Medis
Medis - tai aukštas augalas su mediniu kamienu ir šakomis. Medžiai gali gyventi daug metų. Seniausiam kada nors atrastam medžiui yra apie 5000 metų, o seniausiam medžiui iš Jungtinės Karalystės - apie 1000 metų. Keturios pagrindinės medžio dalys yra šaknys, kamienas, šakos ir lapai.
Medžio šaknys paprastai yra po žeme. Tačiau tai ne visada tiesa. Mangrovių medžių šaknys dažnai būna po vandeniu. Vienas medis turi daug šaknų. Šaknys per kamieną ir šakas į medžio lapus iš žemės perneša maistingąsias medžiagas ir vandenį. Jos taip pat gali įkvėpti oro. Kartais šaknys specializuojasi į antžemines šaknis, kurios taip pat gali teikti atramą, kaip yra banjano medžio atveju.
Kamienas yra pagrindinė medžio dalis. Kamienas padengtas žieve, kuri apsaugo jį nuo pažeidimų. Iš kamieno auga šakos. Jos išsiskleidžia, kad lapai gautų daugiau saulės šviesos.
Dažniausiai medžių lapai būna žali, tačiau jie gali būti įvairių spalvų, formų ir dydžių. Lapai sugeria saulės šviesą ir naudoja vandenį bei maistą iš šaknų, kad medis augtų ir daugintųsi.
Medžiai ir krūmai įsiurbia vandenį ir anglies dioksidą, su saulės šviesa išskiria deguonį ir sudaro cukrų. Kvėpavimas yra priešingas gyvūnų kvėpavimui. Augalai taip pat šiek tiek kvėpuoja naudodami deguonį, kaip ir gyvūnai. Jiems gyventi reikia deguonies ir anglies dioksido. Medžiai yra atsinaujinantys ištekliai, nes juos nukirtus, jų vietoje gali augti kiti medžiai.
Medžiai aplink ežerą
Drebulės drebulės rudens spalvomis
Dusinamosios figos medis Kosta Rikoje. Vietos gyventojai jį vadina Guanakasės
...ir čia parodyta, kaip auga smaugiamoji figmedžio figmedžio figūra
Medžių dalys
Medžio dalys yra šaknys, kamienas (-ai), šakos, šakelės ir lapai. Medžių stiebai daugiausia sudaryti iš atraminių ir transportinių audinių (ksilemos ir floemos). Medieną sudaro ksilemos ląstelės, o žievę - floema ir kiti audiniai, esantys už kraujagyslių kambiumo.
Liemens augimas
Medžiui augant gali susidaryti augimo žiedai, nes aplink senąją medieną auga nauja mediena. Sezoninio klimato vietovėse skirtingais metų laikais išaugusi mediena gali kaitalioti šviesius ir tamsius žiedus. Vidutinio klimato zonose ir atogrąžų klimato zonose, kur yra viena drėgnojo ir sausojo sezono kaita, augimo žiedai yra metiniai, o kiekviena šviesių ir tamsių žiedų pora reiškia vienerius augimo metus. Vietovėse, kuriose kasmet būna du drėgnieji ir du sausieji sezonai, kasmet gali būti dvi poros šviesių ir tamsiųjų žiedų; kai kuriose vietovėse (daugiausia pusdykumių regionuose, kur kritulių kiekis yra nereguliarus) po kiekvieno lietaus gali atsirasti naujas augimo žiedas.
Tropinių atogrąžų miškų regionuose, kur klimatas yra pastovus ištisus metus, augimas yra nuolatinis. Augimo žiedai nematomi, o medienos struktūra nesikeičia. Rūšims, turinčioms metinius žiedus, šiuos žiedus galima suskaičiuoti ir nustatyti medžio amžių. Taip galima datuoti praeityje paimtą medžių medieną, nes žiedų storio dėsningumai yra labai saviti. Tai dendrochronologija. Šiuo būdu galima tiksliai datuoti labai nedaug atogrąžų medžių.
Šaknys
Medžio šaknys beveik visada yra po žeme, dažniausiai rutulio formos srityje, esančioje po kamieno viduriu ir besitęsiančioje ne giliau nei medis yra aukštas. Šaknys taip pat gali būti antžeminės arba giliai po žeme. Kai kurios šaknys yra trumpos, kai kurios - metrų ilgio.
