikosi nei kai kurie kiti minkšti vaisiai, jei laikomi vėsioje, vėdinamoje vietoje arba šaldytuve. Laikymo trukmė priklauso nuo veislės ir rinkos procedūrų (pvz., apdorojimo parafino danga ar aušinimas). Derliaus metas priklauso nuo klimato ir veislės — kai kuriose šalyse apelsinai renkama žiemą, kitur pavasarį ar vasarą.

Veislės ir įvairovė

Yra daug apelsinų veislių ir hibridų: navel (be sėklų, su „pilnaviduriu“ apendiksu), valencia (dažnai naudojama sultims), raudonieji apelsinai (blood oranges) su raudonu minkštimu, taip pat auginamos kitos citrusinių grupės rūšys, tokios kaip mandarinai ar bergamotės. Be to, egzistuoja kartieji apelsinai (pvz., Citrus aurantium), kurie dažniau naudojami pramonėje ir parfumerijoje, o ne šviežiam vartojimui.

Įdomūs faktai

Oranžinės spalvos pavadinimas yra kilęs nuo šio vaisiaus pavadinimo. Įdomu, kad anglų kalboje žodis „orange“ yra retas atvejis — jis neturi daug žodžių, skambiai panašių gale (t. y. su rimu), todėl dažnai minima kaip vienas iš žodžių be natūralaus rimo (angliškų žodžių) ir su tuo susijusių lingvistinių faktų.

Apelsinai yra svarbus maisto ir pramonės produktas daugelyje pasaulio šalių: jie yra lengvai prieinamas vitamino C šaltinis, patogūs laikyti ir transportuoti, o taip pat turi daugybę kulinarinių ir pramoninių panaudojimo galimybių.