Druska (joninis junginys): apibrėžimas, savybės ir panaudojimas
Chemijoje druska yra bet koks neutralus cheminis junginys, sudarytas iš katijonų (teigiamų jonų) ir anijonų (neigiamų jonų). Pagrindinė druskos rūšis yra natrio chloridas. Druskos dažnai susidaro cheminių reakcijų metu, pavyzdžiui, neutralizuojant rūgštį šarmais arba vykdant iškeitimo reakcijas.
Struktūra ir pagrindinės savybės
Druskos paprastai turi joninę kristalinę struktūrą, kur katijonai ir anijonai sudaro tinklelį, stabilizuotą elektrostatiniais traukos jėgų tarp priešingų krūvių. Dėl šio ryšio druskos dažnai pasižymi:
- aukštu lydymosi ir virimo tašku (dauguma joninių junginių yra kieti kambario temperatūroje);
- kieta, trapia kristaline struktūra;
- elektrinės laidumo galimybe ištirpus vandenyje arba ištirpinus/lydant (kietose būsenose jonai negali laisvai judėti, todėl elektros neužveda);
- poliarumo ir tirpumo skirtumais: kai kurios druskos gerai tirpsta vandenyje, kitos – silpnai arba visai netirpsta.
Ištirpinimas, disociacija ir elektrolitai
Druskos ištirpusios vandenyje disocijuoja į atskirus jonus — katijonus ir anijonus — todėl tirpalai įgyja savybę laidyti elektros srovę. Druskų mišiniai vandenyje vadinami elektrolitais. Elektra gali tekėti per elektrolitus ir ištirpusias druskas, nes jonai juda pagal įtampos skirtumą. Be to, ištirpusios druskos keičia kai kurias koligatyvines savybes, pavyzdžiui, mažina užšalimo temperatūrą (tai vadinama užšalimo taško slopinimu), dėl ko druskos naudojamos kelių barstymui žiemą.
Klasifikacija ir pavyzdžiai
Druskas galima skirstyti pagal įvairius kriterijus:
- Paprastos druskos – susidariusios iš vieno katijono ir vieno anijono (pvz., natrio chloridas – NaCl);
- Dvigubos ir kompleksinės druskos – sudarytos iš kelių skirtingų katijonų ar anijonų (pvz., kalio aliuminis sulfatas KAl(SO4)2);
- Hidratinės druskos – kristalizuotos kartu su vandens molekulėmis (pvz., vario sulfatas CuSO4·5H2O);
- Rūgštinės arba šarminės druskos – susidaro, kai neutralizacija nėra pilna ir lieka vienas vandenilio arba hidroksilo ekvivalentas.
Kaip druskos susidaro
Tipiškai druska susidaro neutralizacijos reakcijoje tarp rūgšties ir šarmo (bazės), išskiriant vandenį ir druską. Taip pat druskos gali susidaryti per iškeitimo (metatezės) reakcijas, kai vandeniniame tirpale esančios jonų poros sukeičia partnerius ir susidaro mažiau tirpus junginys, kuris nusėda kaip nuosėdos (precipitatas).
Panaudojimas
- Buityje: virškinimas ir konservavimas (pvz., maisto druska - NaCl);
- Žiemą: gatvių barstymas, nes druskos mažina užšalimo temperatūrą ir padeda ištirpdyti ledą;
- Pramonėje: gamyboje naudojamos žaliavos (stiklo, cheminių reagentų, trąšų, minkštiklių, valiklių ir kt. gamyboje);
- Medicinoje: fiziologinis tirpalas, elektrolitų atkūrimas, vaistų sintezė;
- Žemės ūkyje: trąšos (sausos druskos, nitratai, fosfatai) ir gyvulių pašarų papildai;
- Elektrotechnikoje ir metalurgijoje: elektrocheminių procesų, galvanizavimo, elektrolitinių baterijų komponentai.
Aplinkosauga ir sauga
Nors druskos turi daug naudingų panaudojimų, jos taip pat gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir infrastruktūrai:
- gatvių barstymas druska skatina koroziją automobilių ir tilto konstrukcijų metalinių dalių;
- dideli druskų kiekiai gali pažeisti augalus, dirvožemį ir gėlo vandens ekosistemas (natūralių vandens telkinių salinizacija);
- kai kurios druskos (pvz., nitratinės trąšos) prisideda prie eutrofikacijos ir vandens taršos;
- didelės koncentracijos kai kurios druskos yra toksiškos arba dirginančios odą ir gleivines – būtina laikytis saugos taisyklių jų tvarkyme ir sandėliavime.