Šaknys palaiko antžemines dalis, laiko medį vertikaliai ir neleidžia jam nuvirsti pučiant stipriam vėjui.
Šaknys iš dirvožemio ima vandenį ir maistingąsias medžiagas. Jei grybai nepadėtų geriau pasisavinti maistinių medžiagų, medžiai būtų maži arba žūtų. Dauguma medžių turi mėgstamą grybų rūšį, su kuria bendrauja šiuo tikslu.
Šakos
Virš žemės stiebas suteikia aukštį lapus nešančioms šakoms, kurios konkuruoja su kitomis augalų rūšimis dėl saulės šviesos. Visų medžių šakų forma pagerina lapų apšvietimą saulės spinduliais. Šakos prasideda nuo kamieno, didelės ir storos, ir kuo toliau nuo kamieno, tuo labiau mažėja. Pačios šakos skyla į mažesnes, kartais labai daug kartų, kol galiausiai tampa visai mažos. Mažieji galai vadinami šakelėmis.
Lapai
Medžio lapus laiko šakos. Lapai paprastai laikosi šakų galuose. Nors kai kurie medžiai lapus turi išilgai šakų. Pagrindinės lapų funkcijos yra fotosintezė ir dujų apykaita. Lapas dažnai būna plokščias, kad sugertų daugiausia šviesos, ir plonas, kad saulės šviesa galėtų patekti į žaliąsias ląstelių dalis, kurios saulės šviesą, anglies dioksidą iš atmosferos ir vandenį iš šaknų paverčia gliukoze ir deguonimi. Didžiąją dalį medžio biomasės sudaro šis procesas.
Dauguma lapų turi skrandukus, kurie atsidaro ir užsidaro ir reguliuoja anglies dioksido, deguonies ir vandens garų mainus su atmosfera.
Visus metus lapus turintys medžiai yra visžaliai, o lapus metantys - lapuočiai. Lapuočiai medžiai ir krūmai rudenį, atvėsus orams, paprastai numeta lapus. Prieš tai lapai pakeičia spalvą. Pavasarį lapai vėl atauga.
Išimtys
Žodis "medis" anglų kalboje reiškia ilgaamžį augalą, turintį akivaizdų pagrindinį stiebą ir užaugantį iki didelio aukščio ir dydžio. Taigi ne visi medžiai turi visus minėtus organus ar dalis. Pavyzdžiui, dauguma (į medžius panašių) palmių nėra šakotos, o mediniai paparčiai negamina žievės. Yra ir daugiau išimčių.
Vis dėlto pagal bendrą formą ir dydį jie visi paprastai laikomi medžiais. Medžiai gali būti labai skirtingi. Augalas, panašus į medį, bet paprastai mažesnis, galintis turėti kelis kamienus arba šakas, augančias prie pat žemės, vadinamas krūmu arba krūmu. Kadangi tai bendriniai angliški žodžiai, tikslaus skirtumo tarp krūmų ir medžių nėra. Atsižvelgiant į jų mažą dydį, bonsai augalai techniškai nebūtų "medžiai", bet iš tiesų yra "medžiai". Nepainiokite medžio vartojimo, kai kalbama apie augalų rūšį, su atskirų egzempliorių dydžiu ar forma. Eglės sodinukas neatitinka medžio apibrėžimo, tačiau visos eglės yra medžiai.
Šakos ir šakelės.
Buko lapai
Medžių šaknys įtvirtina struktūrą ir aprūpina ją vandeniu bei maistinėmis medžiagomis. Aplink šio jauno pušies medžio šaknis susiformavo erozija.
Tamsūs brūkšneliai tarp medžio vidurio ir žievės - tai medialiniai spinduliai, kuriais maistingosios medžiagos teka per medžio kamieną.
Klasifikacija
Medis - tai augalų forma, kurią galima rasti daugelyje skirtingų augalų eilių ir šeimų. Medžiai pasižymi įvairiomis augimo formomis, lapų tipu ir forma, žievės savybėmis ir organais.
