Mangrovės
Mangrovės - tai medžiai arba krūmai, augantys sūriame vandenyje karštose vietose, pavyzdžiui, tropikuose. Mangrovės sudaro ypatingą sūraus vandens miškų ar krūmynų buveinę, vadinamą mangrovių pelke, mangrovių mišku, mangrove arba mangalu. Mangrovės auga 1/3 atogrąžų pakrančių. Jos taip pat aptinkamos subtropinėje Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno pietvakariuose. Jų susuktos, susipynusios šaknys kaupia nuosėdas. Laikui bėgant nuosėdos gali virsti salomis arba pratęsti kranto liniją.
Mangrovių šaknų sistema
Mangrovių medžiai gali padėti sukurti salas.
40 milijonų metų senumo fosilinės mangrovių šaknys iš Wadi Al-Hitan
Aprašymas
Mangrovės auga pačioje jūroje arba jūros pakraštyje. Jų sėklos nukrenta nuo medžio ir išleidžia šaknis, kai tik paliečia bet kokį dirvožemį. Per atoslūgį jos gali nukristi ne į vandenį, o į dirvožemį ir pradėti augti ten, kur nukrito. Jei vandens lygis aukštas, jos gali būti nuneštos toli nuo tos vietos, kur nukrito. Dažnai mangrovių medžiai yra pradžia to, kas vieną dieną taps nedidele sala. Jų šaknyse susikaupus dirvožemiui ir kitiems dalykams, susiformuoja maži sausumos telkiniai - tinkama vieta augti kitai salos augmenijai. Tai sėklų plitimo vandeniu pavyzdys.
Mangrovės turi ypatingas į šaknis panašias struktūras. Tai antžeminės šaknys arba pneumatoforos. Jos kyšo iš dirvožemio ir yra padengtos lenticelių. Per poras jos įsiurbia deguonies. Šie "kvėpavimo vamzdeliai" gali siekti iki 30 cm, o kai kurių rūšių - daugiau kaip 3 m aukštį. Mažesnės šaknys su oro kanalais perduoda deguonį iš oro į po vandeniu esančias augalo dalis. Mangrovių šaknys suteikia koralams skaidrų vandenį, sulaikydamos nešvarumus, ir švarų vandenį, filtruodamos žemės nuotėkį ir šalindamos teršalus. Be to, medis saugo pakrantę (o kartu ir koralinius rifus) nuo audros bangų erozijos. Mangrovių krūmynai yra gera vieta augti daugeliui koralinių rifų žuvų, krevečių ir krabų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mangrovės?
Atsakymas: Mangrovės - tai medžiai arba krūmai, augantys sūriame vandenyje karštose vietose, pavyzdžiui, tropikuose.
K: Kur paprastai auga mangrovės?
A: Mangrovės paprastai auga 1/3 atogrąžų pakrančių, taip pat subtropikų Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno pietvakariuose.
K: Kokio tipo buveines sukuria mangrovės?
A.: Mangrovės sukuria ypatingą sūrių miškų ar krūmynų buveinę, vadinamą mangrovių pelke, mangrovių mišku, mangrove arba mangalu.
K: Kaip mangrovės veikia pakrantes?
A: Susisukusios, susipynusios mangrovių šaknys kaupia nuosėdas, kurios ilgainiui gali virsti salomis arba praplėsti kranto liniją.
K: Ar mangrovių ekosistema turi dar kokių nors privalumų?
A: Taip! Mangrovės teikia maistą ir prieglobstį daugeliui žuvų ir paukščių rūšių, saugo pakrantes nuo erozijos dėl audrų ir potvynių, yra anglies dioksido absorbentai, nes dirvožemyje ir augmenijoje kaupia atmosferoje esantį anglies dioksidą, filtruoja teršalus iš nuotėkio, kol jie pasiekia atvirus vandenis, ir padeda palaikyti vietinę žuvininkystę, nes yra žuvų lervų veisimosi vieta.
K.: Ar šioms ekosistemoms kyla kokių nors grėsmių? A: Taip - dėl klimato kaitos kyla jūros lygis, todėl gali būti užtvindytos pakrančių teritorijos, kuriose yra šios ekosistemos; joms taip pat gali kelti grėsmę žmogaus veikla, pavyzdžiui, miškų kirtimas dėl žemės ūkio ar plėtros; žalą gali daryti žemės ūkio nuotekų keliama tarša; dėl netausios žvejybos gali sumažėti žuvų, kurių išlikimas priklauso nuo šių ekosistemų, populiacijos; invazinės rūšys gali išstumti vietinius augalus.
