Mangrovės: kas tai? Apibrėžimas, buveinė ir ekologinė reikšmė
Sužinokite, kas yra mangrovės, jų buveinės ypatumus ir ekologinę reikšmę — nuo pintų šaknų ir nuosėdų kaupimo iki pakrančių apsaugos ir biologinės įvairovės.
Mangrovės - tai medžiai arba krūmai, augantys sūriame vandenyje karštose vietose, pavyzdžiui, tropikuose. Mangrovės sudaro ypatingą sūraus vandens miškų ar krūmynų buveinę, vadinamą mangrovių pelke, mangrovių mišku, mangrove arba mangalu. Mangrovės auga 1/3 atogrąžų pakrančių. Jos taip pat aptinkamos subtropinėje Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno pietvakariuose. Jų susuktos, susipynusios šaknys kaupia nuosėdas. Laikui bėgant nuosėdos gali virsti salomis arba pratęsti kranto liniją.
Apibrėžimas ir rūšys
Mangrovės yra augalų grupė, pritaikyta gyventi sūriame ar brakiškame vandenyje prie pakrančių. Dažniausiai tai medžiai ir krūmai iš kelių šeimų bei genčių, pvz., Rhizophora (raudonosios mangrovės), Avicennia (juodosios mangrovės), Bruguiera, Sonneratia, Laguncularia ir kt. Dauguma mangrovių turi specialias anatominės struktūras, leidžiančias išgyventi druskingoje ir nepertraukiamai kintančioje jūros ir žemės aplinkoje.
Buveinė ir paplitimas
Mangrovės paplitusios pakrantėse ir estuarijose tropiniuose bei subtropiniuose regionuose. Didžiausi mangrovių plotai yra Pietryčių Azijoje (ypač Indonezijoje ir Malaizijoje), taip pat didelės mangrovių sankaupos yra Afrikos vakariniuose krantuose, Pietų Amerikoje, Karibuose ir Australijoje. Jos dažnai sudaro zonuotą juostą nuo atvirų krantų į vidaus estuarijų zonas, kur srovės ir sūrumas kinta priklausomai nuo potvynių.
Adaptacijos prie sūrios, anaerobinės dirvos
- Šaknų sistemos: prop (atramos) šaknys ir pneumatoforai (ore kyšančios šaknys) leidžia augalams įsisavinti deguonį iš oro ir stabilizuoti minkštą gruntą.
- Druskos valdymas: mangrovės arba filtruoja druską per šaknų membranas, arba koncentruoja ir išskiria druską per lapus.
- Viviparija: daugelio mangrovių sėklos daigsta dar ant motininio augalo — taip atsiranda gyvi daigai, kurie lengviau įsitvirtina suklupus krantui.
- Lenticelės ir speciali šaknų sandara: leidžia apykaitai vykti deguoniui įsiurbiant, nors dirva yra vandeniu prisotinta.
Ekologinė ir ekonominė reikšmė
- Šeimos ir buveinė: mangrovės yra svarbi daugelio žuvų, vėžiagyvių, paukščių ir kitų organizmų jauniklių prieglobstis — jos veikia kaip „inkubatorius“ žuvų ir pernešimo rūšims.
- Kraštovaizdžio apsauga: tankios šaknų sistemos mažina eroziją, sugeria bangų energiją ir saugo pakrantes nuo audrų bei potvynių poveikio.
- Anglies kaupimas: mangrovės kaupia didelius kiekis organinės medžiagos dirvoje ir biomasėje (vadinamasis „mėlynoji anglis“), todėl yra reikšmingos klimato kaitos švelninimo priemonės.
- Vandens kokybės gerinimas: mangrovių sistemos sulaiko nuosėdas ir teršalus, pagerina pakrantės ekosistemų sveikatą.
- Žemės ūkis ir pragyvenimo šaltinis: vietos bendruomenėms mangrovės suteikia medieną, kurą, žuvavimo vietas ir kitas išgyvenimo priemones (kai tai daroma tvariai).
Grėsmės ir apsaugos priemonės
Mangrovės yra grėsmės iš: pakrančių užstatymo ir žemės naudojimo pokyčių, krevečių ūkių ir kitos akvakultūros plėtros, neatsakingos medienos kirtimo, naftos ir cheminių taršos, taip pat klimato kaitos (jūros lygio kilimas gali pakeisti druskingumo režimą). Dėl šių priežasčių daug mangrovių buveinių prarandama arba degradavusi.