Dėl panašių (medžio) problemų medžio forma pasikeitė atskirai nesusijusiose augalų klasėse. Visame pasaulyje yra apie 100 000 medžių rūšių, todėl medžių rūšių skaičius gali sudaryti ketvirtadalį visų gyvų augalų rūšių. Dauguma medžių rūšių auga tropinėse pasaulio dalyse, o daugelio šių vietovių botanikai (jie tiria augalus) dar nėra ištyrę, todėl rūšių skirtumai ir arealai nėra gerai žinomi.
Pirmieji medžiai buvo mediniai paparčiai, pakalnutės ir likofitai, augę karbono laikotarpio miškuose; mediniai paparčiai išliko iki šiol, tačiau vienintelės išlikusios pakalnutės ir likofitai nėra medžio formos. Vėliau, triaso periode, atsirado spygliuočiai, ginkmedžiai, cikados ir kiti gimnopermai, o kreidos periode - žydintys augalai. Šiandien dauguma medžių rūšių yra žydintys augalai (Angiospermai) ir spygliuočiai.
Nedidelė kartu augančių medžių grupė vadinama giraite arba giraite, o tankiai medžiais apaugęs kraštovaizdis - mišku. Keletą biotopų iš esmės apibūdina juose augantys medžiai; pavyzdžiui, atogrąžų miškas ir taiga (žr. ekozonas). Kraštovaizdis, kuriame medžiai išsibarstę arba išsidėstę per pievas (paprastai ganomas arba periodiškai išdeginamas), vadinamas savana. Didelio amžiaus miškai vadinami senaisiaismiškais arba senaisiais miškais (Jungtinėje Karalystėje). Labai jaunas medis vadinamas medeliu.
Saldusis kaštonas Tičino regione, Šveicarijoje
Įrašai
Aukštis
Jungtinės Karalystės ir Malaizijos mokslininkai teigia atradę aukščiausią pasaulyje atogrąžų medį, kurio aukštis viršija 100 m.
Buvo išmatuota, kad aukščiausia yra 115,85 m (380,1 pėdų) ilgio sekvojos mediena, esanti Redvudo nacionaliniame parke, Kalifornijoje, tačiau ji gali būti nebestovinti.
Aukščiausi Australijos medžiai yra eukaliptai, kurių yra daugiau kaip 700 rūšių. Vadinamieji kalnų uosiai, kurių plonas ir tiesus kamienas siekia daugiau kaip 300 pėdų.
Tvirčiausi medžiai
Tvirčiausia gyva vienkamienė rūšis pagal skersmenį yra Afrikos baobabas: (matuojant prie žemės), Limpopo provincija, Pietų Afrika. Šis medis 2009 m. lapkričio mėn. suskilo ir dabar tvirčiausias baobabas galėtų būti Sunlando baobabas (Pietų Afrika), kurio skersmuo 10,64 m, o apimtis - 33,4 m.
Kai kurių medžių kamienai (vieno ar kelių medžių) auga kartu. Vienas iš tokių pavyzdžių - šventoji figmedis, kuris suformuoja papildomus kamienus, augdamas iš šakų žemyn, o šaknims pasiekus žemę jos sustorėja ir suformuoja naujus kamienus; vienas šventosios figos medis gali turėti šimtus tokių kamienų.
Atskirų medžių amžius
Medžių gyvenimo trukmę lemia augimo žiedai. Juos galima pamatyti nupjovus medį arba iš medžio šerdies, paimtos nuo medžio krašto į vidurį. Teisingai nustatyti galima tik tuos medžius, kurie formuoja augimo žiedus, paprastai tuos, kurie auga sezoninio klimato sąlygomis. Vienodo, nesezoninio atogrąžų klimato medžiai visada auga ir neturi aiškių augimo žiedų. Taip pat galima nustatyti tik medžių, kurie yra tvirti iki pat medžio centro; daugelis labai senų medžių yra tuščiaviduriai, nes negyva šerdis suyra. Kai kurių šių rūšių medžių amžius buvo apskaičiuotas ekstrapoliuojant dabartinius augimo tempus, tačiau rezultatai paprastai būna ne ką geresni nei spėjimai ar prielaidos. White'as pasiūlė Jungtinės Karalystės didelių ir veteraninių medžių amžiaus įvertinimo metodą, kuris remiasi medžio kamieno skersmens, augimo pobūdžio ir amžiaus koreliacija.