Papildomos pastabos
Druską taip pat galima paaiškinti kaip joninį junginį, kuris disocijuoja, sudarydamas teigiamą joną, išskyrus vandenilio joną, ir neigiamą joną, išskyrus hidroksilo joną. Praktikoje yra daug išimčių ir specialių atvejų (pvz., kompleksinės druskos, kurių struktūra sudėtingesnė), todėl druskų elgsena priklauso nuo konkrečių sudedamųjų jonų ir sąlygų (temperatūros, tirpiklio, koncentracijos).
Santrauka: druskos yra plačiai paplitęs cheminių junginių tipas su savitomis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, svarbūs tiek kasdieniame gyvenime, tiek pramonėje, tačiau jų naudojimas turi būti atsargus dėl galimo poveikio aplinkai ir saugai.


Druskos kristalas
Istorija
Kadangi daugelis mikrobų negali gyventi druskoje, ji nuo seniausių laikų naudojama maistui konservuoti. Naudojant druską kaip maisto konservantą, buvo galima saugoti didelius maisto kiekius, siųsti juos į tolimas šalis ir valgyti ištisus metus. Tai padėjo augti gyventojų skaičiui, vystytis miestams ir pamaitinti kareivius karuose. Druska Egipte tikriausiai buvo naudojama jau 4000 m. pr. m. e. Senovėje druska buvo vertingesnė nei dabar, nes daugelyje vietų jos buvo sunku gauti, be to, ją buvo galima naudoti ne tik maistui suteikti skonio, bet ir padaryti jį ilgiau galiojančiu. Ją naudojant maistą buvo galima laikyti pasibaigus jo sezonui ir pasiimti į ilgas keliones.
Žmonės dažnai keisdavo druską į kitus daiktus. Ji buvo labai vertinga Kinijoje, Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Viduržemio jūros regione, įskaitant Senovės Romą, druska netgi buvo naudojama kaip pinigai. Žodis "alga" kilęs iš lotyniško žodžio "salary" (druska), nes žmonėms buvo mokama druska. Kai žmonės išmoko gauti druskos iš vandenyno, druska tapo pigesnė. Finikiečiai vieni pirmųjų sugalvojo, kaip tai padaryti, nes jūros vandenį pylė ant sausumos. Jam išdžiūvus, jie rinko druską ir ją pardavinėjo.
Dar vienas druskos panaudojimo būdas buvo karas, kai buvo baudžiamas miestas sunaikinant jo derlių. Tai vadinama "žemės sūdymu". Sakoma, kad asirai buvo vieni pirmųjų, kurie taip pasielgė su savo kaimynais.
Atrodo
Spalva
Druskos gali būti įvairių spalvų, pavyzdžiui, geltonos (natrio chromatas), oranžinės (kalio dichromatas), raudonos (gyvsidabrio sulfidas), violetinės (kobalto chlorido heksahidratas), mėlynos (vario sulfato pentahidratas, geležies heksacianoferatas), žalios (nikelio oksidas), bespalvės (magnio sulfatas), baltos (titano dioksidas) ir juodos (mangano dioksidas). Dauguma mineralų ir neorganinių pigmentų, taip pat daugelis sintetinių organinių dažiklių yra druskos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra druska?
Atsakymas: Druska yra bet koks neutralus cheminis junginys, sudarytas iš katijonų (teigiamų jonų) ir anijonų (neigiamų jonų).
K: Kokia yra pagrindinė druskos rūšis?
A: Pagrindinė druskos rūšis yra natrio chloridas, kurio cheminė formulė yra NaCl.
K: Kaip susidaro natrio chloridas?
A: Natrio chloridas susidaro, kai į natrio hidroksidą įpilama druskos rūgšties. Šio proceso reakcija yra HCl+NaOH2 duoda NaCl+H20+šiluma.
K: Kaip vadinami druskų mišiniai vandenyje?
A: Druskų mišiniai vandenyje vadinami elektrolitais.
K: Ar elektra gali tekėti per elektrolitus?
A: Taip, elektra gali tekėti per elektrolitus, taip pat ir per ištirpusias druskas.
K: Kaip druskos sumažina temperatūrą, reikalingą skysčiui užšalti?
A: Druskos gali tirpdyti ledą, nes jos sumažina temperatūrą, reikalingą skysčiui užšalti. Dėl šios priežasties žiemą gatvės kartais barstomos druska, jei temperatūra tik šiek tiek žemesnė už nulį.
K: Kaip dar galima paaiškinti druską?
A: Druską taip pat galima paaiškinti kaip joninį junginį, kuris disocijuoja, sudarydamas teigiamą joną, išskyrus vandenilio joną, ir neigiamą joną, išskyrus hidroksilo joną.