Apsaugo priemonės apima:
- teisines apsaugos zonas ir nacionalinius parkus;
- restauracijos projektus — persodinimą ir buveinių atkūrimą;
- vietos bendruomenių įtraukimą ir tvarius valdymo modelius;
- tarptautinį bendradarbiavimą bei finansinę paramą mangrovių išsaugojimui;
- švietimą apie mangrovių funkcijas ir vertę.
Kaip galite padėti
Jei norite prisidėti: remkite arba dalyvaukite mangrovių atkūrimo iniciatyvose, palaikykite tvarią akvakultūrą ir pirkite produktus iš atsakingų šaltinių, taip pat skleiskite žinias apie mangrovių svarbą. Maži veiksmai vietiniu lygiu padeda išsaugoti šias pasaulio pakrančių „sarginis sienas“ ateities kartoms.
Mangrovių šaknų sistema
Mangrovių medžiai gali padėti sukurti salas.
40 milijonų metų senumo fosilinės mangrovių šaknys iš Wadi Al-Hitan
Aprašymas
Mangrovės auga pačioje jūroje arba jūros pakraštyje. Jų sėklos nukrenta nuo medžio ir išleidžia šaknis, kai tik paliečia bet kokį dirvožemį. Per atoslūgį jos gali nukristi ne į vandenį, o į dirvožemį ir pradėti augti ten, kur nukrito. Jei vandens lygis aukštas, jos gali būti nuneštos toli nuo tos vietos, kur nukrito. Dažnai mangrovių medžiai yra pradžia to, kas vieną dieną taps nedidele sala. Jų šaknyse susikaupus dirvožemiui ir kitiems dalykams, susiformuoja maži sausumos telkiniai - tinkama vieta augti kitai salos augmenijai. Tai sėklų plitimo vandeniu pavyzdys.
Mangrovės turi ypatingas į šaknis panašias struktūras. Tai antžeminės šaknys arba pneumatoforos. Jos kyšo iš dirvožemio ir yra padengtos lenticelių. Per poras jos įsiurbia deguonies. Šie "kvėpavimo vamzdeliai" gali siekti iki 30 cm, o kai kurių rūšių - daugiau kaip 3 m aukštį. Mažesnės šaknys su oro kanalais perduoda deguonį iš oro į po vandeniu esančias augalo dalis. Mangrovių šaknys suteikia koralams skaidrų vandenį, sulaikydamos nešvarumus, ir švarų vandenį, filtruodamos žemės nuotėkį ir šalindamos teršalus. Be to, medis saugo pakrantę (o kartu ir koralinius rifus) nuo audros bangų erozijos. Mangrovių krūmynai yra gera vieta augti daugeliui koralinių rifų žuvų, krevečių ir krabų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mangrovės?
Atsakymas: Mangrovės - tai medžiai arba krūmai, augantys sūriame vandenyje karštose vietose, pavyzdžiui, tropikuose.
K: Kur paprastai auga mangrovės?
A: Mangrovės paprastai auga 1/3 atogrąžų pakrančių, taip pat subtropikų Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno pietvakariuose.
K: Kokio tipo buveines sukuria mangrovės?
A.: Mangrovės sukuria ypatingą sūrių miškų ar krūmynų buveinę, vadinamą mangrovių pelke, mangrovių mišku, mangrove arba mangalu.
K: Kaip mangrovės veikia pakrantes?
A: Susisukusios, susipynusios mangrovių šaknys kaupia nuosėdas, kurios ilgainiui gali virsti salomis arba praplėsti kranto liniją.
K: Ar mangrovių ekosistema turi dar kokių nors privalumų?
A: Taip! Mangrovės teikia maistą ir prieglobstį daugeliui žuvų ir paukščių rūšių, saugo pakrantes nuo erozijos dėl audrų ir potvynių, yra anglies dioksido absorbentai, nes dirvožemyje ir augmenijoje kaupia atmosferoje esantį anglies dioksidą, filtruoja teršalus iš nuotėkio, kol jie pasiekia atvirus vandenis, ir padeda palaikyti vietinę žuvininkystę, nes yra žuvų lervų veisimosi vieta.
K.: Ar šioms ekosistemoms kyla kokių nors grėsmių? A: Taip - dėl klimato kaitos kyla jūros lygis, todėl gali būti užtvindytos pakrančių teritorijos, kuriose yra šios ekosistemos; joms taip pat gali kelti grėsmę žmogaus veikla, pavyzdžiui, miškų kirtimas dėl žemės ūkio ar plėtros; žalą gali daryti žemės ūkio nuotekų keliama tarša; dėl netausios žvejybos gali sumažėti žuvų, kurių išlikimas priklauso nuo šių ekosistemų, populiacijos; invazinės rūšys gali išstumti vietinius augalus.
Ieškoti