Patikrintas seniausias išmatuotas amžius:
- Didžiojo baseino šermukšninė pušis (Methuselah) Pinus longaeva: (Paprastoji pušis) (Pušis (Pinus Pinus)): 4844 metai
- Alerce: 3 622 metai
- Milžiniška sekvoja: 3 266 metai
- Sugi: 3 000 metų
- Huono pušis: 2 500 metų
Kitos rūšys, kurios, kaip įtariama, pasiekė išskirtinį amžių, yra europinis kukmedis Taxus baccata (tikriausiai daugiau nei 2000 metų) ir vakarų raudonmedis Thuja plicata. Seniausias žinomas europinis kukmedis yra Llangernyw kukmedis Llangernyw kaimo šventoriuje Šiaurės Velse, kurio amžius vertinamas nuo 4 000 iki 5 000 metų.
Seniausias žinomas nariuotakojų medžio amžius - 2293 metai Šri Maha Bodhi šventajai figai (Ficus religiosa), pasodintai 288 m. pr. m. e. Anuradhapuroje, Šri Lankoje; teigiama, kad tai seniausias žmogaus pasodintas medis, kurio pasodinimo data žinoma.
Seniausi miškai
Ankstyviausi suakmenėję medžiai datuojami prieš 386 milijonus metų, devono laikotarpiu. Jų rasta apleistame karjere Kaire, Niujorko valstijoje. Miškas buvo toks didelis, kad iš pradžių driekėsi už Pensilvanijos ribų. Šis radinys dviem ar trimis milijonais metų senesnis už ankstesnį seniausią mišką Gilboje, taip pat Niujorko valstijoje.
Medžio vertės įvertinimas
Tyrimai parodė, kad tam tikrose rinkose medžiai sudaro net 27 % įvertintos žemės vertės.
| Pagrindinės medžių vertės (priklauso nuo regiono) | |
| skersmuo | vertė |
| 10 | $1,729 |
| 14 | $3,388 |
| 18 | $5,588 |
| 26 | $11,682 |
| 30 | $15,554 |
Greičiausiai naudojamas skersmuo, matuojamas krūtinės aukštyje (dbh), 4,5 pėdos (140 cm) aukštyje virš žemės paviršiaus, o ne didesnis bazinis skersmuo. Bendrasis bet kurių metų ir skersmens modelis yra toks:
Vertė = 17,27939 × ( skersmuo ) 2 × 1,022 metai - 1985 {\displaystyle {\text{Vertė}}=17,27939\kartais ({\text{diametras}})^{2}\kartais 1,022^{{{\text{metai}}-1985}} 
darant prielaidą, kad metinė infliacija yra 2,2 proc.
Laipiojimas medžiu
Laipiojimas medžiais - tai veikla, kurios metu judama medžių lajomis.
Virvės, šalmo ir diržų naudojimas yra būtiniausi reikalavimai, užtikrinantys alpinisto saugumą. Priklausomai nuo alpinisto patirties ir įgūdžių, galima naudoti ir kitą įrangą. Kai kurie alpinistai į medžių viršūnes pasiima specialius hamakus, vadinamus "Treeboats" ir "Portaledges", kuriuose gali pasimėgauti iškyla arba snauduliu, arba praleisti naktį.
Laipiojimas medžiais yra "ant virvės" veikla, kurioje naudojama daug įvairių triukų ir įrankių, kilusių iš laipiojimo uolomis ir speleologijos. Ši technika naudojama laipiojant medžiais įvairiais tikslais, įskaitant medžių priežiūrą (arboristai), gyvūnų gelbėjimą, poilsį, sportą, mokslinius tyrimus ir aktyvizmą.
Laipiotojas po medžius
Žala
Trys pagrindiniai medžių pažeidimų šaltiniai yra biotiniai (iš gyvų šaltinių), abiotiniai (iš negyvų šaltinių) ir miškų kirtimas (medžių kirtimas). Biotiniai šaltiniai - tai vabzdžiai, kurie gali įsiskverbti į medį, elniai, kurie gali nuplėšti žievę nuo kamieno, arba grybai, kurie gali prisitvirtinti prie medžio.
Abiotiniai šaltiniai yra žaibas, transporto priemonių poveikis ir statybų veikla. Statybos darbai gali būti susiję su įvairiais žalos šaltiniais, įskaitant aukščio pokyčius, dėl kurių šaknys negali būti vėdinamos, nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, cemento ar naftos produktų, išsiliejimą arba šakų ar šaknų nukirtimą. Žmonės taip pat gali pakenkti medžiams.
Dėl abiejų pažeidimų šaltinių medžiai gali tapti pavojingi, todėl arboristai ir pramonės grupės, pavyzdžiui, elektros linijų operatoriai, dažnai vartoja terminą "pavojingi medžiai". Pavojingi medžiai - tai medžiai, kurie dėl ligų ar kitų veiksnių yra labiau linkę nukristi vėjo audrų metu arba nukristi medžio dalys.
Medžio keliamo pavojaus nustatymo procesas grindžiamas kiekybiniu medžio rizikos vertinimu.
Medžiai panašūs į žmones. Jie abu gali patirti daug tam tikrų pažeidimų ir išgyventi, tačiau net ir nedidelės tam tikrų rūšių traumos gali baigtis mirtimi. Arboristai puikiai žino, kad įveisti medžiai nepakenčia jokio žymaus šaknų sistemos pažeidimo. Nors tai tiesa, dauguma žmonių ir statybų specialistų nesuvokia, kaip lengvai galima nužudyti medį.
Viena iš priežasčių, kodėl kyla neaiškumų dėl statybų daromos žalos medžiams, yra susijusi su medžių ramybės būkle žiemą. Kitas veiksnys yra tai, kad medžiai gali būti pažeisti tik praėjus 24 mėnesiams ar dar ilgiau po žalos padarymo. Dėl šios priežasties apie medžių priežiūrą neišmanantys asmenys gali nesusieti tikrosios priežasties su vėlesniais pažeistais padariniais.
Įvairios organizacijos jau seniai pripažino statybos veiklos, kuri daro poveikį medžių sveikatai, svarbą. Poveikis yra svarbus, nes dėl jo gali būti patirta piniginių nuostolių, susijusių su medžių pažeidimais ir dėl to atsirandančiomis atkūrimo ar pakeitimo išlaidomis, taip pat gali būti pažeisti vyriausybės potvarkiai, bendruomenės ar padalinio apribojimai.
Todėl medžių tvarkymo protokolai (standartiniai būdai) prieš statybos darbus, jų metu ir po jų yra gerai nustatyti, išbandyti ir patobulinti (pakeisti). Atliekami šie pagrindiniai veiksmai:
- Statybos planų peržiūra
- Atitinkamo medžių sąrašo rengimas
- Standartinių statybos medžių tvarkymo protokolų taikymas
- Tikėtinos medžių žalos potencialo įvertinimas
- Medžių apsaugos plano parengimas (numatant prieš statybas, jų metu ir po statybų daromos žalos prevencijos ir šalinimo veiksmus)
- Medžių apsaugos plano parengimas
- Ištaisymo plano parengimas
- Medžių apsaugos zonų (MPZ) įgyvendinimas
- Statybų metu padarytos žalos medžiams įvertinimas, po statybų
- Ištaisymo plano įgyvendinimas
El Grande , apie 280 pėdų aukščio, masyviausias (nors ne aukščiausias) Eucalyptus regnans, netyčia žuvo miško kirtėjams sudeginus aplink jį nukirstų teisėtai kirsti tinkamų medžių (žemesnių nei 280 pėdų) likučius.
Medžiai kultūroje
Medis visada buvo kultūrinis simbolis. Dažniausiai pasitaikantys simboliai yra Pasaulio medis, pavyzdžiui, Yggdrasil, ir gyvybės medis. Medis dažnai naudojamas gamtai ar aplinkai simbolizuoti. Dažnai pasitaikanti klaida (neteisingas dalykas) yra ta, kad medžiai didžiąją dalį savo masės gauna iš žemės. Iš tikrųjų 99 % medžio masės gaunama iš oro.
Norų medžiai
Norų medis (arba norų medis) - tai pavienis medis, paprastai išsiskiriantis rūšimi, padėtimi ar išvaizda, naudojamas kaip norų ir aukų objektas. Tokie medžiai įvardijami kaip turintys ypatingą religinę ar dvasinę vertę. Pagal tradiciją tikintieji aukoja votus, kad iš tos gamtos dvasios, šventojo ar deivės gautų norų išsipildymą.
Medžių garbinimas
Medžių garbinimas reiškia daugelio istorinių visuomenių polinkį garbinti ar kitaip mitologizuoti medžius. Daugelyje pasaulio mitologijų ir religijų medžiai vaidino labai svarbų vaidmenį, jiems per amžius buvo suteikiamos gilios ir šventos reikšmės. Žmonės, matydami medžių augimą ir mirtį, jų šakų elastingumą, jautrumą ir kasmet (kiekvienais metais) nykstančią bei atgimstančią jų lapiją, laiko juos galingais augimo, nykimo ir prisikėlimo simboliais. Pats seniausias tarpkultūrinis simbolinis visatos konstrukcijos vaizdinys yra "pasaulio medis".
Pasaulio medis
Medis, kurio šakos stiebiasi į dangų, o šaknys giliai į žemę, tarsi gyvena trijuose pasauliuose - tai jungtis tarp dangaus, žemės ir požemio, jungianti viršų ir apačią. Jis taip pat yra ir moteriškas simbolis, nešantis maistą, ir vyriškas, falinis simbolis - dar viena sąjunga.
Dėl šios priežasties daugelyje pasaulio mitologijų egzistuoja Pasaulio medžio sąvoka - didžiulis medis, kuris veikia kaip Axis mundi, laikydamas kosmosą ir užtikrindamas ryšį tarp dangaus, žemės ir požeminio pasaulio. Europos mitologijoje geriausiai žinomas pavyzdys yra norvegų mitologijos medis Yggdrasilas.
Pasaulio medis taip pat yra svarbi Mezoamerikos mitologijos dalis, kur jis simbolizuoja keturias pagrindineskryptis (šiaurę, pietus, rytus ir vakarus). Pasaulio medžio sąvoka taip pat glaudžiai susijusi su gyvybės medžio motyvu.
Literatūroje
Literatūroje šią mitologiją sukūrė J. R. R. R. Tolkienas, kurio "Du Valinoro medžiai" vaidina pagrindinį vaidmenį 1964 m. knygoje "Medis ir lapas". Viljamas Butleris Jetsas (William Butler Yeats) eilėraštyje "Du medžiai" (1893 m.) aprašo "šventąjį medį".
Yggdrasil, pasaulio pelenai (norvegų kalba)
Medžių sąrašas
Yra daugybė medžių rūšių. Čia pateikiamas kai kurių iš jų sąrašas:
Susiję puslapiai
- Wattezia yra ankstyviausias iškastinis medis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra medis?
A: Medis - tai aukštas augalas su mediniu kamienu ir šakomis. Medžiai gali gyventi daug metų.
K.: Kiek metų yra seniausiam kada nors atrastam medžiui?
A: Seniausiam kada nors atrastam medžiui yra maždaug 5000 metų.
K: Kokios yra keturios pagrindinės medžio dalys?
A: Keturios pagrindinės medžio dalys yra šaknys, kamienas, šakos ir lapai.
K: Iš kur paprastai išauga šaknys?
A: Šaknys paprastai auga iš po žemės. Tačiau taip yra ne visada - kai kurie medžiai turi antžeminių šaknų, kurios taip pat gali būti atrama.
K: Ką ant medžio kamieno daro žievė?
A: Žievė apsaugo kamieną nuo pažeidimų, suteikdama papildomą apsaugos sluoksnį.
K: Ką medžiams daro lapai?
A: Lapai sugeria saulės šviesą ir naudoja vandenį bei maistą iš šaknų, kad medis augtų ir daugintųsi. Jie taip pat įsiurbia anglies dioksidą ir su saulės šviesa atiduoda deguonį, iš kurio susidaro cukrūs, t. y. priešingai nei kvėpuoja gyvūnai.
Klausimas: Ar medžiai yra atsinaujinantys ištekliai?
A: Taip, medžiai yra atsinaujinantys ištekliai, nes juos nukirtus vietoje jų gali augti kiti medžiai.
